Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Savaitės klausimas
2005-01-03
Kokios 2004 metų politinės pamokos?
Narystės ES dar nejaučiame
Lidija ŠABAJEVAITĖ, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros Politologijos katedros docentė:
- Sklandžiai vykusi Konstituciją sulaužiusio Prezidento apkalta buvo precedentas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje demokratinėje Europoje. Svarbiausia prezidentinio skandalo pasekmė - labai sustiprėjusi Konstitucinio Teismo įtaka.
Pernykščių skandalų gausą iš dalies lėmė priešrinkiminės situacijos - prieš rinkimus visuomet pagausėja prieštaravimų tarp politikų ir partijų. Seimo rinkimų rezultatai - neseniai susikūrusi populistinė Darbo partija laimėjo daugiausia vietų, nors ir negavo daugumos, - vėl patvirtino, kad šalies gyventojai vis dar ieško naujų partijų ir niekaip nenustoja tikėję iliuzijomis ir pažadais.
Naujos šalies valdžios suformavimas turės daugiau įtakos tolesniam Lietuvos gyvenimui nei narystė tarptautinėse organizacijose - ES ir NATO, kurią Lietuva pernai pasiekė po daugiau nei dešimtmečio pastangų. Bet paprasti žmonės nejaučia, esame ar nesame tarptautinėse organizacijose. Jų gyvenimui daugiausia poveikio turi sprendimai, priimami šalies viduje. Nors, kalbant apie tolesnę perspektyvą, euro įvedimas 2007-aisiais gali kontroversiškai atsiliepti žmonių gyvenime. Tuomet narystė pasijaus daug labiau.
Galbūt žemdirbiai jau artimesniu metu stipriau pajus Lietuvos įstojimo į ES poveikį, kadangi jie gana greitai turėtų sulaukti išmokų. Tačiau jie sudaro ne tokią jau didelę gyventojų grupę, be to, tai nelems viso jų gyvenimo.
Išryškėjo poliarizacija
Skirmantas PABEDINSKAS, Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys:
- Tai buvo vieni intensyviausių metų politine prasme per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją. Vien ką reiškia netgi treji rinkimai per vienerius metus.
Apkalta, vadinamieji korupcijos skandalai ir rinkimų gausa lėmė žmonių poliarizaciją. Rinkimų metu žmonės parodė tam tikrą nusivylimą kai kuriomis iki šiol Lietuvą valdžiusiomis partijoms, tačiau nesuteikė mandato kitoms partijoms jas pakeisti. Todėl dabar turime, manyčiau, pakankamai stiprią, nors ir labai margą koaliciją.
Prezidento apkalta vis dėlto paliko kai kurių neatsakytų klausimų. Žmonės Kaune, Panevėžyje ir kitur dar užduoda juos, nerasdami atsakymo. Pats apkaltos procesas, be abejo, vyko pakankamai demokratiškai ir teisingai, tačiau kai kurie jos epizodai paliko tokį keistą prieskonį, kad ne viskas atlikta sąžiningai ir iki galo. Be to, iš apkaltos ne itin pasimokyta. Tuoj po jos kilęs vadinamasis Seimo korupcijos skandalas apnuogino praktiškai tas pačias problemas. Iki pat Seimo rinkimų, iki pat metų pabaigos tos problemos taip ir nebuvo išspręstos. Galbūt tai bus padaryta šiemet arba artimiausiais metais.
Priešingu atveju baiminčiausi, kad analogiški skandalai gali kartotis. Beje, gali būti tęsinys ir tų skandalų, kurie nuvilnijo pernai.
Lietuvos narystė ES ir NATO neabejotinai tapo svarbiausiais metų įvykiais, nes jie palietė absoliučiai kiekvieną Lietuvos gyventoją, visus jos piliečius. Narystė šiose organizacijose ilgus dešimtmečius lems Lietuvos gyvenimą, tikiu, tik teigiama prasme. Nei apkalta, nei skandalai, nei rinkimai tokių ilgalaikių pasekmių neturės.
Žmonių problemos dar neišspręstos
Audronius AŽUBALIS, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto narys:
- Pagrindinė 2004 metų politinė pamoka yra ta, kad jie išryškino dviejų Lietuvų egzistavimą. Socialinė padėtis, ypač kaimo vietovėse, yra dar tokia sudėtinga, kad vis dar leidžia populistams žaisti Lietuvos žmonių protais, paveikti juos ir patekti valdžion. Nepaisant to, kad makroekonominė padėtis tikrai smarkiai gerėja, žmonių socialinės problemos vis dar yra didžiulės. Jomis labai lengva spekuliuoti rinkimų metu. Kadangi pernai turėjome net trejus rinkimus, tai sudarė ypač palankią dirvą populistams vešėti.
