Alvydas SADECKAS, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialliberalas:

- Tobulėjimui ribų nėra. Bet, atsižvelgiant į tai, kiek jau dirbama ir kiek lėšų skiriama tai sričiai, mes norėtume didesnio saugumo pareigūnų profesionalumo, atliekant jiems pavestas užduotis.

Mes kiekvieną kartą komitete labai aiškiai reikalaujame, ko norėtume iš Saugumo departamento, kur dar gali būti pasitempta. Pavyzdžiui, paskutinį kartą svarstydami VSD metinę veiklos ataskaitą pernai birželį išsakėme pageidavimą, kad ši institucija dar kartą turi apsispręsti, kokie jos veiklos prioritetai, turi labai aiškiai apibrėžti, kokius uždavinius ji sau kelia ir kur nukreipia gaunamas lėšas.

Beje, manau, kad lėšų VSD gauna pakankamai, skirtingai nei Policijos departamentas, kuris dar jaučia tam tikrą finansinį nepriteklių. Saugume yra tik gaunamų lėšų panaudojimo efektyvumo klausimas.

Kęstutis KRIŠČIŪNAS, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, socialdemokratas:

- Būdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu išgirdau dvi M.Laurinkaus metines ataskaitas apie VSD veiklą.

Nors iš visų to komiteto narių reikalaujama pasirašyti pasižadėjimą neišduoti išgirstų valstybės ir tarnybos paslapčių, turiu pasakyti, kad man kaip ir nėra ką išduoti. Visi pokalbiai su M.Laurinkumi būdavo kažkokie tušti, jokio konkretumo. Kažką jis vis “trindavo”, pasakas kažkokias sekdavo, į konkrečius klausimus dorai neatsakydavo, buvo neįmanoma suprasti, ką ta jo tarnyba daro. Net apie Krašto apsaugos ministerijos antrojo kontržvalgybos departamento veiklą žinojome daugiau nei apie VSD.

Manau, reikėtų kažkokio aiškaus kriterijaus, kaip vertinti visų jėgos ir specialiųjų struktūrų darbą. Jeigu policiją mes galime įvertinti pagal nusikaltimų išaiškinamumą, tai saugumo, deja, niekaip negalime įvertinti. Jie vis prašo papildomų pinigų, tačiau koks skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumas, visiškai neaišku. Dabar, vadinasi, yra taip, kad VSD - institucija be jokios kontrolės.

Įtariu, kad saugumiečių akyse parlamentarai išvis neturi jokio autoriteto, todėl jiems ir neteikiama jokia informacija. Kadencijos pradžioje Seimo nariai, matyt, laikomi kvaileliais, kurie nieko nesupranta, dar apsipranta su darbu, o kadencijos pabaigoje - vėl kvaileliais, nes jų tuoj nebeišrinks į naują Seimą. Tas požiūris išties labai jaučiamas, bendraujant su saugumo struktūrų darbuotojais.

Balys GAJAUSKAS, Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas:

- Saugumo darbas visą laiką turi būti tobulinamas. Per trylika nepriklausomybės metų Saugumo tarnyba, be abejo, gerokai pažengė į priekį. Ten dirba vis daugiau savo darbo žinovų, specialistų, kurių nebuvo pačioje mūsų atkurtos valstybės gyvavimo pradžioje. Taigi saugumas per tą laiką akivaizdžiai pasistūmėjo į gerą pusę. Vis dėlto klaidų neišvengiama, kartais jos net grubokos. Bet kur tų klaidų nėra? Netgi Anglijos saugume - tikrai senas profesionalumo tradicijas ir labai gerą aprūpinimą turinčioje institucijoje - pasitaiko grubių klaidų, nesusipratimų. O mūsų VSD yra dar palyginti jauna žinyba, kuriai dar viskas prieš akis.

Paskutiniu atveju, kai buvo paviešintas saugumo pareigūno pokalbis su žurnalistu, man pasirodė, kad tos keistokos pokalbio detalės atsirado tik paties saugumo pareigūno iniciatyva. Tai buvo jo asmeninis sprendimas, kaip bendrauti su žurnalistu. Čia jis aiškiai padarė nedovanotiną klaidą, “persūdė”, bandydamas gauti kažkokią informaciją, kuri galbūt tikrai buvo reikalinga kokiam nors tyrimui.

Mano nuomone, Saugumo departamento vadovas čia niekuo dėtas, nes jis tikrai negali kontroliuoti kiekvieno savo tarnautojo žingsnį ir kiekvieną jo pasakytą žodį.

Kalbėjosi Stasys GUDAVIČIUS