Nepriklausomybės lopšį garsina ne tik valstybės istorija, bet ir skandalai

Paprastai per valstybės šventes iš Signatarų namų balkonėlio sklisdavo Lietuvos himnas. Šiandien ryte prie Lietuvos Prezidentūros jį žada traukti Vasario 16-osios klubas, piketuodamas prieš naikinamus Lietuvos Nepriklausomybės signatarų namus.

Kultūros ministerijos birželio 26 d. sprendimu nutarta juos reorganizuoti į Signatarų namus-muziejų, kuris bus priskirtas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus kaip ekspozicinis skyrius.

Nuo vakar, kaip informavo Signatarų namų direktorė Jūratė Černiauskienė, Kultūros ministerija sustabdė finansavimą, nors to daryti neturi teisės, nes biudžetas paskirtas visiems metams, o reorganizacija nė neprasidėjusi.

Lietuvis be teismų - ne lietuvis

Direktorė J.Černiauskienė dėl tokio Kultūros ministerijos sprendimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris pripažino, jog įsakyme pažeisti procedūriniai dalykai - įsakymas reorganizuoti Signatarų namus ir reorganizavimo sąlygos buvo surašytos viename rašte. Ministerija pasirengusi ištaisyti klaidą ir atskirai paskelbti reorganizavimo sąlygas, tačiau kol kas to padaryti negali, nes J.Černiauskienė apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo.

Kultūros ministerija savo sprendimą motyvuoja tuo, jog Signatarų namai nepateisino į juos dėtų lūkesčių. “Įkūrus Lietuvos nepriklausomybės signatarų namus, tikėtasi, kad jie taps Lietuvos valstybės atkūrimo simboliu, kultūros židiniu bei visuomenės, ypač jaunimo, traukos centru. Deja, Signatarų namų ligšiolinė veikla netenkino lankytojų poreikių. Kultūros ministerija sulaukė nemažai priekaištų dėl neprofesionaliai įrengtų ekspozicijų, renginių organizavimo ir kt. veiklos, apie kurią ne kartą neigiamai atsiliepė ir spauda”, - rašoma ministerijos pareiškime.

Signatarų namų direktorė į tokius priekaištus atsako skaičiais: “Ar 28 parodos per metus - mažai? O į mūsų vakarą, skirtą Oskaro Milašiaus 125-osioms gimimo metinėms, kuriame dalyvavo net Prancūzijos ambasadorius, neatvyko nė vienas ministerijos atstovas. Ar tai reiškia, kad kur nėra Kultūros ministerijos, ten nėra ir kultūros?”

Nepasitikėjimo tradicijos

Pagrindiniai reorganizavimo tikslai - aiškiau apibrėžti Signatarų namų įstaigos teisinį statusą, gerinti muziejinį darbą, sukurti Lietuvos valstybingumo istoriją atspindinčią ekspoziciją, racionaliau panaudoti patalpas muziejinei ekspozicijai bei racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas.

“Esmė neva ta, kad reikia taupyti lėšas. Bet namai gauna lėšas ne veiklai, o pastatui išlaikyti ir darbuotojų atlyginimams. Kitą dalį - apie 15 000 Lt per mėnesį - gauname iš nuomos”,- sako direktorė. Dabar Signatarų namai išnuomoję pirmąjį aukštą restoranui “Baltasis Štralis”, kuris čia veikė nuo XIX a. O iš veiklai numatytų lėšų, anot direktorės, negalima būtų surengti jokios ekspozicijos. Ji prisimena, kad dar 1998 m. Vyriausybė paskyrė 497 000 Lt ekspozicijai įrengti. Nuo tų pat metų sausio iki 1999 m. lapkričio ministerija pastatą uždarė, kodėl - pati direktorė nežino. O vėl pradėjus dirbti iš tų lėšų buvo perduota “lystelių” eksponatams pakabinti už 1700 Lt.

