Šešėlinių pinigų kvapas


2002-08-13
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Šešėlinių pinigų kvapas

Nusikaltėliai nepraranda vilties savo milžiniškas santaupas, sukauptas sukčiaujant, žudant, plėšiant ir vagiant, įterpti į legalios ekonomikos statinį

Vykstant privatizavimo procesui, ne kartą bandyta legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas ar neaiškios kilmės lėšas, tačiau Lietuvos teisėsaugos institucijoms ne visada pakanka kvalifikuotų specialistų ar laiko visiems šiems atvejams patikrinti ir užkirsti kelią “nešvariems” pinigams.

Praėjusią savaitę Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Mečys Laurinkus pareiškė, kad Klaipėdoje nusikalstamas pasaulis veržėsi į įvairius privatizuojamus objektus, susijusius su pervežimais ir tranzitu, bet šios šešėlinio pasaulio pastangos buvo laiku pastebėtos ir sužlugdytos. M.Laurinkus atsisakė įvardyti investuotojus ar atskleisti, kurios privatizuojamos bendrovės buvo tapusios nusikaltėlių taikiniu.

Šalies saugumo tarnybos vadovas teigė, kad dešimtmetį vykdoma privatizacija yra “daugmaž skaidri”, nes nusikaltėlių pasauliui nepavyko patekti į privatizacijos procesą ir legalizuotis jame, nors bandymų buvo daugybė. Tačiau M.Laurinkus iš karto padarė išlygą, sakydamas, kad gali būti ir teisėsaugos nepastebėtų dalykų.

Nėra šimtaprocentinės garantijos

Vakar VSD vadovas, “Kauno dienos” paprašytas plačiau pakomentuoti savo žodžius, pasakė: “Privatizavimo procesas neprasidėjo vakar ar užvakar, jis trunka jau ilgus metus.

Praėjo keli etapai, buvo stebimos įvairios tendencijos, tačiau galiu pakartoti, kad iš narkotikų ar vogtų automobilių prekybos arba dar kokiu nors nusikalstamu būdu įgyti pinigai nepateko į privatizavimo procesą. Aišku, negalime būti užtikrinti šimtu procentų, nes privatizuojamų objektų yra labai daug. Paimkite privatizavimo biuletenį ir pamatysite ilgiausius sąrašus nuo visai smulkučių objektų iki pačių stambiausių. Ne dėl visų šių objektų privatizavimo iš mūsų informacijos prašo Valstybės turto fondas”.

Su M.Laurinkumi nenori sutikti Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas, kuris teigia manąs, kad “nešvarių” pinigų per privatizavimo laikotarpį buvo legalizuota gerokai daugiau nei keli atskiri teisėsaugos institucijų galbūt nepastebėti atvejai.

“Tikiu, kad saugumo direktorius pasakė tiesą, teigdamas beveik nežinąs tokių atvejų. Manau, kad, perfrazuojant jo žodžius, reikėtų pasakyti taip: saugumas niekada neturėjo ir dar greitai neturės patyrusių tokios klasės finansų specialistų, kurie galėtų pasakyti, kokie pinigai yra atėję į Lietuvą - legalūs ar nelegalūs. Tokiems specialistams išlaikyti nėra pakankamai pinigų. O reikia ne tik specialistų, bet ir plačios analizės bei tyrimų, o tam mes bent artimiausiais metais nesame pajėgūs”, - teigė K.Glaveckas.

Nusikaltėlių pasaulio priedanga

M.Laurinkaus teigimu, per visą privatizavimo laikotarpį buvo matomas didelis nusikaltėlių pasaulio noras pasinaudoti susidariusiomis galimybėmis ir legalizuoti savo “juodąsias” santaupas. VSD vadovo nuomone, sunku išskirti kurią nors vieną ūkio sritį, į kurią taikosi nusikalstamas pasaulis, nes jį domina visos sritys, kuriose yra didelė galimybė ateityje gauti pelno.

Tačiau M.Laurinkus išskyrė tranzito ir pervežimų verslą, kuris šiuo metu itin masina šešėlinį pasaulį: “Tranzitinė infrastruktūra - labai patrauklus objektas, nes Lietuva - tranzitinė valstybė. Ši ūkinės veiklos sritis stiprės ir plėsis, todėl visi į ją ir žvalgosi, nes supranta, kad investuoti į ją yra pelninga”.

Bene daugiausiai problemų per privatizaciją kyla tuomet, kai norą investuoti ar pirkti pareiškia ofšorinė kompanija. Ne kartą kyla įtarimas, kad už tokių kompanijų nugarų stovi tas pats nusikaltėlių pasaulis.

“Visame pasaulyje dėl ofšorinių kompanijų kyla įvairiausių problemų. Lietuva - tik eilinė pasaulio valstybė. Labai sunku sužinoti, kas yra tikrieji ofšorinių kompanijų savininkai. Tokios informacijos niekas neteikia. Net nuvažiavęs į registracijos šalį nieko nesurasi, gal tik telefoną privačiame bute ir merginą atsiliepinėjančią į skambučius”, - sakė VSD vadovas M.Laurinkus.

Po ilgai trunkančio tyrimo, M.Laurinkaus nuomone, gal ir pavyktų ką nors išsiaiškinti apie ofšorinę kompaniją, tačiau atsakymą į VTF paklausimą reikia pateikti per dešimt dienų. Pasak VSD generalinio direktoriaus, Lietuvoje daug privatizavimo procedūrų iš tiesų atliekama per ofšorines kompanijas.

