Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Šiukšlių karas
2004-08-12
Renaldas GABARTAS
Racionaliai spręsti atliekų tvarkymo problemą Lietuvoje trukdo ambicijos ir siauri interesai
Beveik mėnesį besitęsiančiose aukščiausių valdžios institucijų grumtynėse dėl vietos, kurioje turėtų būti įrengtas vienas iš 12-os modernių sąvartynų, pasiektas tarpinis finišas. Sustabdyti traukinį žadėjęs šalies vadovas Valdas Adamkus antradienį po beveik dviejų valandų diskusijų Prezidentūroje paskelbė apie savo demaršą. Pabrėžęs, jog taip ir negavo aiškaus atsakymo, kodėl šiam objektui vienintelė tinkama vieta buvo rasta Lietuvai istoriškai svarbiame regione, Prezidentas pripažino - sąvartynas būtinas.
“Problemą spręsti reikia nedelsiant, antraip situaciją komplikuosime dar labiau”, - paskelbė V.Adamkus.
Šiukšlynų Lietuva
Šiuo metu mūsų šalyje veikia apie 800 didesnių ir mažesnių oficialių sąvartynų, neskaitant kone po kiekvieno savaitgalio piknikų šiukšlynais virstančių poilsiaviečių paežerėse ar miško laukymėse.
Iš minėto skaičiaus dabar eksploatuojamų sąvartynų vos vienas kitas gali pasigirti, jog nekelia realios grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl netgi derantis dėl narystės ES Lietuva įsipareigojo iki 2008 metų sutvarkyti visus didžiuosius šiukšlių kalnus. Ateityje visoje šalyje greta didžiųjų miestų turėtų likti tik 11 ar 12 atliekų kapinynų, kurie greičiausiai bus įrengiami jau esančių šiukšlynų vietose juos sutvarkant ar modernizuojant. Tik keliais atvejais teks ieškoti naujų vietų, nes dabartiniai sąvartynai jau nebegali būti plečiami.
Būtent taip yra Vilniaus apskrityje, šiuo metu maitinančiame 125 sąvartynus ir šiukšlynus. Didžiausias jų - Kariotiškių sąvartynas, sovietmečiu atidarytas Trakų istorinio nacionalinio parko pašonėje, šiuo metu jau perpildytas. Kaip prognozuoja kai kurie ekspertai, jau po poros metų Kariotiškių šiukšlių kalno ketera bus matoma nuo Trakų pilies, o Vilniaus gyventojai neturės kur dėti savo atliekų.
Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, naujų vietų atliekoms laidoti taip pat teks ieškoti Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Čia sąvartynai greičiausiai bus įrengti ne dabartinių šiukšlynų vietose, tačiau šalia nuotėkų valymo įrengimų ir pavojingų atliekų tvarkymo objektų. Atkreipiamas dėmesys, jog visais atvejais sąvartynų eksploatacijos ir atliekų atvežimo į sąvartynus išlaidas padengia gyventojai, mokėdami nustatyto dydžio mokesčius už atliekų tvarkymą, todėl jeigu tik leidžia sąlygos, sąvartynus siekiama įrengti kuo arčiau didžiausių atliekų susidarymo šaltinių - didžiųjų miestų, kiek galima racionaliau išnaudojant jau esamą infrastruktūrą ir taip kiek įmanoma sumažinant tarifų dydį.
Visais atvejais parenkant vietą sąvartynui ieškoma teritorijos, kur vykdoma ūkinė veikla ir natūrali aplinka jau pažeista.
Mažesnio blogio teorija
Nors pastarosiomis dienomis plykstelėjusios aistros dėl didžiojo sostinės sąvartyno Kazokiškėse pateikiamos kaip naujai išryškėjusi valdininkijos klasta, iš tiesų ši problema svarstoma nuo 2001-ųjų metų.
