Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Savivaldybė kratosi žirgyno naštos
2006-04-14
Saulius TVIRBUTAS
Miesto valdžia rengiasi parduoti „Marvos“ sporto mokyklą
Savivaldybė apsisprendė ieškoti investuotojo sporto mokyklai „Marva“ ir žada išsaugoti galimybę vaikams toliau lankyti žirgų, šiuolaikinės penkiakovės ir fechtavimo treniruotes. Tačiau žirgyno direktorius Edmundas Margevičius netiki, kad Kaune po privatizavimo šios sporto šakos išliks.
Tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba aiškinasi, ar nebuvo nusižengta tvarkant šios įstaigos buhalterinę apskaitą. Direktorius tvirtina, kad taip su juo bando susidoroti norintys įsigyti žirgyną verslininkai.
Savivaldybei - per didelė našta
Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus vakar vykusiame posėdyje dėl sporto mokyklos privatizavimo teigė, kad Savivaldybei per brangu išlaikyti „Marvą“. Iš miesto biudžeto jai kasmet skiriama daugiau kaip 600 tūkst. litų, o šiais metais – 685 tūkst. litų. „Mokykloje per daug etatų, yra keli dar 1969 metais pradėti statyti ir nebaigti statiniai, ginklų sandėliai, pirtys, - vardijo direktorius. – Iš vadovo nesulaukėme jokių projektų ar programų, tik naivių pasiūlymų privatizuoti kelis apleistus pastatus ir už gautas lėšas toliau vystyti veiklą. To net nedrįsome svarstyti“.
Pasak G.Jankaus, Savivaldybės kontrolieriaus išvadose taip pat teigiama, kad „Marva“ yra nepakeliama našta miestui. Privatizacijai pritarė ir Vyriausybė.
Abi pusės kaltina viena kitą
„Mokyklos direktorius E.Margevičius, prisidengdamas politiniu užnugariu (žirgyno vadovo žmona Vincė Vaidevutė Margevičienė yra Seimo narė – red. past.), elgėsi žirgyne kaip savo tėvonijoje, - „Kauno dienai“ kalbėjo G.Jankus. - Turėdamas daugybę etatų jis nesugebėdavo apsišluoti net prieš atvykstant Savivaldybės komisijoms“.
E.Margevičius savo ruožtu kaltino Savivaldybę, kad ši žirgynui sutvarkyti visai neskiria lėšų. Jis teigė, kad teikti pasiūlymai ieškoti pinigų Europos Sąjungos fonduose arba privatizuoti dalį turto Savivaldybės nesudomino. „Štai siena baigia sugriūti, o lėšų remontui neduodama, juk prieš privatizaciją kaip tik reikia viską sutvarkyti“, - tvirtino E.Margevičius.
G.Jankus pripažino, kad Savivaldybės Taryba pernai ketino remontuoti sieną. „Tačiau tam reikėjo didelių lėšų, kurių nebuvo numatyta biudžete, - sakė jis. – Tačiau žirgyno vadovas, uždirbdamas pinigų iš žirgų veisimo, gardų nuomos, taip pat galėjo pasirūpinti ūkiu. Savivaldybės kontrolieriaus atliktas auditas užfiksavo daug buhalterinių pažeidimų: neaišku, kokios pajamos gaunamos iš panaudos sutarčių už žiemai priimamus savininkų žirgus, nes nėra tikslios apskaitos, rasta ir kitų pažeidimų“, - tvirtino valdininkas.
Susidomėjo teisėsauga
Prieš porą savaičių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai aplaidžios arba apgaulingai tvarkomos sporto mokyklos buhalterijos. Šią bylą kuruojantis Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo tyrimų skyriaus vadovas Juozas Auryla teigė, kad kol kas aiškinamasi, ar „Marvoje“ buvo tyčinių arba aplaidžių finansinių pažeidimų.
E.Margevičius teigė, žiemą dažnai priimantis nemokamai laikyti garduose kitų savininkų žirgus. „Jie už tai leidžia mūsų sportininkams šiais žirgais treniruotis, dalyvauti varžybose, o dabar už tai esu įtariamas kaip nusikaltėlis“, - stebėjosi direktorius. Jis įsitikinęs, kad teisėsaugai jį apskundė norintis privatizuoti žirgyną gerai žinomas Kauno verslininkas.
Sportininkais žadama pasirūpinti
Savivaldybės valdininkai žadėjo padaryti viską, kad nenukentėtų jaunieji žirgininkai ir šiuolaikinės penkiakovės sportininkai. Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas tvirtino, kad 12 trenerių etatai bus išsaugoti. Jie su daugiau kaip 80 vaikų bus išskirstyti į kitas sporto mokyklas. „Privatizuotos „Marvos“ bazė ir žirgai jų treniruotėms bus nuomojami, - teigė A.Grabnickas. - Savivaldybei bus pigiau pirkti paslaugas, nei išlaikyti ten dirbančius žmones ir visą ūkį“. Pasak jo, žirgų veisimas yra komercinė veikla ir biudžetinės įstaigos tuo užsiimti neturėtų. Sporto mokyklos administracijoje ir ūkio sektoriuje dirba 30 žmonių. „Jiems bus išmokėtos kompensacijos, bet dalis specialistų galbūt liks toliau dirbti, nes mokyklos pardavimo sąlygos neleis keisti objekto veiklos penkerius metus“, - kalbėjo A.Grabnickas.
Tuo tarpu E.Margevičius įsitikinęs, kad žirgyną nusipirkę verslininkai nebus suinteresuoti leisti ten treniruotis vaikams, nes rūpinsis tik veisimu ir pardavimu. „Galiu lažintis, kad po penkerių metų čia apskritai neliks žirgų ir veikla bus pakeista, - įsitikinęs jis. – Aš ne prieš privatizavimą, bet miesto valdžia visai nieko nesiūlo, kaip išsaugoti sportą, manau, kad reikėjo planuoti naujo modernaus žirgyno statybą, o pinigų tam skirti iš „Marvos“ privatizavimo lėšų“.
Kainą nustatys turto vertintojai
Viešųjų pirkimų ir privatizavimo skyriaus vedėjas Raimondas Malikėnas „Kauno dienai“ teigė, kad kol kas neįmanoma pasakyti, kokia bus pradinė sporto mokyklos kaina. „Ją nustatys pasamdyti turto vertintojai, manau, objektas vertas kelių milijonų, - svarstė R.Mačikėnas. – Mokyklos patrauklumą mažina tai, kad žirgynas - kultūros paveldo objektas. Jo nebus leidžiama laisvai rekonstruoti, be to, čia bent penkerius metus turės išlikti žirgynas, vertę mažina ir šalia esanti vandenvalos įmonė“, - kalbėjo vedėjas.
Šiuo metu Kauno apskrities administracija turi patvirtinti sporto mokyklos sklypo 2,8 ha ploto detalųjį planą. Paskui privatizavimo projektą tvirtins Savivaldybės taryba. „Tikimės, kad kitų metų sausį arba vasarį mokykla turės naują šeimininką“, - sakė R.Mačikėnas.
Savivaldybės balanse sporto mokykla įvertinta 2,1 mln. litų. Miesto valdžios sudaryta komisija inventorizavo mokyklos turtą ir kiekvieną savaitę rengia patikrinimus. A.Grabnicko duomenimis, šiuo metu ten laikoma 14 žirgyno žirgų. E.Margevičius „Kauno dienai“ tvirtino, kad jų yra 13 ir dar 15 laikomi pagal panaudos sutartį.