Daugelyje pasaulio valstybių ofšorinių kompanijų veikla yra ribojama įvairiais teisės aktais. Lietuva irgi turi tam tikrą sąrašą šalių, kuriose registruotos ofšorinės kompanijos neturi teisės vykdyti veiklos mūsų valstybėje. Pasitaikė, kai ofšorinės kompanijos tą teisę bandė išsikovoti net teismuose.

VTF turi klausimų ne visiems

VSD ne kartą talkino Valstybės turto fondui (VTF), atsakingam už privatizavimą, teikdamas informaciją apie vieną ar kitą pretendentą įsigyti kokį nors objektą ar įmonę. VTF į VSD kreipiasi toli gražu ne kiekvieną kartą, o tik tuomet, kai iškyla kokių nors abejonių ar įtarimų dėl pretendentų ir jų turimų lėšų.

“Kurį iš pretendentų tikrinti, sprendžia fondas, o ne mes. Kokią informaciją užklausimo metu turime, tokią ir atiduodame. Specialūs tyrimai paprastai nedaromi, nes per dešimt dienų nieko ir nespėsi patikrinti. Todėl informacijos reikia turėti iš anksto. Lygiai taip pat reikalingos informacijos turi turėti policija, Mokesčių inspekcija ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Turto fondas turi teisę kreiptis į bet kurią iš šių institucijų”, - sakė M.Laurinkus.

VSD generalinis direktorius guodėsi, kad VTF jo vadovaujamos institucijos prašo informacijos net apie pretendentus, ketinančius įsigyti smulkius objektus. Dažnai tai būna objektai, kurie neturi jokios valstybinės reikšmės. Natūralu, kad apie kai kuriuos iš jų VSD neturi jokios informacijos.

M.Laurinkus išreiškė norą, kad VSD užsiimtų “pačiais svarbiausiais klausimais”, o visa smulkmė liktų kitoms teisėsaugos institucijoms, tokioms kaip Mokesčių inspekcija, policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ar pan. Deja, kaip paaiškėjo, VTF ignoruoja daugelį kitų teisėsaugos institucijų ir visą naštą suverčia tik VSD.

FNTT vyriausiasis komisaras Darius Samuolis “Kauno dienai” vakar tvirtino, kad VTF nė karto nesikreipė į jo vadovaujamą instituciją su prašymu pateikti tam tikros su privatizavimu susijusios informacijos. Atsakingas pareigas einantis Generalinės prokuratūros pareigūnas irgi sakė savo akimis nematęs nė vieno tokio prašymo iš VTF.

Sustabdyta milijardinė investicija

Pasak M.Laurinkaus, bendradarbiaudamas su neįvardytų šalių specialiosiomis tarnybomis VSD išsiaiškino, kad kai kurie investicijos į banką “Snoras” dalyviai buvo tiesiogiai susiję su Rusijos ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo struktūromis. Lietuvos saugumo tarnybos vadovas tąsyk patikslino, kad kaltinimas sąsajomis su nusikaltėlių pasauliu nėra taikomas paties Ž.F.Iljesko de Grimaldžio asmenybei.

Banko “Snoras” valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas tvirtino, kad pinigus iš naujosios emisijos bankas planavo investuoti į finansines institucijas, būsto programas, naujų finansinių instrumentų kūrimą, neatsisakant ir pagrindinės savo veiklos krypties - mažmeninės bankininkystės. Be to, neatmesta galimybė dalyvauti ir stambių Lietuvos pramonės įmonių privatizavimo konkursuose.

Po VSD išvadų Lietuvos bankas nusprendė neleisti išplatinti naujos akcijų emisijos.

Siūlomas pinigų legalizavimo būdas

Be nusikaltėlių pasaulio pinigų, yra dar viena rūšis lėšų, kurios yra už įstatymo ribų ir negali būti panaudotos privatizavime ar apskritai oficialiame Lietuvos ekonominiame gyvenime. Tai nuo mokesčių rinkėjų kažkada nuslėptos pajamos arba užsienio bankuose laikomos mūsų šalies piliečių lėšos, ten pat ir uždirbtos.

Ekonomistas K.Glaveckas jau prieš kurį laiką siūlė pasinaudoti kitų valstybių patirtimi ir sudaryti sąlygas tas lėšas legalizuoti. Toks žingsnis turėtų teigiamai paveikti ekonominius procesus ir duotų naudos valstybei.

“Toks modelis jau buvo daug kur pritaikytas. Prieš pusantro mėnesio ir Rusijos Dūma priėmė įstatymą, pagal kurį Rusijos kapitalas gali grįžti į šalį ir legalizuotis už 13 procentų mokestį. Ko gero, nėra kito būdo padaryti taip, kad kapitalas sugrįžtų. Kodėl taip negalėtumėme pasielgti ir mes?” - klausė K.Glaveckas.

Seimo nario nuomone, toks legalizavimo būdas vis vien neleistų nusikaltėliams pasinaudoti savo santaupomis: “Kalbama apie tuos pinigus, kurie yra Vakarų šalių bankuose. Tie bankai nusikalstamu būdu įgytų lėšų nepriiminėja ir itin atidžiai tikrina tuos dalykus. Jeigu žmogus užsidirbo pinigus, tarkim, pardavinėdamas metalus Rusijoje ar veždamas automobilius iš Vakarų, tai tie pinigai juk ne nusikalstamu būdu gauti. Jeigu pinigai ten legaliai laikomi banke, tai reikia sudaryti sąlygas, kad galėtų ir legaliai grįžti namo”.