Pasak vieno Lietuvos žaliųjų judėjimo aktyvisto, bendrijos “Atgaja” tarybos nario ir tarptautinės “CEE Bankwatch Network” organizacijos koordinatoriaus Lino Vainiaus, šio sąvartyno projektavimas yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai darbai buvo pradėti nuo galimo neigiamo poveikio aplinkai ir kultūros paveldui studijų. Šiame procese tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo dešimtys pareigūnų iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių, Aplinkos, Sveikatos ir Ūkio ministerijų. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita pagal visus galiojančius įstatymus atskirai buvo derinama su daugybe žinybų ir pareigūnų, taip pat ir su kultūros paveldo atstovais.
“Su šia tema nuodugniai susipažinau 2001-2003 metais, dalyvaudamas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos projekto rengime kaip nevyriausybinės organizacijos atstovas. Taip pat dalyvavau ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo su visuomene procese. Jo metu buvo nagrinėjami du Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno vietos parinkimo variantai: Kazokiškių sklypas ir Širvintų sklypas”, - prisiminė L.Vainius.
Jo teigimu, svarstant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl Kazokiškių sklypo netgi buvo varžomasi, kur bus sąvartynas ir vienas Širvintų savivaldybės pareigūnas netgi pageidavo Vilniaus apskrities modernaus šiukšlių kapinyno šalia Lauryniškių kaimo, nes tai esą būtų didžiausia investicija šiame rajone.
“Tuomet Kernavės klausimas niekam nekilo, nes tokios problemos realiai nėra. Juo labiau kad Kernavės kultūrinio draustinio gynėjai nuo Kazokiškių monstro neįžvelgia grėsmės dėl šalia Kazokiškių seniai veikiančių stambių gamybinių bei komunalinių objektų: Vievio ir Elektrėnų miestų nuotėkų valymo įrenginių, kiaulių fermos su srutų surinkimo laukais, Vilniaus miesto naftos bazės, Vievio miesto kuro bazės bei “Vievio paukštyno”, kurie iš tiesų skleidžia nosį riečiančius kvapus. Beje, pats Kazokiškių šiukšlynas, kurio vietoje norima įrengti visos apskrities sąvartyną, realiai veikia nuo 1983-ųjų. Čia gabenamos Vievio ir Elektrėnų šiukšlės, kuriose kasdien rausiasi, perrinkinėja atliekas ir iš to gyvena apie 30 vadinamųjų “sąvartyno žmonių”. Dėl visų šių priežasčių bei geresnės infrastruktūros Kazokiškės pasirinktos kaip optimalesnis ir pigesnis variantas”, - pasakojo L.Vainius.
Vieno “Atgajos” bendrijos lyderių teigimu, sprendimą sąvartyną įrengti Kazokiškių sklype lėmė ekspertų išvados. Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos projektą kūrė viena žinomiausių šios srities specialisčių Europoje, Danijos bendrovė “Ramboll”, dirbusi kartu su įmone “Baltijos konsultacinė grupė”. Projektas buvo finansuojamas Danijos aplinkos ir energetikos ministerijos lėšomis.
Pagrindinis projekto tikslas buvo parengti pasiūlymą Europos Sąjungos ISPA fondui dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo pagal ES direktyvas ir reikalavimus. Toks pasiūlymas buvo parengtas. Jo bendra vertė 72 mln. litų. 50 proc. šios sumos (35 mln. litų) bus ISPA fondo negrąžinamas garantas, trečdalį (26 mln. litų) sudarys paskola, likusi dalis (11 mln. litų) - valstybės subsidija.
Iš šių lėšų maždaug 27 mln. litų bus skirta naujo regioninio sąvartyno Kazokiškėse įrengimui. Kiti 14 mln. litų bus skirta dabar veikiantiems sąvartynams sutvarkyti ir uždaryti, kurių šiuo metu Vilniaus apskrityje oficialiai registruoti yra 134. Dar 18,5 mln. litų bus skirta Kariotiškių sąvartyno prie Trakų uždarymui, įrengiant biodujų surinkimo sistemą. Nė vienas šių sąvartynų neatitinka nei Lietuvos, nei ES reikalavimų.