Tačiau reorganizavimo komisijos pirmininkė kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė paaiškina pusės milijono litų likimą - už juos buvo nupirkta kompiuterių, jie stovėjo Signatarų namų rūsiuose, o kadangi šie buvo uždaryti, technika buvo išdalyta kitoms ne mažiau jos stokojusioms kultūros įstaigoms. Kodėl tuo metu neveikė Signatarų namai, viceministrė gali direktorei priminti: juose buvo prikurta įvairiausių viešųjų įstaigų, ten rezidavo ir kunigaikštis Vilgaudas su savo jaunaisiais gediminaičiais, o pati direktorė J.Černiauskienė tada įkurtos viešosios įstaigos “Signatarų namai-muziejus” buvo nušalinta nuo pareigų. Po ministro Sauliaus Šaltenio atėjusiai naujai ministerijos komandai reikėjo visą tą košę srėbti, ir direktorė per ilgus teismus buvo atstatyta į pareigas.

Tačiau argumentas, kad Signatarų namai išliks - tik po Nacionalinio muziejaus stogu, šiandien direktorės J.Černiauskienės nepadrąsina, nes ji vadovaujasi sakramentalia fraze “kas gali paneigti, kad...” Kad norima susidoroti su direktore. Dar ji mato analogiją su ką tik privatizuotu Pirčiupių muziejumi, taip pat priklausiusiu Nacionaliniam muziejui, nes ekspozicija buvusi bloga. Todėl klausimas, ar taip nebus vėliau privatizuoti ir Signatarų namai - juk vieta Senamiesčio širdyje tiesiog “auksinė”?

Stilius - neprofesionalumas

Šiandien J.Černiauskienė nesutinka ir su kaltinimais dėl menko muziejaus lankomumo - ji tvirtina, kad mažoje erdvėje sunku sutalpinti tris grupes po 30 žmonių, o būna dienų, kai būna ne po tris, o po 10 grupių. Tačiau namai turi 10,5 etato. Po reorganizacijos jų numatyta 8, tačiau nesuprantama, kodėl reorganizacijos plane mažoms erdvėms numatyta turėti ir kasininką, ir kontrolierių, kai kur kas didesni muziejai apsieina su vienu žmogumi. Po reorganizacijos tikimasi sutaupyti 41512 Lt, arba 40,3 proc.

Daugiausia šia reorganizacija siekiama, kad Signatarų namuose būtų konceptuali ekspozicija, sako kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė. “Antra, jie neturi normalių eksponatų, o juos turi Nacionalinis ir kiti muziejai. Ekspozicija bus kuriama paliekant tik keletą iš jau surinktų eksponatų. Tačiau tai anaiptol nebus ekspozicijos pagrindas. Trečia, nėra profesionalių parodų rengėjų, viskas kuriama mėgėjiškai.” Nepasitenkinimas namų veikla buvo visada, net patys signatarai po vieno Kovo 11-osios minėjimo skambinę viceministrei skųsdamiesi, kad minėjimas buvęs tolygus įžeidimui. Lietuvos Prezidento deleguotas Signatarų namų tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas iš tarybos atsistatydino, protestuodamas prieš tokį darbą ir prieš santykius su taryba.

“Bet tai nėra susidorojimas su atskiru žmogum, tam nereikėtų reorganizacijų. Tiesiog ministerija visada buvo kritikuojama dėl namų veiklos ir ekspozicijų”,- sako I.Marčiulionytė. Kai Signatarų namai taps Nacionalinio muziejaus filialu, atsiras daugiau techninių tarnybų, profesionalių pagalbininkų ir normali erdvė, nediskredituojanti muziejaus vardo. “Norime, kad ekspozicijos būtų rengiamos žiūrint konceptualiai į mūsų valstybės istoriją, ir tai galėtų daryti patyrę šios srities profesionalai”, - tvirtina I.Marčiulionytė.