Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Senatvė nėra liga
2004-09-15
Atminties sutrikimai - ženklas išsitirti, ar tai nėra pirmieji demencijos simptomai
Rugsėjo 21-oji - pasaulinė sergančiųjų Alzheimerio liga diena. Ta proga Lietuvos didžiųjų miestų Psichikos sveikatos centruose organizuojamos atvirų durų dienos, kur gyventojai galės išsitirti savo sveikatą bei gauti išsamią informaciją apie šią sparčiai progresuojančią ligą, kuria sergantieji muilo ieško šaldytuve, nebemoka išsivalyti dantų, nebežino savo vardo.
100 milijonų sergančiųjų
Specialistų duomenimis, 1975 m. Alzheimerio liga sirgo apie 500 tūkstančių amerikiečių, šiandien jų - 5 milijonai. Spėjama, kad 2050 m. nuo šios ligos kentės jau apie 14 milijonų amerikiečių, o visame pasaulyje tokių žmonių bus 80-100 milijonų. Dažniausiai ja serga vyresni nei 60 metų žmonės. Pagal pateikiamus Europos, Amerikos sergamumo duomenis, galima gana tiksliai suskaičiuoti, kiek sergančiųjų yra kiekvienoje amžiaus grupėje: nuo 60 iki 65 metų serga 5 proc., per 90 metų jau serga kas antras žmogus. Anksčiau nei 50 metų, liga nediagnozuojama.
Lietuvoje yra apie 60 tūkst. sergančiųjų demencija. PSO duomenimis, pusė iš jų serga degeneracine, arba Alzheimerio tipo, demencija. Tačiau pagal oficialią statistiką, kurią pateikia Vilniaus psichikos sveikatos centras, 2003 metais užregistruoti tik 579 ligos atvejai. Kitiems jau sergantiems žmonėms ši liga nėra diagnozuojama vien dėl to, kad pasireiškiantys susirgimo požymiai laikomi senėjimu. Labai klaidina įsigalėjęs požiūris į ligą, neva natūralu, kad sulaukę 80 metų žmonės viską pamiršta, paskutinius metus praleidžia gulėdami lovoje ir jiems būtina artimųjų slauga.
Nebemoka susišukuoti
Alzheimerio liga susirgę žmonės nebeatsimena įvykių, artimųjų vardų, datų. Paūmėjus ligai, jie nebemoka to, ką darė visą gyvenimą, pavyzdžiui, valytis dantų ar susišukuoti plaukus. Jie nebegali aiškiai galvoti, logiškai reikšti savo minčių, nebemoka skaityti ir rašyti.
Nebūtų prasmės diagnozuoti ligą, jei nebūtų galimybės tiems žmonėms padėti, atitolinti problemas. Pirmiausia ligą svarbu diagnozuoti kuo anksčiau. Jei ligonis ar jo artimieji į medikus kreipiasi tada, kai žmogus jau yra prikaustytas prie lovos, jam padėti yra labai sunku.
Lietuvoje yra nustatyti diagnostikos kriterijai, bet tikroji Alzheimerio liga yra nustatoma tik po mirties, kai paimamas smegenų ląstelių histologinis mėginys ir aiškus pokyčiai matomi per mikroskopą. Visi kiti tyrimai - tik bendra gydytojų išvada. Tačiau specializuotuose centruose padaryta diagnozė apie galimą Alzheimerio ligą pasitvirtina 90 procentų. Ja susirgęs asmuo vidutiniškai išgyvena 8-10 metų, kartais - ir 20 m. Kol kas dar neatrasta priemonių, galinčių visiškai sustabdyti šią ligą, tačiau yra galinčių ją pristabdyti.
Protinis darbas atitolina ligą
Visame pasaulyje yra tik dvi vaistų grupės, kurios gydo šią ligą. Specialistų įsitikinimu, Alzheimerio ligos padeda išvengti ir sveika gyvensena. Taip pat tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie visą gyvenimą aktyviai dirbo protinį darbą, minėta liga suserga žymiai rečiau arba vėliau.
Be to, didelė problema - skysčių vartojimas. Vakaruose gydytojai vyresniems pacientams, geriantiems vaistus, griežtai nurodo papildomai išgerti apie du litrus vandens. Lietuvoje į tai dar niekas nekreipia dėmesio. Juk dėl vandens trūkumo žmogus jaučiasi prasčiau, o ir vaistų poveikis - blogesnis.
Lietuvoje sergančiųjų Alzheimerio liga diena bus minima pirmą kartą, nors visame pasaulyje tai daroma jau seniai. Ta proga visus kauniečius, kuriems daugiau nei 60 metų ir kurie patiria sunkumų dėl atminties sutrikimų, medikai kviečia į savo poliklinikas pasikonsultuoti, sužinoti apie Alzheimerio ligą ir jos simptomus. Tereikia užsiregistruoti iš anksto. Rugsėjo 21-ąją medikams vyks konferencija, “Vartų” galerijoje organizuojamame labdaros aukcione surinktus pinigus renginio organizatoriai skirs Lietuvos Alzheimerio asociacijai - bendruomenei, kuri vienija sergančiuosius ir jų artimuosius.
KD inf.
