Gaižiūnų karinio poligono kaimynystėje esančią Ruklą sukrėtė dar viena tragedija
Antradienio pavakare Gaižiūnų kariniame poligone tragiškai žuvo Ruklos bedarbis - trisdešimt devintuosius ėjęs buvęs sovietų kariškių atstovas Nikolajus Svečkarevas. Buvusį Aleksote dislokuoto desantinio dalinio praporščiką į gabalus sudraskė karinio poligono teritorijoje aptiktas sprogmuo. Šešerių metų jo sūnui, tą antradienio pavakarę padėjusiam tėvui rinkti metalo laužą, sprogmens skeveldros sužalojo abi kojas.
Šiurpus kariškių radinys
Kaip vakar Kauno dienai pasakojo Gaižiūnų karinio poligono, kurio lėktuvų pakilimo take įvyko ši šiurpi tragedija, viršininkas kapitonas Vladimiras Alekseiko, apie nelaimę pulko budėtojas jam pranešė be dešimt aštuonios. Tragedijos aplinkybes tiriančių teisėsaugininkų duomenimis, į gabalus sudraskytas vyriškis bei maždaug už šimto metrų nuo jo šliaužiantis vaikas pastebėti apie pusę aštuonių. V.Alekseiko žiniomis, tai buvo laikas, kai kariškiai vežė vakarienę statinius karinėms pratyboms Gintarinė viltis renčiantiems kolegoms.
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, važiuodami į priekį vežusieji vakarienę sužeistą vaiką palaikė manekenu.
Tik grįžtant atgal atkreiptas dėmesys, kad jis pakėlęs ranką stabdo mašiną.
Jeigu nelaimė būtų įvykusi kariškiams jau pravažiavus, šešiametis galėjo per naktį nukraujuoti.
Berniukas rastas ištiktas šoko ir negalėjo nieko paaiškinti. Netoliese gulinčiam suaugusiajam buvo nutrauktos rankos, kojos bei dalis galvos. Šalia, lėktuvų pakilimo tako betoninėje plokštėje, buvo išmušta apie pusantro metro gylio ir apie penkių centimetrų skersmens skylė, panaši į tą, kuri lieka sprogus granatsvaidžio ar prieštankiniam sviediniui.
Sužalotą vaiką kariai nugabeno į artimiausią - Kunigaikščio Algirdo motorizuoto pėstininkų bataliono medicinos punktą. Ten jam suleista nuskausminamųjų, kariškių iškviesta greitoji išvežė berniuką Kauno universitetinių klinikų Vaikų intensyvios terapijos bei reanimacijos specialistams.
Į Kauno klinikas Valentinas Svečkarevas, kuriam septyneri bus tik rugsėjį, atvežtas su lašine, tačiau sąmoningas. Pasak medikų, šoko ištiktas vaikas be paliovos verkė. Berniukui buvo nutraukta dalis pėdos bei keli kitos kojos pirštai. Konstatuoti ir abiejų blauzdikaulių lūžiai. Operacija truko pernakt.
Vakar rytą jau galėta konstatuoti, kad berniuko gyvybę ir sužalotas kojas išgelbėti pavyko. Nors jis tebebuvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, konstatuota, kad mažojo paciento būklė stabili. Kiek jam dar teks būti reanimacijos specialistų globoje, vakar nedrįso spėlioti nė vienas medikas. Visi jie teigė nepamenantys, kada paskutinį kartą teko susidurti su tokia jau seniai tik per televiziją - reportažuose iš karštųjų taškų matyta vaiko trauma.
Vienas kartas nemelavo
Jį radusiems kariškiams šešiametis prasitarė tik tiek, kad jiedu su tėčiu rinko poligone metalo laužą. Tai liudijo ir netoliese aptikta kuprinė su metaliniais dėklais bei aliuminio gabaliukais. Sprogimo aplinkybių jis paaiškinti negalėjo: teigė neatsimenantis.
Manoma, kad sprogmuo, tapęs tragiška berniuko tėvo lemtimi, rastas lėktuvų pakilimo tako apylinkėse, galbūt net išsikastas, ir atsineštas į patogesnę vietą ketinant apvalyti jį nuo žemių arba išardyti dalimis. Galbūt manyta, kad jis iš senumo jau nebesprogs, tačiau radinio išvaizda buvo apgaulinga. Pagal kitą versiją - sprogmuo galėjo netyčia iškristi jį nešant. Šiuo atveju, sprogmeniui trinktelėjus į betoną, nuo smūgio suveikė dar neužrūdijusi kapsulė.
