Spalio orai pagal senolius


2005-08-30
Spalio orai pagal senolius

Anksčiau lietuviai gausiai augino linus. Spalis buvo jų mynimo metas. Jaujose vykdavo smagios kaimyninės talkos. Ach, kaip spaliai byrėdavo iš linų! Juokaujama, kad byrėjo, byrėjo, kol visas rudens mėnuo pribyrėjo.

Dauguma šio mėnesio dienų būna ūkanotos. Pradeda siausti šlapdriba. Kartais ir pasninga. Dažnai pučia šalti vėjai. Tie pašėlę vėjai negailestingai plėšia krūmų, medžių lapus. Pirmoji, lyg gundydama kitus, apsinuogina ieva, o paskui ją - uosis, klevas, šermukšnis. Tik ąžuolas, demonstruodamas savo galybę, dar ilgai nepaleis saulės spinduliuose žėrinčio aukso. Senoliai aiškindavę: jei lapai krenta ant žemės gražiąja puse, kiti metai džiugins geru derliumi.

Spalį vis laukiame atšilimo - bobų vasaros, kuri kartais nepastebėta prabėga paskutinėmis rugsėjo dienomis. Yra buvę, kad spalio pabaigoje oras atšaldavo net iki 20 laipsnių. Spalį gaspadoriams - dar aibės darbų, bet ar būtina skubėti visus nudirbti? Gal kai kuriuos galima lapkričiui palikti? Spręskime patys pagal senolių pastebėjimus: jei laukinės žąsys išskrenda pirmosiomis mėnesio dienomis, reikia paskubėti, nes tai ilgos ir šaltos žiemos ženklas. Jei debesys plaukia pažeme - oras atvės, bus lietaus. Paukščiai šiaušiasi - taip pat blogo oro ženklas.

Jei rudenį sniegas užklojo nenukritusius medžių lapus, žvarbios žiemos galime nelaukti. Jei rudens lietui lyjant apšąla medžių šakos - blogų metų ženklas. Šiltą žiemą pranašauja spalio mėnesio perkūnija. Kartu reikia laukti besniegės, trumpos, švelnios žiemos. Jei spalis miglotas, būsima žiema nepašykštės sniego. Kad ir kiek prisnigtų, kol vyšnių lapai nenukrito, tikroji žiema dar neatėjo.

Senoliai teigdavo: jei mėnulis blyškus, reikia laukti ne tik lietaus, bet ir šalčio. Galbūt net sniego. Jei tekanti saulė ryškiai šviečia, galima laukti orų permainos. Jei gulbės sparnais daužo vandenį, bus šalnos. Jei laukinės žąsys rugelių želmenis raško, šarma užu miško braška. Koks spalis, toks ir balandis. Kokie rudens vėjai, tokie ir žiemos šalčiai.

Mes esame gamtos dalelė. Įsiklausykime į jos alsavimą, mokėkime džiaugtis ne tik jos grožybėmis, bet ir keistenybėmis, derintis prie jos ritmo. Nepajusime, kaip tapsime sveikesni, nuoširdesni, nuolaidesni, dvasingesni. O kaip mes visa to stokojame!

Parinko Romualdas KRAJAŠEVIČIUS