Pavojingos ligos židiniai nuo mūsų jau tik už 700 kilometrų

Artimiausi paukščių gripo židiniai jau nustatyti Rusijoje, vos už 30 kilometrų nuo Maskvos, Tūlos srityje, ir Rumunijoje.

Ligą platina migruojantys laukiniai paukščiai, taigi toks atstumas ir mums darosi pavojingas. Todėl Lietuvoje jau paskelbta pirmojo laipsnio parengtis.

Kiaurą parą budi už tai atsakingi veterinarijos darbuotojai, prie valstybės sienos įsteigti papildomi tikrinimo postai, kurie iš ne Europos Sąjungos valstybių neleidžia į šalį įvežti gyvų paukščių arba paukštienos produktų, iškeliami tam tikri reikalavimai naminių, ypač vandens, paukščių laikytojams, o, pastebėjus įtartinus ligos požymius, būtina informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, pandemijai išvengti rengiami specialūs priemonių planai ir kitos priemonės, kurias numato Europos Komisija.

Su virusais nejuokaujama

Daugiausiai esame pripratę prie žmonių gripo, kuris beveik kiekvieną rudenį ir pavasarį patikrina mūsų atsparumą.

Jeigu 10000 gyventojų tenka 100 šios ligos atvejų, tada skelbiama, kad miestą ar tam tikrą teritoriją apėmė epidemija, ir imamasi stipresnių apsaugos priemonių.

Šiuo metu Kauno regione 10 tūkstančių gyventojų jau tenka 45,6 susirgimo. Kitaip sakant, žmonių gripu serga apie 30000 gyventojų. Jeigu liga praėjo be komplikacijų, žmonės pasveiksta, nors ne visada taip buvo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis Kauno rajono savivaldybėje surengtame šiuo klausimu pasitarime auditorijai priminė, kad 1918-1919 metų žmonių gripo pandemija pasaulyje nusinešė 50 milijonų gyvybių. Po 40 metų įvykusi azijietiško gripo atmaina į kapus paguldė apie 70 tūkstančių žmonių, o 1968-1969 metais kilęs Honkongo gripo virusas vien Amerikoje nužudė apie 34 tūkstančius žmonių.

Paukščių gripo virusas, apie kurį ne be reikalo taip plačiai dabar kalbama, Italijoje buvo pastebėtas dar 1999 metais. Iki 1878 metų ši liga ne tik Italijoje buvo vadinama paukščių maru, tik vėliau, apie 1955 metus, ištirta, kad tai - virusinis susirgimas. Žmonėms liga tada buvo mažiau pavojinga.

Anot P.Mačiulskio, pasaulyje jau buvo užregistruoti 3348 paukščių gripo protrūkiai, kurie paukštininkystei padarė milžiniškų nuostolių.

Pavyzdžiui, vien Indonezijoje dėl to iš karto buvo sunaikinta 15 milijonų naminių paukščių. Ligai jautriausi kalakutai, vištiniai, vandens paukščiai. Efektyvaus gydymo iki šiol dar nėra. Nustatyta, kad mirtina liga gali užsikrėsti ir žmonės. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius porą metų 117 žmonių užsikrėtė paukščių gripo infekcija, 60 iš jų mirė.

Patys pavojingiausi šiuo metu siaučiantys A grupės H5 arba H7 virusai.

Geriausia išeitis - pasiskiepyti

Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje šiemet ištirti 654 mėginiai, iš jų 94 - laukinių paukščių, bet nenustatytas nė vienas ligos atvejis.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus gydytoja Nijolė Kriaučiūnienė priminė, kad tūkstančiai žmonių serga žmonių gripo liga. Tačiau, anot gydytojos, būtų tikra tragedija, jeigu užsikrėtę žmonių gripu, organizme dar nešiotume paukščių gripo virusus. Tokios “sąjungos” pasekmė tikrai būtų tragiška, nes vaistų kol kas nėra.

N.Kriaučiūnienės nuomone, šiuo metu geriausia išeitis - pasiskiepyti nuo žmonių gripo. Anot gydytojos, sezoninio gripo skiepų yra pakankamai, toks apsisaugojimas kainuoja 22-26 litus, todėl neverta rizikuoti. Ypač tiems, kurie dirba paukščių fermose, laiko naminių paukščių arba sugrįžę ar rengiasi į tolimą kelionę, gal net į paukščių gripo paliestą valstybę.

Galima apsisaugoti

Pernai žmogui pavojingas paukščių gripo virusas siautėjo Korėjoje, Honkonge, Kinijoje, Amerikoje, Laose, o šiemet protrūkiai nustatyti Kambodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Laose, Vietname, Tailande, Japonijoje, Rusijoje, Kazachstane, Rumunijoje, Turkijoje. Paskutiniais duomenimis, šios ligos pavojus atšauktas Graikijoje.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prieš kelionę rekomenduoja žmonėms išsiaiškinti, ar toje šalyje, kurioje numatę apsilankyti, nėra nustatyta paukščio gripo atvejų, ar masiškai negaišta paukščiai.

Rekomenduojama apsirūpinti kuo turtingesne vaistinėle, pasiskiepyti nuo sezoninio žmonių gripo, nes paukščių gripo vakcina dar tik tiriama. Kelionėje venkite kontakto su paukščiais - vištomis, žąsimis, antimis, balandžiais ir ypač - laukiniais. Nevalgykite termiškai neapdorotos paukštienos, laikykitės higienos ir kitų atsargumo priemonių.

Po kelionės medikai rekomenduoja 10 dienų stebėti savo sveikatą. Jeigu užpuolė neįprastas kosulys, karščiavimas, dusulys, skauda galvą, tada skubiai kreipkitės į medikus, kuriems praneškite, kokioje šalyje lankėtės, ar turėjote kontaktą su paukščiais, gal bendravote su įtariamu sergant asmeniu.

P.Mačiulskis tvirtino, kad paukščių gripo virusai nepatvarūs išorės poveikiams.

Štai kaitinami 60 laipsnių susinaikina per pusvalandį, o virimo temperatūroje žūva žaibiškai. Tačiau kaip visada kur kas geriau ligos išvengti, nei turėti milžinišką pavojų gyvybei, o valstybės mastu - milijoninius nuostolius. Todėl, pagal ES reikalavimus, bus baudžiami tie asmenys, kurie, žinodami apie šios ligos įtarimus, nepranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Ši tarnyba primena, kad naminius paukščius reikia laikyti uždarytus, o apie pastebėtą padidėjusį jų kritimą ar sergamumą nedelsiant pranešti. Skambinti galima ir nemokamu tel. 8-800 404 03.