Kaip spėjama, kariškiai pasirodė įvykio vietoje maždaug po trijų-penkių minučių nuo sprogimo. Pirminiais duomenimis, niekas jo negirdėjo. Artimiausias postas, kuriame budi ne tik pakilimo taką, bet ir netoliese esančias šaudyklas prižiūrintis patrulis - maždaug už pusantro kilometro. Iš jo namelio tragedijos vieta nesimato.
Į Gaižiūnus iškviesti Vilniuje dislokuotos Antiteroristinių operacijų rinktinės Aras išminuotojai dirbo įvykio vietoje iki vidurnakčio. Tikslaus atsakymo, kas sprogo, tikimasi sulaukti iš Policijos departamento Kriminalistinių ekspertizių centro specialistų, kuriems nuvežtos tragedijos vietoje aptiktos skeveldros. Belaukiant ekspertizės išvadų, vakar dažniausiai minėti galimi artilerijos sviedinio arba reaktyvinio užtaiso variantai. Prie šios prielaidos buvo linkstama pagal surinktų skeveldrų kiekį, sprogmens ardomąjį poveikį bei žmonių patirtų sužalojimų pobūdį.
Tai galėjo likti ir nuo Antrojo pasaulinio karo, ir nuo sovietinių laikų, kai šioje teritorijoje buvo dislokuota desantinė divizija bei artilerijos pulkas, - vakar komentavo ikiteisminį tyrimą atliekantys Jonavos rajono policininkai, kuriems antrino tyrimui vadovaujantys prokurorai. Pareigūnų duomenimis, Gaižiūnai - vienas seniausių Lietuvoje karinių poligonų, veikiantis dar nuo carinės Rusijos laikų - XIX amžiaus antros pusės. Nenutraukė jis savo veiklos ir nė per vieną pasaulinį karą.
Aukų galėjo būti daugiau
Pasak Jonavos rajono policijos viršininko pavaduotojo Vytauto Kaminsko, nukentėjusiųjų asmenybės nustatytos pagal dokumentus, rastus pas vaiką. Baisioji misija pranešti artimiesiems apie nelaimę teko Ruklos policijos nuovados pareigūnams.
Velionio žmona Liudmila Svečkareva vakar Kauno dienai pasakojo nelaimės metu buvusi namuose - 13-ajame buvusiame sovietinės armijos kariškių bendrabutyje, ne per seniausiai pervardytame į Ruklio gatvės 10-ąjį namą, nors 13-asis numeris ir toliau ženklina šio gerokai apšiurusio bei aplūžusio penkiaaukščio su koridorine sistema ir vieno kambario butais fasadą.
Apie aštuntą į duris pabeldė policija, - prisimena L.Svečkareva. - Paklausė, kur vyras. Atsakiau: kaip visada - dirba laukuose. Po nedidelės pauzės pareigūnas pranešė, kad mano vyras ką tik žuvo, tačiau dar bandė raminti, jog tai dar nešimtaprocentinė informacija.
Vakar jau apsispręsta, kad sprogimo metu į gabalus sudraskytas N.Svečkarevas net nebus šarvojamas. Šiandien jį ketinama tiesiai iš lavoninės vežti į kapines. Ruklos vidurinė mokykla, kurioje mokosi trys vyresni Svečkarevų vaikai (trečiokė Lina, šeštokas Romanas ir devintokas Edgaras) siūlė L.Svečkarevai kelioms valandoms savo salę, kad su vyriškiu galėtų atsisveikinti visi jį pažinojusieji, tačiau žmona to nenorėjo.
Nikolajus buvo ne tik labai geros dūšios žmogus, bet ir tvarkingas vyras, labai žiūrėjęs savo šeimą - pasakojo dienraščiui iš Krasnodaro kilusio N.Svečkarevo kaimynai. - Tačiau daug vargo, pastaruosius penkiolika metų jis neturėjo jokio nuolatinio darbo. Anksčiau dar dirbo dušmanu, vežiojusiu keleivius maršrutu Rukla-Jonava, o paskutiniuoju metu gyveno tik iš metalo.
Velionio žmona vakar teigė, kad būdavo dienų, kai vyras grįždavo iš laukų tuščiomis. Šventė būdavo tada, kai per dieną uždirbdavo dvidešimt litų. Dažniausiai su vyru eidavo vyresnysis Edgaras, tačiau tądien lijo ir jis patingėjo, - prisimena L.Svečkareva. - Pasinaudojęs šia proga su vyru išėjo jaunėlis Valentinas, nuolat spirgėdavęs, kad tėvas paimtų ir jį.
