Skulptorių išmonė stebina netradiciniais posūkiais


2005-06-25
Remigijus JURGELAITIS
Skulptorių išmonė stebina netradiciniais posūkiais

Lietuvos ir užsienio šalių menininkai iš įvairiausių medžiagų kuriamas skulptūras ir paminklus dedikuoja benamiams, santechnikams, vyriškam pasididžiavimui ir net savo pačių sąžinei

Menininkai - kūrybingi žmonės. Tačiau kai kuriais atvejais jų kūrybinis polėkis stebina net didžiausius liberalus. Didžiųjų Europos ir Lietuvos miestų parkuose ir skveruose skulptoriai ryžtasi statyti paminklus ir skulptūras tiems, kurie, regis, niekada nesvajojo būti pagerbti, pavyzdžiui, kanalizacijos vamzdžius nuolat tvarkantiems santechnikams ar nė duonos negalintiems nusipirkti valkatoms.

Kanalizacijos vamzdžių kompozicija

Drąsiais ir netradiciniais menininkų požiūriais išsiskiria kaimyninės Rusijos skulptoriai. Kad ir praėjusią savaitę užsimoję pastatyti paminklą santechnikams. Iževske, Udmurtijoje, stovintis paminklas vilioja ne tik vietinius gyventojus, bet ir turistus, mat menininkai teigia, kad toks paminklas - vienintelis pasaulyje.

Paminklas - abstraktus statinys iš vandentiekio vamzdžių, sklendžių, ventilių ir darbo įrankių - iškilo miesto centre plytinčiame gyvenamajame rajone. Postamente iškalti žodžiai: “Tausokite energetikos išteklius”.

Šio paminklo iniciatorė - miesto butų ūkio valdyba. “Žmonės privalo atminti tuos, kurie padeda jiems gyventi patogiai”, - teigia valdybos spaudos tarnybos atstovas. Jis neįvardijo, kas kūrė šį paminklą, tačiau neatmetė galimybės, jog tai buvo pačių darbininkų iniciatyva.

Lietuviai stabteli prie sąžinės

Ir lietuviai stengiasi neatsilikti nuo kaimyninių šalių menininkų. Jau trejus metus Vilniuje, Verkių regioniniame parke, žmonės gali stabtelėti prie paminklo “žmogaus sąžinei”. Kuklus pilko granito antkapis stovi prie 1,5 metro aukščio statybos atliekų krūvos, kuri paslaptingai iškilo šalia oranžinių dviračių maršruto trasos 2002-ųjų vasarą.

Parko direkcijos ir miškų urėdijos nuomone, toks paslaptingas kapas gali ženklinti tik sąžinės laidojimo vietą. Kadangi šiam aktui buvo pasirinkta pakankamai nuošali vieta, manoma, jog netekusieji savo sąžinės dėl tam tikrų priežasčių norėjo likti nežinomi.

“Tačiau kiekviena tokia netektis - skaudus smūgis ne tik gamtai, bet ir visuomenei. Todėl ir buvo nutarta nenaikinti šios vietos, o pastatyti paminklą su užrašu: “Čia palaidota žmogaus sąžinė. Liūdi Vilniaus miškų urėdija ir regioninio parko direkcija”, - aiškino paminklo statytojai, vis dar nelinkę skelbti savo pavardžių.

Paminklas neliko nepastebėtas, kadangi kiekvieną savaitgalį pro jį pravažiuoja oranžinių dviračių žygio dalyviai, vykstantys į ekskursiją specialiai paženklintais takais.

Jau penktus metus po Verkių regioninį parką oranžiniais dviračiais organizuojamose ekskursijose jau dalyvavo daugiau nei 1 500 vilniečių ir miesto svečių. Daugelis dviratininkų sustoja prie šio paminklo.

Nori pagerbti valkatą

Tuo tarpu uostamiestyje, nusprendus statyti arką, skirtą Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos metinėms, visuomenėje kilo aršūs protestai. Labiausiai klaipėdiečiai piktinosi arkos gabaritais - esą paminklo iniciatoriai, apimti didybės manijos, neatsižvelgė į senamiesčio ypatumus.

“Manęs didybės manija tai jau tikrai negalima apkaltinti. Mano skulptūrėlė būtų nedidukė tiek apimtimi, tiek pačia savo idėja”, - tuomet tvirtino klaipėdietis skulptorius Svajūnas Jurkus ir pasiūlė kiek keistą idėją.

Jis sukūrė paminklą Povilui, beveik penkerius metus prašiusiam išmaldos prie Klaipėdos parodų rūmų. Šį geraširdį ir nuolat šiek tiek įkaušusį elgetą miestiečiai pamėgo. Net gandas buvo pasklidęs, kad, sušelpus Povilą, diena būna sėkminga. “Kai Povilas mirė, šis senamiesčio kampelis taip ištuštėjo, kad rankos pačios nulipdė jo figūrą. Jeigu pavyktų surinkti pinigų, elgeta galėtų sėdėti įprastoje vietoje”, - savo idėją pristatė S.Jurkus. Tačiau pinigų jam nesiseka surinkti. Nepaisant to, skulptorius idėjos neatsisako ir teigia būtinai ją įgyvendinsiąs.

Ne kartą niokotas A.Lukašenka

Alytuje prieš kelerius metu iškilo neįprasta skulptūra “Čiuožėjas”. “Čiuožėjo” skulptūra Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos veidu kelis kartus buvo nuniokota. Skulptūrai laužytos abi kojos, pačiūžos, ji versta ant šono.

Centrinėje Alytaus aikštėje, prieš pat miesto rotušę, stovinti stiklo pluošto audinio skulptūra nukentėjo ne vieną kartą - “Čiuožėjui” dar anksčiau buvo nulaužtos rankos.

