Su vienu bilietu - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje


2004-09-16
Gediminas STANIŠAUSKAS
Su vienu bilietu - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

Vakar žengtas pirmasis žingsnis reorganizuojant keleivinio transporto sistemą didmiesčiuose

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Kauno ir Klaipėdos partnerėmis vakar sostinėje įsikūrusiai Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė 14 mln. litų vertės investicinį projektą. Jį įgyvendinus, visuose trijuose miestuose pradėtų veikti vieninga elektroninių bilietų sistema.

Ramina vyresnio amžiaus žmones

Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjo Vyginto Grinio teigimu, įsigijus magnetinę kortelę Kaune, ja būtų galima naudotis ir sostinėje, ir Klaipėdoje.

“Kol neparengtas techninis projektas, išsamiau, kaip bus platinamos ir papildomos kortelės, kol kas pasakyti yra sunku”, - sakė V.Grinis. Jis pridūrė, kad kortelės tikrai nebus pardavinėjamos kioskuose, kaip dabar prekiaujama “popieriniais bilietėliais”.

Kortelėms platinti konkurso būdu bus parinktas operatorius. “Pavyzdžiui, Kaune iš pradžių numatoma įsteigti ne mažiau kaip penkis punktus, kuriuose magnetines korteles bus galima nusipirkti”, - pasakojo V.Grinis.

Numatoma, kad korteles keleiviai galės pasipildyti tiesiog autobuse arba troleibuse.

“Tačiau tai nereiškia, kad popieriniai bilietai nuo projekto įgyvendinimo dienos išnyks iš kioskų, - ramino V.Grinis. - Taip elgtis negalime dėl vyresnio amžiaus žmonių, kuriems prie pasikeitimų reikia prisitaikyti, be to, tai susiję ir su elektroninėje sistemoje būsiančių vairuotojų apmokymu”.

Daugiau nei milijonas keleivių

Techninę projekto dokumentaciją žadama parengti lapkritį. V.Grinis sako, jog ES teikiamais projektais besirūpinanti Centrinė projektų valdymo agentūra Lietuvos miestų projektą svarstys šių metų gruodį. Projektas turės įveikti Briuselio nustatytus tris vertinimo etapus.

“Palankiau ES ekspertai vertina tuos projektus, kuriais galėtų naudotis kuo daugiau Lietuvos žmonių, todėl ir pateikėme jungtinį projektą”, - teigė V.Grinis.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvena daugiau kaip milijonas šalies piliečių”. V.Grinis sako, kad įdirbį diegiant modernią elektroninę bilietų sistemą turi abi Kauno bendrovės. Kaune vežėjai yra 160 troleibusų eksploatuojanti AB “Autrolis” ir 191 autobusą turinti UAB “Kauno autobusai”.

Elektroninė bilietų sistema, anot specialistų, padėtų tiksliau tvarkyti bilietų apskaitą, nustatytų maršrutuose transporto priemonių poreikį tam tikru paros metu. Minėtai sistemai įdiegti iš ES struktūrinių fondų prašoma Kaunui skirti 5 mln. Lt, Vilniui - 7 mln. Lt, o Klaipėdai - 2 mln. Lt.

Patirties jau turi

Nuo pavasario Kauno gatvėmis važinėja du troleibusai, kuriuose yra elektroniniai komposteriai.

Pasak “Autrolio” naujų technologijų diegimo skyriaus viršininko Virginijaus Pavilionio, iš Lenkijos “Jelec” gamyklos buvo gauti pusiau sukomplektuoti du troleibusai. Jų išorėje ir viduje yra sumontuoti elektroniniai stendai, nurodantys troleibuso maršruto numerį, stoteles.

“Troleibusuose yra įrengti borto kompiuteriai “SRG 3000 P”, kurie seka visą troleibuso nuvažiuotą kelią, rodo įtampą, - pasakojo V.Pavilionis. - Įdiegtas ir artimo ryšio modemas, galintis perduoti informaciją, kiek kartų keleiviai atsižymėjo bilietų”. Radijo bangomis šie duomenys nuskaitomi į dispečerinėje esantį personalinį kompiuterį.

Siūlys ir privatiems vežėjams

Jei projektui pritars ES, visi trys miestai privalės skirti iki 19 proc. jiems tenkančių subsidijų dalies. Kaunui ši dalis sudarytų apie 950 tūkst. litų. Pagal ES Bendrojo programavimo dokumento reikalavimus, investicinį projektą tektų įgyvendinti iki 2006 m. gruodžio 31 d.

“Antrajame etape siūlysime nuo 2007 m. elektroninio diegimo sistemą diegti ir privačių vežėjų eksploatuojamose transporto priemonėse - autobusuose ir maršrutiniuose taksi, - sakė V.Grinis. - Be to, Kaune numatyta pastatyti dvi dideles švieslentes, kuriose keleiviai matytų autobusų ir troleibusų atvykimo laiką.

Pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, Kaunas jau pateikė 20 projektų ES struktūrinių fondų lėšoms gauti, kurių bendra vertė siekia 72,2 mln. Lt.