Kas, jūsų manymu, daro didžiausią žalą rūkant?
%
Tabakas
Deginimo procesas (dūmai, dervos, anglies monoksidas)
Nikotinas
Tabako priedai
Rūkymo dažnumas
Iš viso balsų: 692
Savaitės apklausa:
0
Šimtas dienų iki egzaminų
2007-02-09
Tradicinė šventė kratosi tradicijų
Šalies Prezidentas po šimto dienų sulaukia kritikos. Abiturientams gi atvirkščiai, primenama, kad dar yra laiko pasitaisyti. Ir ne tik pasitempti, bet ir klasės draugus geriau pažinti. “Po šimtadienio visada atsiranda naujų porų”, - pastebėjo Kauno “Aušros” gimnazijos dvyliktokų kuratorės.
Rengdami šimtadienio šventę abiturientai ir vienuoliktokai tradicijų visiškai neignoruoja, bet stengiasi, kad šventė būtų kuo originalesnė.
Norėjo viską mesti
Šiandien Kauno Maironio gimnazijoje nuo pat ankstaus ryto vyksta generalinės repeticijos. Abiturientai bei jų mokytojai, rengiasi vakarui, kai mokykloje savo šimtadienį atšvęs aštuoniasdešimtoji abiturientų laida. Pasak pačių dvyliktokų, pasirengimas šimtadieniui nėra toks malonus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
“Ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti, tačiau jaučiau atsakomybę tiek už save, tiek ir už kitus. Sunkiausia buvo prieiti vieningos nuomonės. Mūsų mokykloje išleistuvės nėra švenčiamos, todėl šimtadienis čia be galo svarbi šventė. Dar prieš mėnesį pradėjome skirstytis vaidmenimis, rašyti scenarijų. Teko daug pamokų praleisti dėl repeticijų, pažymiai nuo to tikrai nepagerėjo, tačiau tikimės išties įspūdingo renginio”, - sakė abiturientė Vytautė Kazlauskaitė.
Kiti prasitarė, kad visus susirinkusiuosius nustebins netradicine, visiems gerai žinomos istorijos apie Robiną Hudą, interpretacija. “Aš vaidinsiu raganos dukrą, pasaka bus išties įdomi ir netikėta. Tikimės, jog visiems patiks”, - sakė viena šventės iniciatorių.
Vytautės bendramokslė Sandra Baršauskaitė mus tikino, jog ruošiant renginį jokių tradicijų nebuvo paisoma. “Darėme tai, kas buvo įdomu, o ne tradiciška. Nelabai paisėme mokytojų nuomonės, nes norėjome smagaus ir įdomaus vakaro, o mokytojams svarbesnės tradicijos”, - kalbėjo aštuoniolikmetė Sandra.
Sutuoks dvyliktokus
“Sunkiausia buvo pradėti viską organizuoti, pasiskirstyti darbais. Jų turėjome sočiai, nes gimnazijoje yra tik dvi vienuoliktokų klasės, o dvyliktokų trys, todėl turėjome padaryti tris šimtadienio kalendorius, pusatestačius visiems abiturientams ir, be abejo, parengti abiturientams nominacijas.
Šimtadienio vinis bus dvyliktokų vestuvės. Sumanėme sutuokti visiškai nebendraujančius, vienas kito nepažįstančius ir nieko bendra neturinčius žmones. Jie nė nenumano, kas jų laukia. Tačiau kas žino, galbūt šiomis netikromis vestuvėmis išpranašausime ateitį ir mokykloje turėsime dar vieną porelę”, - su šypsena pasakojo vienuoliktokė Eglė Verbavičiūtė.
“Po šimtadienio norėsiu tik išsimiegoti”, - sakė Vita Šumskytė. Mergina teigė, kad piešiant plakatus ir rengiant apdovanojimus iškilo nemažai nesklandumų, tačiau visus darbus pavyko baigti laiku. “Daug sunkumų sukėlė laisvos salės paieškos repeticijoms.
Dvyliktokai buvo ir nuo pamokų atleisti tam, kad galėtų repetuoti, ir salė jiems buvo skirta iš anksto. Mes tokios prabangos neturėjome. Teko pačioms ieškoti vietos repeticijoms, tačiau viskas pavyko tiesiog puikiai, o ir mokslai nenukentėjo”, - džiaugėsi Vita.
Vilkės uniformas
Kauno Maironio gimnazijoje lietuvių kalbą ir literatūrą dėstanti Judita Sakalienė mus tikino, jog šimtadienis svarbi šventė ne tik moksleiviams, tačiau ir jų mokytojams.
“Šimtadienis - tai tarsi atsisveikinimas su abiturientais, todėl pagrindinė tradicija yra pabūti kartu. Paskutiniuoju metu pastebėjau tendenciją šimtadienį švęsti ne mokykloje, o nuomoti klubus, barus. Vis mažiau mokyklų moksleiviškas šventes švenčia savo aktų salėse”, - sakė J.Sakalienė.
“Kiekviename renginyje dalyvauja patys aktyviausieji, kiti - prisideda vėliau. Tačiau atsirado ir tokių abiturientų, kurie nenori dalyvauti savo šimtadienyje. Jiems tai nėra svarbi šventė”, - kalbėjo abiturientų auklėtoja Elvyra Aleksejūnienė.