Beje, kad Kazokiškių sąvartyno techninė pusė nekelia abejonių ir atitinka tarptautinius reikalavimus, po antradienio pasitarimo pripažino ir pats Prezidentas V.Adamkus. Jo manymu, problema yra tik ta, kad projektą rengiant nebuvo pakankamai atsižvelgta į “žmogiškąją pusę”.
Premjeras A.Brazauskas taip pat teigė, kad vieta sąvartynui buvo renkama labai ilgai, o parengiamieji darbai jau vyksta kelerius metus.
Į išvedžiojimus dėl esą pernelyg mažo atstumo iki UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukto Kernavės kultūrinio rezervato jis atšovė, jog “9 kilometrai tikrai nėra nei “greta” nei “šalia” - Kernavėje kvapas bus vienas, o sąvartyne bus kitas”.
Interesų ausys
Kodėl tiek daug aistrų būtent dabar sukėlė pasiūlymas didįjį sostinės sąvartyną atidaryti Kazokiškėse? Atsakydamas į šį klausimą L.Vainius spėjo, kad daugiausia alyvos į rusenantį laužą įliejo netoliese esančių sklypų ir sodybų savininkai.
“Mano žiniomis, nekilnojamojo turto netoliese yra įsigiję buvęs “Omnitel” vadovas Gediminas Gruodis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys, keletas Seimo narių bei įtakingų visuomenės veikėjų garsiomis pavardėmis. Aktyviausiai prieš Kazokiškių sąvartyno projektą pasisakantys aplinkinių kaimų gyventojai net ir neslepia gauną paramą iš pono G.Gruodžio, kuris padėjo nusamdyti žinomą advokatą Kazimierą Motieką”, - pasakojo L.Vainius.
Šią versiją patvirtino ir keletas interneto diskusijose dalyvavusių veikėjų. Jų teigimu, triukšme dėl Kazokiškių sąvartyno viskas yra kur kas proziškiau, nei gali atrodyti.
“Banalus interesų konfliktas. Tiesiog ne taip jau toli nuo būsimojo sąvartyno keletas itin turtingų bei įtakingų vilniečių turi pasistatę savo vilas, kurios šiandien traukia po kokį 1 mln. litų. Jeigu atsiras sąvartynas, kaina automatiškai kris, vieta pasidarys nebe-prestižinė. Teks parduoti ir turėti nemenką nuostolį. Todėl vyrai suorganizavo vietos gyventojus ir sukėlė vėją, savo investicijas saugodami”, - dėstė internautai.
Prezidentūros darbuotojai, artimai bendraujantys su visuomeniniu V.Adamkaus patarėju G.Gruodžiu, išgirdę šią versiją šaipėsi iš “lakios lietuvių fantazijos”.
“Ponas Gruodis iš tiesų yra labai turtingas žmogus ir pastaruoju metu tiesiog mėgaujasi gyvenimo malonumais dienas leisdamas Bahamuose. Netikiu, kad jis suktų galvą dėl šių dalykų”, - tikino Prezidento patarėjas Valdas Bartasevičius.
Advokatas K.Motieka, paprašytas pakomentuoti šią istoriją dievagojosi, kad ginti Kazokiškių bendruomenės interesų jis ėmėsi “pasibaisėjęs, kaip apgaudinėjama visuomenė”.
“Šio projekto svarstymas turėjo vykti centriniuose žiniasklaidos laidiniuose, įtraukiant visą bendruomenę ir nemulkinant vietinių žmonių. Jiems buvo pasakyta, kad čia bus moderni atliekų perdirbimo įmonė, o dabar apsirodė, kad čia išaugs paprasčiausi šiukšlių kalnai. Keisčiausia, kad šiam projektui išleisti milijonai samdant danų ir olandų kompanijas. Ką čia reikia konsultuoti? Man šie dalykai atrodo labai negražiai ir primena didelę avantiūrą, kurios veikėjai įkiš ranką į ES kišenę”, - piktinosi K.Motieka.