Mama buvo tėvas
Vakar iki vidurdienio L.Svečkareva dar nebuvo aplankiusi Kauno klinikų reanimacijoje gulinčio savo jaunėlio. Apie jo sveikatos būklę šešiamečio mama sužinojo tik iš Kauno dienos žurnalistų. Ruklos vidurinės, kurioje mokosi vyresnieji jos vaikai ir kurią rudenį turėjo pradėti lankyti pats mažiausiasis, darbuotojų toks L.Svečkarevos elgesys nenustebino. Jie neslėpė, kad, kilus problemoms dėl vaikų, į mokyklą ateidavo tik jų tėvas. L.Svečkareva apibūdinta kaip mėgėja išgerti.
Keturis vaikus auginanti Svečkarevų šeima gyveno iš to, kaip sekėsi metalą renkančiam tėvui, bei valstybės pašalpos už vaikus. Per mėnesį gaudavome du šimtus litų, - pasakojo L.Svečkareva. - Kiti ir to neturi. Nuo žiniasklaidos ji vakar slėpėsi pas kaimynus. Kaip vieną galimo tokio šios moters elgesio priežastį įvardijo Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis. Pastarojo duomenimis, metalo rinkimas buvo tapęs N.Svečkarevo gyvenimo būdu: kalbama, kad namuose jis sukaupęs nemažai senos karinės amunicijos. Atrodo, kad buvęs kariškis tokiu būdu slopino ir nostalgiją geriausiems jo gyvenime laikams.
Atvykęs tarnauti į Lietuvą, jis čia sukūrė šeimą. L.Svečkareva - Lietuvos pilietė, jos vyras tebeturėjo Rusijos pilietybę, tačiau, anot seniūno, tik dėl savo aplaidumo ir galbūt užsispyrimo. Pasak seniūno, net ir Lietuvos pilietybės neturėjimas netrukdė N.Svečkarevui susirasti darbą, tačiau jis to nelabai norėjo. Ruklą siaubiantys metalistai, kuriems priklausė ir velionis, yra pridarę miesteliui nemažai nuostolių: pernai jie buvo sugadinę vandentiekį, buvo pavogę ir valymo įrenginių kabelį, - neslėpė G.Jasiulionis.
Iš svetimų nelaimių nepasimokoma
Už miestelio esantys miškai, kuriuose įsikūręs Gaižiūnų karinis poligonas - puikiausios metalistų ganyklos. Rudeniop čia būriais traukiama grybauti. Nei vienu, nei kitu atveju kariškių išstatyti perspėjamieji ženklai, tokie kaip: Įeiti leidžiama tik kvalifikuotiems ir įgaliotiems asmenims, Pavojinga zona! Didžiuliu greičiu važinėja šarvuočiai! ar panašiai, nieko nereiškia. Nesustabdo Ruklos gyventojų antplūdžio ir išstatyti kariškių postai.
Nepasimokoma ir iš svetimų nelaimių. Paskutinė, panaši į šio trečiadienio pavakarės tragediją, įvyko 1998-aisiais, kai miške rastu sprogmeniu susisprogdino nepilnametis. 2003-iųjų rugsėjį kulka paklydėlė pakirto apie pusantro kilometro nuo šaudyklos, kurioje tuo metu vyko pratybos, grybavusią trisdešimt ketverių metų moterį. Kulka pataikė jai į širdies sritį. Šios tragedijos aplinkybių tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nei pratybose dalyvavusių kariškių, nei budėjusiųjų postuose kaltės. (Apie pratybas, kaip ir priklauso, Ruklos gyventojai buvo informuoti prieš mėnesį, kulkos pakirsta grybautoja pateko į poligono teritoriją įprastiniais Ruklos gyventojams šunkeliais, apeinant išstatytus postus.)
Ir šį kartą dėl įvykusios tragedijos atliekami du tyrimai: Karo policija atlieka tarnybinį patikrinimą, Jonavos rajono policija bei prokuratūra - ikiteisminį tyrimą dėl N.Svečkarevo mirties aplinkybių. Jonavos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Mindaugas Rimkus vakar neatmetė, kad perspektyvoje tyrimas gali būti perkvalifikuotas pagal tokius Baudžiamojo kodekso straipsnius kaip neatsargus gyvybės atėmimas arba neatsakingas sprogmenų laikymas.
Naujausi komentarai