Savivaldybės bendrovę skandina įtartina degalų istorija
Skolų kamuojamą bendrovę Kauno autobusai drebina naujas skandalas. Ilgą laiką bendrovė degalus pirko be jokio konkurso. Tik praėjusią vasarą sudaryta sutartis su bendrove Kristada. Kauno dienos šaltinių teigimu, ši sutartis kelia rimtų abejonių, nes Kauno autobusai už kurą moka kur kas daugiau nei kiti vežėjai. Generalinis direktorius Mindaugas Grigelis pripažino, kad degalų pirkimo sandoris nėra naudingas bendrovei, tačiau tikina, jog kito pasirinkimo nebuvo. Pirmąjį prabilusį apie šiuos įtarimus socialdemokratą Petrą Aleksandravičių iš valdybos jau rengiamasi atleisti.
Nustebino kainų skirtumas
Miesto politikai, svarstydami šių metų biudžeto projektą, palygino bendrovių Kautra ir Kauno autobusai kai kuriuos finansinius rodiklius.
Mus nustebino degalų kainų skirtumas. Direktorius pateikė paaiškinimą, tačiau vis tiek liko neaiškumų. Reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą ir išsiaiškinti tikrąsias priežastis, - teigė Kauno mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius.
Kauno dienos žiniomis, Kauno autobusai už litrą dyzelinio kuro moka 21 centu daugiau nei Kautra. Kasdien Savivaldybės bendrovė sunaudoja apie 10 tonų degalų. Specialistų teigimu, susidaro gana apvali suma, todėl negalima atmesti galimybės, kad kažkas suinteresuotas tokiu sandoriu.
M.Grigelis suabejojo politikų vertinimais, tačiau negalėjo paneigti, kad Kautra už degalus moka kur kas mažiau. Jis pripažino, kad Kauno autobusai permoka už kurą.
Konkurso sąlygos buvo skelbtos Valstybės žiniose. Jose buvo nurodyta, kad už degalus mes atsiskaitome per 90 dienų. Kitaip tariant, kuro pardavėjai mums suteikia beveik milijono litų kreditą. Šis konkursas sudomino vos vieną bendrovę. Neturime pasirinkimo galimybių, - tvirtino Savivaldybės bendrovės vadovas.
Valdybos nariams kilo įtarimų
Kauno autobusų valdybos pirmininkas Eligijus Džežulskis vakar patvirtino, kad dėl degalų pirkimo istorijos pradėtas tyrimas. Įpareigojome du narius išsiaiškinti visas aplinkybes. Kilo abejonių, nes Kristada jau senokai tiekia bendrovei kurą, nors kaina nėra tokia maža, - tikino politikas.
Minėtą tyrimą įpareigotas atlikti Keleivinio transporto skyriaus vedėjas Antanas Šlepikas bei socialdemokratas Petras Aleksandravičius. Kauno dienos žiniomis, pastarasis pirmasis viešai prabilo apie tam tikrus įtarimus.
E.Džežulskis vakar negalėjo pasakyti, kada tyrimas bus baigtas. A.Šlepikas šiuo metu guli ligoninėje, o P.Aleksandravičių rengiamasi atleisti iš valdybos narių.
Gresia susidorojimas?
Praėjusių metų pabaigoje miesto Taryboje bandyta pakeisti Kauno autobusų valdybos sudėtį - vietoj neįtikusio socialdemokrato P.Aleksandravičiaus siūlyta į ją įtraukti generalinį direktorių M.Grigelį. Tačiau sprendimo projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Neoficialiuose pokalbiuose miesto vadovai užsiminė, kad valdybos pertvarkymas atidėtas vėlesniam laikui. Šiuo metu sergantis Kauno meras Arvydas Garbaravičius vakar nekomentavo keisto sutapimo - P.Aleksandravičiui prabilus apie degalų kainą, atsirado siūlymas išmesti jį iš valdybos narių. Tačiau apie valdybos formavimą jis turi savo nuomonę.
Mano idėja paprasta - visų Savivaldybės įmonių direktoriai turi būti ir valdybų nariais. Šis sprendimas brendo jau anksčiau, - tikino meras. Įgyvendinus šį planą, Kauno autobusų valdyboje būtų net du bendrovės administracijos darbuotojai. Kauno diena jau rašė, kad prieš keletą mėnesių miesto Tarybos narys E.Džežulskis tapo generalinio direktoriaus konsultantus ir kas mėnesį gauna apie 3 tūkstančių litų atlyginimą.
E.Džežulskį vertinu kaip Tarybos narį. Žinau, kad jis dirba šioje bendrovėje. Tačiau valdybą sudaro 5 nariai, - bandė teisintis A.Garbaravičius. Įdomiausia, kad, į valdybą įtraukus M.Grigelį, joje būtų net trys liberalcentristai - merui palanki komanda, turinti savo rankose visas kortas.
Miesto Tarybos socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Labanauskas neslėpė, kad šis sprendimo projektas primena politinį spektaklį. Iki šiol taip ir neišgirdome jokių motyvų, kodėl P.Aleksandravičių reikia atšaukti iš valdybos narių. Nežadame tylėti. Norime išsiaiškinti visas aplinkybes, - teigė politikas.
Anksčiau konkursai neįvykdavo
Kauno autobusų vadovas teigė, kad įvairiems degalų tiekėjams bendrovė šiuo metu skolinga apie 1,5 milijono litų. Dėl įsiskolinimų teko bylinėtis su Statoil kompanija. Ji degalus mums tiekė palankesnėmis sąlygomis, tačiau bendradarbiavimas nutrūko, - sakė M.Grigelis.
Bendrovės direktorius pripažino, kad kurį laiką degalai iš bendrovės Kristada buvo perkami be jokio konkurso. Pagal ankstesnį viešųjų pirkimų įstatymą, konkurse turėjo dalyvauti bent dvi bendrovės. Tuo tarpu mes sulaukdavome vos vieno pasiūlymo. Tekdavo ieškoti kitų būdų, - tvirtino M.Grigelis.
Savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis sakė, kad jų tarnyba iki šiol negavo jokio skundo dėl Kauno autobusų degalų pirkimo istorijos. Pareigūnas atkreipė dėmesį, kad bendrovės valdyba turėtų griežčiau kontroliuoti šį procesą.
Transporto sektoriui skirti viešųjų pirkimų teisės aktai yra gana liberalūs ir painūs. Pati valdyba turėtų apsispręsti ir numatyti visas sąlygas, - teigė G.Raudonis.
M.Grigelio nuomone, dėl kelių priežasčių bendrovė neišbrenda iš skolų liūno. Viena jų - Savivaldybės subsidijos. Jų tarifas buvo patvirtintas 2000-aisiais metais - 83 centai. Tuo tarpu dabar šis skaičius turėtų būti apie 1,1 lito. Tai užprogramuotas mūsų darbo nuostolis, - tikino vadovas.
Pastaruosius keletą metų Savivaldybė įvairiais būdais bandė sumažinti Kauno autobusams skiriamas subsidijas. Praėjusių metų biudžete buvo numatyta per mažai lėšų. Ši suma padidinta tik po Savivaldybės kontrolieriaus išvadų. Kai kurie politikai įtaria, kad Kauno autobusai dirbtinai žlugdomi.