Pripažinęs, kad nuomonę apie techninę sąvartyno eksploatavimo pusę susidarė skaitydamas laikraščiu, advokatas patikino, jog jam svarbiausia teisinis aspektas.
“Kadangi nuo visuomenės buvo slepiami dokumentai apie sąvartyno statybą vietos bendruomenė dėl to Aplinkos ministeriją padavė į teismą. Vilniaus 2 apylinkės teismas į pirmąjį posėdį susirinks rugsėjo 2 dieną”, - nurodė K.Motieka.
Pasiteiravus, kaip Kazokiškių bendruomenei pavyko nusisamdyti vieną geriausių ir brangiausių Lietuvos advokatų, K.Motieka pareiškė, kad laimėjus civilinę bylą iš valstybės bus pareikalauta kompensuoti teismo išlaidas.
Kompensacijų viliotinis
Po didžiojo pasitarimo Prezidentūroje valdžios pareigūnai prakalbo apie kompensacijas. A.Brazauskas teigė, kad Kazokiškių gyventojai gali turėti naudos iš šio sąvartyno, tačiau kokios konkrečiai, jis sakė galėsiąs atsakyti po pokalbių su vietos gyventojais. Premjeras svarstė, esą galbūt valstybės sąskaita bus perkelti keli arčiausiai sąvartyno esantys namai, o ta vieta apsodinta mišku.
“Jei čia viskas taip gerai, premjeras, rodydamas savo pilietiškumą, galėtų persikelti gyventi į Kazokiškes. Greta sąvartyno atsidursiančio kaimo žmonės taip pat neturėtų nieko prieš, jei juos visus perkeltų, tarkim, į Bendorėlių gyvenvietę greta Vilniaus”, - replikavo Kazokiškių bendruomenės narė Ina Stačiokienė.
Klausiamas, kaip kompensacijų klausimas sprendžiamas kituose Europos kraštuose, “Atgajos” bendrijos aktyvistas L.Vainius pastebėjo, kad tinkamai eksploatuojamas šiuolaikiškas sąvartynas iš tiesų nėra toks atgrasus objektas, kokį daug kas įsivaizduoja.
“Prieš maždaug 12 metų labai panašus ginčas buvo kilęs Kaune, diskutuojant dėl Lapių sąvartyno. Kilus ažiotažui, buvo dar kartą ieškoma vietos visoje Kauno apskrityje, tačiau nieko geresnio rasti nepavyko. Galiausiai buvo sutarta, kad gyvenvietėje bus pastatyta ambulatorija, išasfaltuotas kelias, sutvarkytas vandentiekis ir atlikti kai kurie kiti darbai, realiai pagerinantys gyventojų buitį.
Kiek žinau, ir Kazokiškėse suprojektuotas aplinkkelis, kad sunkvežimiai su šiukšlėmis nevažiuotų per Alesninkų kaimą. Be to, sąvartyne palaikant gerą tvarką, čia mintančių graužikų ar paukščių kaimynystė grėsmės iš esmės nekelia. Supresuotų šiukšlių sluoksnis sieks 2 metrus, po to bus užpilamas žemėmis, vėliau klojamas naujas sluoksnis. Laikantis projekte numatytos tvarkos bei nuolat mažinant biodegraduojančių atliekų kiekį, didesnių problemų čia bus išvengta”, - tikino L.Vainius.
Ieškoti kompromisų ir koreguoti anksčiau parengtą projektą, atsižvelgiant į šio regiono kultūrinę svarbą ir gyventojų poreikius, domėtis, kaip bus vykdomi pažadai ieškoti modernesnių sąvartyno eksploatacijos būdų, pažadėjo ir V.Adamkus.