Čiuožėją, kurio prototipu Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys pasirinko Baltarusijos vadovą, UAB “Liteurofoto” naudoja kaip ryškų ir originalų reklamos elementą.

R.Diržys šios skulptūros ir dar šešiolikos savo darbų prototipu pasirinko Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką, nes išraiškinga ir skandalinga jo asmenybė sudomino Alytaus menininką. “Šis žmogus yra neeilinė asmenybė, todėl ir turėjo būti įamžintas”, - ironizavo menininkas.

Vienkiemyje - milžiniška ES skulptūra

Tuo tarpu praėjusių metų balandį Skuodo rajono Ylakių seniūnijoje, Milvydžių kaime, ūkininko Vidmanto Duonielos ūkyje, iškilmingai atidengta skulptūra, skirta Lietuvos įstojimui į ES. Medžio skulptūros autorė - skulptorė Laima Valančiauskienė. Skulptūra - 14 metrų aukščio.

Tai alegorinis kūrinys, apjuostas mėlyna juosta su geltonos spalvos žvaigždėmis. Skulptūroje išskaptuota Lietuvos įstojimo į ES data.

Ūkininkas V.Duoniela yra euroentuziastas, visą derybų su ES laikotarpį viešai ir tvirtai palaikęs Lietuvos apsisprendimą stoti į ES. 2003 m. jis buvo išrinktas europietiškiausiu Skuodo žemės žmogumi.

V.Duoniela valdo 550 ha ūkį, kurio specializacija - uogininkystė. Atrodytų, nieko čia keisto, tačiau neįprastas meno kūrinys stovi vienkiemyje.

Garbina nacionalinę valiutą

Nepaliauja stebinti ir užsienio šalių menininkai. Praėjus vieneriems metams po oficialaus išėmimo iš apyvartos, Italijoje buvo atidengtas paminklas čia vis dar mylimai lirai.

Tuomet į moterį vaizduojančio 3,3 metro aukščio ir 1,2 tūkst. kilogramų svorio paminklo atidengimą Riečio mieste, esančiame už 80 kilometrų į šiaurės rytus nuo Romos, atvyko net kino legenda Sofi Loren ir ministro pirmininko pavaduotojas Džianfrankas Finis. Naujasis bronzinis paminklas nulietas iš daugiau kaip 2 mln. 200 lirų vertės monetų.

“Kai lira dingo, man buvo liūdna ir kažko trūko, - yra sakiusi S.Loren. - Aš dar prisimenu savo pirmąją lirą, kurią uždirbau, ir tai, ką pirmiausia nusipirkau”.

Lirą Italijoje 1808 metais įvedė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, užkariavęs didelę Italijos pusiasalio dalį. Po Italijos susivienijimo 1861 metais lira tapo oficialia nacionaline valiuta. Nuo to laiko praėjus daugiau kaip šimtmečiui, 2002 metų kovo 1 dieną Italijoje išaušo pirmoji diena be liros. Taip baigėsi neretai permaininga šios valiutos istorija. “Mūsų mylimą piniginį vienetą privalo prisiminti kiekvienas italas”, - sakė neįprastos skulptūros sumanytojas.

Suerzino gigantiška varpa

Gigantiška nuogo vyro statula su 60 cm ilgio erekcijos būklės varpa stovi Austrijoje. Ji buvo atidengta Velso princo Čarlzo vizito išvakarėse ir sukėlė tikrą skandalą Zalcburge. Zalcburgo meras Haincas Šadenas teigė pasibaisėjęs naujiena, kad buvo pastatyta tokia statula.

“Nei manęs, nei miesto pareigūnų niekas neprašė leidimo ją pastatyti, o jei ir būtų prašę, tikrai būtume nedavę sutikimo, - sakė H.Šadenas. - Trūksta žodžių, koks tai neskoningas kūrinys. Jau pareikalavau, kad statulą pastatę žmonės nedelsiant ją pašalintų”.

Ali Jankos, Volfgango Gantnerio, Tobijo Urbano ir Floriano Reiterio kūrinys “Triumfo arka” vaizduoja gulintį vyrą su į dangų kylančiu 60 cm ilgio pasididžiavimu.

Statula, kurią menininkai apibūdina kaip duoklę viagrai, buvo atidengta priešais modernaus meno galeriją.

“Mūsų tikslas nebuvo ką nors šokiruoti, tačiau tikimės, jog daugelis pamatys mūsų kūrinį”, - užsienio spaudai yra sakęs vienas iš autorių A.Janka.

Pagerbė banditą

Prieš kelis mėnesius Indijoje statula iškilo garsiausio šalies nusikaltėlio atminimui. Koose Munisvamy Veerappanas, nužudęs apie 130 policijos pareigūnų, buvo nušautas prieš pusmetį.

Teigiama, kad pažiūrėti maždaug vieno metro aukščio statulos, pastatytos ant jo kapo Tamilnado valstijos Molakadu mieste, plūsta šimtai žmonių.

Paminklas vaizduoja K.M.Veerapaną su jo skiriamuoju ženklu tapusiais ūsais ir ant peties laikantį šautuvą.

“Ši statula tėra didvyrio garbinimo simbolis”, - naujienų tinklalapiui “Newindpress.com” sakė vienas policijos pareigūnas.

Kai kurie žmonės minėtame regione K.M.Veerapaną tebelaiko savotišku Robinu Hudu.

Per 20 metų šis banditas buvo pagrobęs vieną Bolivudo žvaigždę ir dėl kaulų nužudęs apie 2 tūkst. dramblių. Be to, jis vertėsi sandalmedžio kontrabanda.

Praėjusių metų spalio mėnesį K.M.Veerapaną specialiosios paskirties pajėgos nukovė Tamilnado valstijos Dharmapurio rajono miške.