Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šilainiuose iškils naujas kvartalas
2006-12-12
Saulius TVIRBUTAS
Miesto pakraštyje pradėta šešiolikos daugiabučių namų statyba
Šilainių rajone statybų bendrovė „YIT Kausta“ pradeda statyti 16 namų kvartalą. Kol kas Kaune, skirtingai nei sostinėje, daugiausia statoma pavienių daugiabučių. Per pastaruosius kelerius metus iškilo vos vienas kitas naujas kvartalas.
Verslininkai teigia, kad laisvos žemės mieste nėra daug. Kai kurie teigia, kad projektų autoriai susiduria ir su biurokratinėmis kliūtimis.
Pusė teritorijos užims žalieji plotai
Naujieji daugiabučiai iškils 9-ojo forto gatvėje, netoli nuosavų namų kvartalo. Pasak projekto vadovo Jono Matuzevičiaus, 2,68 ha ploto sklype suprojektuoti 257 butai bus dviejų ir trijų kambarių. Į šį projektą bus investuota 50 mln. litų.
„Kvartale numatėme pastatyti automobilių stovėjimo aikšteles 308 automobiliams, - sakė jis. - Remdamiesi mūsų akcininkų suomių patirtimi, šalia namų įrengtas aikšteles uždengsime stogeliais, kurie apsaugos nuo lietaus ir sniego“. Prie kiekvieno namo bus nedidelis apsisukimo žiedas privažiuoti lengviesiems ir avarinių tarnybų automobiliams.
J.Matuzevičiaus teigimu, pusę neužstatytos teritorijos užims žalieji plotai su nedideliais parkais, keturiomis vaikų žaidimų ir krepšinio aikštelėmis.
Dviejų ir trijų aukštų namuose bus įrengtas autonominis dujinis šildymas, o kiekvienas penkiaaukštis turės po dujinę katilinę, sumontuotą ant pastato stogo.
Statytojai žada parduoti visiškai įrengtus butus, tačiau jų kainos kol kas neskelbiamos. „Tai priklausys nuo situacijos nekilnojamojo turto rinkoje “, - sakė J.Matuzevičius. „YIT Kausta“ vadovai „Kauno dienai“ yra minėję, kad iš kokybiškų medžiagų pastatyto būsto kaina negali būti mažesnė nei 4,5 tūkst. litų už kv. metrą.
Naują kvartalą bendrovė planuoja pastatyti 2008 metais, o rezervuoti būstus bus galima kitais metais.
Statybų bumas - kol kas tik sostinėje
Kaune gyvenamieji kvartalai kyla ne taip sparčiai kaip pavieniai daugiabučiai. Didžiausią projektą šiuo metu įgyvendina UAB „Būstuva“, kuri Aukštuosiuose Šančiuose stato vienuolika gyvenamųjų namų – 8, 17 ir 23 aukštų daugiabučius. Į šį projektą įmonė investavo apie 120 mln. litų. Kotedžų, daugiabučių ir individualių namų kompleksas iškilo Fredoje, nedidelį namų kvartalą V.Krėvės prospekte už 60 mln. litų stato UAB „Mitnija“.
Gerokai daugiau gyvenamųjų namų kompleksų statoma sostinėje. Kaip sakė „YIT Kausta“ generalinis direktorius Antanas Butkus, kauniečių įmonė Vilniuje pastatė du namus Šeimyniškių gatvėje, 10 namų kvartalą „Rivera“, du dangoraižius „Viršuliškių porelė“, keturis devynaukščius Visoriuose, dabar stato kvartalą „Krivių namai“. „Klaipėdoje, šalia pradėto statyti daugiaaukščio „Minijos banga“, ketiname pastatyti 5 – 6 pastatų gyvenamąjį kompleksą“.
UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Raimundo Mickūno teigimu, Kaune įmonė sulaukia daug pasiūlymų įsigyti žemės sklypą daugiabučiams statyti. „Tačiau 99 proc. šių pasiūlymų tenka atmesti, - teigė jis. – Privatūs asmenys ir įmonės mano, kad užtenka parengti detalųjį planą, tačiau paaiškėja, kad teks daug investuoti į infrastruktūrą, atsiranda kokių nors biurokratinių apribojimų. Dažniausiai sklypo kaina ir pardavėjo prašomas pelnas už jį būna per didelis. Vien statybų kaštai yra maždaug apie 2800 litų kvadratiniam metrui, o pridėjus žemės kainą butai taptų brangesni nei rinkoje“.
R.Mickūnas minėjo, kad kai kuriuos projektus atsisakoma įgyvendinti baiminantis konfliktų su gyventojais. „Įsigijus sklypą dar reikia išsiaiškinti, ar gyventojai nepradės protestuoti prieš statybas prie jų namų, - kalbėjo jis. – Tai suprantama - kiekvienas suinteresuotas ginti savo aplinką, bet tai irgi stabdo daugiabučių statybos plėtrą“.
Plėtrą stabdo biurokratija
Pasak Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro Gyvenamojo departamento vadovės Eglės Norkienės, Kaunas išsiskiria tuo, kad čia nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms daug sunkiau įveikti biurokratinius barjerus – derinti detaliuosius planus, gauti statybos leidimus, tvarkyti kitus dokumentus. „Ne viena bendrovė atsisakė naujų daugiabučių statybų projektų arba netekusios kantrybės pardavė juos kitoms įmonėms“, - sakė ji.
UAB „Inreal“ Prekybos skyriaus Kaune vadovas Vilius Grybėnas teigė, kad verslininkai pasigenda bendrojo miesto plano. „Dėl to šiuo metu negalimi žemės sklypų paskirčių pakeitimai“, - sakė jis.
Pasak V.Grybėno, daugiabučių plėtrą stabdo ir laisvos žemės trūkumas. „Nemaža jos dalis priklauso Savivaldybei, kiti savininkai tiesiog neskuba jos parduoti ar joje ką nors statyti tikėdamiesi didesnių žemės ar butų kainų“, - kalbėjo jis.
Tuo tarpu Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius įsitikinęs, kad mieste yra nemažai plotų, kur galėtų būti statomi daugiabučių kvartalai. „Jau buvo pristatytas žemutinės Fredos, Neries krantinės Vilijampolėje, Gintariškių gyvenamųjų kvartalų projektai, yra ir daugiau vietų, kur galėtų iškilti po kelis daugiabučius, - sakė jis. – Tačiau dėl kažkokių priežasčių šie projektai nevystomi taip sparčiai, kaip norėtųsi“.
S.Lukošius pripažino, kad daug laiko verslininkams atima dokumentų rengimas Savivaldybės ir Kauno apskrities administracijose.