Ji minėjo, kad stengiantis išsaugoti mokyklos tradicijas, oficialiojoje renginio dalyje abiturientai turėtų vilkėti gimnazijos uniformas. Tai, pasak E.Aleksejūnienės, svarbus renginio akcentas.
Dovanojo šaržus
Kauno “Aušros” gimnazijos mokytojai dovanų nuo mokyklą paliekančių gimnazistų gavo šaržus, o rytą šokių aikštelėje sutiko be pedagogų ir be tėvų.
Šarūnas Nekrošius šią savaitę atšvęstam šimtadieniui rengėsi rymodamas prie mokytojų portretų. Juos studijavo, nes norėjo piešti šaržus. Pasak jo, mokytojams pozuojant piešti būtų buvę lengviau, tačiau būtų sugaišta daug laiko, kol visus sugaudytų.
“Mokytojai žinojo, kad piešiu, laukė. Klausinėjau, kaip kas reagavo. Sulaukiau labai gerų atsiliepimų. Niekas nesiskundė”, - sakė Šarūnas, piešti pradėjęs dar dešimtoje klasėje. Per pamoką nupiešęs vieno klasės draugo šaržą jis sulaukė daugiau prašymų.
Tapo melžėja
Iš šimtadienio oficialios dalies, kuri vyko VDU didžiojoje salėje, Šarūnui labiausiai patiko abiturientų vaidinimas, kuriame buvo bandoma spėlioti, kaip kas gyvens po 10 metų, kokią profesiją bus pasirinkęs. Eglė Danisevičiūtė trumpam tapo melžėja. “Pinigų melžėja”, - patikslino Šarūno brolis dvynys Karolis.
“Iš draugų pasiskolinau karvę, aišku, netikrą. Scenoje turėjom ir kibirų. Pačios siuvomės skareles”, - kalbėjo Eglė. Kiti pasirinko būti chirurgais, aktoriais, amžinomis mokinėmis, prožektorių ereliais, ES svajonių jaunikiu, kirpėja, kariškiais, gangsteriais, mokslininkais. Vaidinimą sudarė visų siūlytos idėjos. Režisierius Ramūnas Šimukauskas tas idėjas tik sudėliojo. Pasak abiturientų, didelių bėdų rengiantis šventei nekilo, tačiau visi buvo ištroškę režisieriaus dėmesio.
Repeticijos vykdavo ir šeštadieniais. “Bet geriausias pasirodymas buvo per šimtadienį”, - džiaugėsi Karolina. “Beveik. Vienas prožektorius neveikė”, - pastebėjo Gintautas Nikolskis.
Renginyje neapsieita ir be gražių žodžių mokytojams, jų palinkėjimų, bendros abiturientų dainos, vienuoliktokų dovanų - kalendorių. Šarūno klasei ir dar kitoms dviem atiteko šimtakojo formos kalendorius. “Tik kur jis dabar yra?” - susidomėjo abiturientas.
Visi išėjo į šviesą
“Aušros” gimnaziją šiemet baigs 215 abiturientų, todėl šimtadienis jiems tapo viena iš nedaugelio progų susirinkti visiems drauge. Linksmybėms jie persikėlė į naktinį klubą “Siena”. “Buvome visi vienoje vietoje, tik mes vieni. Mūsų klubas, mūsų salė. Tai paskutinis kartas, kai kartu kažką darėm”, - sakė Karolina Čėsnaitė. Jos teigimu, buvo įspūdinga pamatyti visus pasipuošusius.
“Šarūnas sakė, kad iki tol nežinojo, jog šalia yra tokių gražių mergaičių”, - išdavė abiturientų kuratorė Lilija Baltramonaitienė. “Per šimtadienį visi išėjom į šviesą”, - vaikinas aiškino, kodėl kai kuriuos abiturientus atrado tik per šventę.
Pasidomėjome, ar spėjo nusižiūrėti pretendentų ar pretendenčių į antrąsias puses. “Lauksiu kitos šventės, kol vėl pasipuoš”, - sakė Gintautas.
Šarūnas namo parsirado apie penktą ryto, o jo brolis dvynys Karolis - valanda anksčiau. Kiek numigę abiturientai kėlėsi į mokyklą. “Sunku nebuvo, nes buvom nusiteikę pamokose pailsėti”, - neslėpė Šarūnas.
Šimtadienio pradininkai
Pasak “Aušros” gimnazijos archyvų, šimtadienio šventės Kaune, o gal net visoje Lietuvoje, pradininkai yra būtent šios gimnazijos mokiniai. 1936 metais istorijos mokytoju ten dirbusiam P.Spūdui per pamoką pasakojus apie Napoleono šimto dienų valdymo laikotarpį, jaunimui kilo idėja, kad paskutinėmis šimtą dienų “valdžia” gimnazijoje turėtų priklausyti abiturientams. Vėliau šimtadieniai imti švęsti ir kitose mokyklose.
Pasikeitus šalies valdžiai, šimtadieniai buvo uždrausti. Jie imti švęsti prisidengus profesinio orientavimo renginiu “Renkamės gyvenimo kelią”.