Politikams privalu daugiau kalbėtis su žmonėmis, žinoti jų konkrečias problemas ir savo veiksmais mažinti tuos socialinius skirtumus. Politikai turi ne tik kalbėti iš televizorių ekranų, bet aktyviai veikti taip, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas būtų geresnis.
Narystė ES savaime neatneš visuotinos gerovės, jeigu visi tik lauks manos iš dangaus ir sėdės rankas sudėję. Turime labai daug dirbti, kad pasinaudotume narystės privalumais. Bet ir pats savaime faktas, kad Lietuva jau yra tame prestižiniame klube, reiškia kur kas gražesnių mūsų valstybės perspektyvų gimimą.
Vadinamasis Seimo korupcijos skandalas atskleidė netobulumus mūsų teisėtvarkos sistemoje. Reikia juos aktyviai šalinti. Kai kas padaryta pernai, kiti žingsniai, tikiuosi, bus žengti 2005-aisiais.
Kalbėjosi Stasys GUDAVIČIUS
* Gegužės 1 dieną Lietuva kartu su dar devyniomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis tapo tikrąja Europos Sąjungos nare. Jau birželio 13 dieną Lietuvos rinkėjai pirmą kartą dalyvavo Europos Parlamento narių rinkimuose. Lietuvai skirta 13 europarlamentarų mandatų. Rinkimuose 5 iš jų gavo Darbo partijos atstovai, po 2 - socialdemokratai, konservatoriai ir liberalcentristai, po 1 - liberaldemokratai bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovai. Lapkritį Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, Seime ratifikavusia kelerius metus rengtą spalio 29 dieną Romoje bloko valstybių vadovų pasirašytą ES Konstituciją.
* Kovo 29 dieną Vašingtone surengta oficiali Lietuvos bei dar šešių valstybių priėmimo į NATO ceremonija. Dabar Šiaurės Atlanto gynybinis aljansas vienija 26 šalis. Prieš pat įstojant į NATO Lietuvoje apsilankė naujasis organizacijos generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis.
* Balandžio 6 dieną Seimas slaptu balsavimu nušalino Rolandą Paksą nuo Prezidento pareigų. Prieš tai dirbo parlamento sudaryta speciali Prezidento apkaltos komisija, Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad R.Paksas tris kartus grubiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Vėliau Konstitucinis Teismas priėmė nutartį, kad apkaltos būdu nušalintas pareigūnas visą gyvenimą negali užimti tokių pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti. R.Paksas niekada nebegalės tapti nei Prezidentu, nei Seimo ar Vyriausybės nariu, nei teisėju, nei valstybės kontrolieriumi.
* Birželio 13 ir 27 dienomis vyko pirmalaikiai Prezidento rinkimai. Juos laimėjo Valdas Adamkus, kuris buvo prisaikdintas liepos 12 dieną vykusių inauguracijos iškilmių metu.
* Nuo balandžio 6 dienos, kai apkaltos būdu buvo pašalintas Prezidentas, iki liepos 12-osios, kai prisiekė V.Adamkus, valstybės vadovo pareigas laikinai ėjo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
* Spalio 10 ir 24 dienomis vyko Seimo rinkimai. Lapkričio 15-ąją naujasis parlamentas pradėjo dirbti. Jame susiformavo keturių partijų valdančioji koalicija. Darbo ir Socialdemokratų partijų, Naujosios sąjungos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos koalicija vienija 85 Seimo narius iš 141. Liberalcentristai, konservatoriai ir liberaldemokratai pasiskelbė esantys opozicijoje. Prieš susidarant naujajai valdančiajai daugumai, socialdemokratai ir socialliberalai pabandė derėtis su liberalcentristais bei konservatoriais dėl vadinamosios “vaivorykštės” koalicijos sudarymo. Tačiau šios derybos po kelių raundų sužlugo.
* Po Seimo rinkimų atsistatydino daugiau kaip trejus metus dirbusi socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko vadovaujama dvyliktoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje vyko valdančiosios koalicijos partnerių derybos bei konsultacijos su Prezidentu V.Adamkumi dėl naujos Vyriausybės sudarymo. Po ilgų debatų ji buvo sudaryta, gavo Seimo pritarimą, gruodžio 14 dieną prisiekė ir pradėjo dirbti.
* Prieš pat antrąjį Prezidento rinkimų turą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko dokumentų poėmius keturių didžiausių politinių partijų būstinėse. Ieškota įrodymų vadinamojoje galimos Seimo narių korupcijos byloje. Po kelių dienų Generalinė prokuratūra paprašė parlamento leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris Seimo narius - socialdemokratą Vytenį Andriukaitį, konservatorių Arvydą Vidžiūną bei socialliberalą Vytautą Kvietkauską. Įtarta, kad jie galėjo gauti daugiatūkstantinius kyšius iš bendrovės “Rubicon group” vadovo Andriaus Janukonio už palankių teisės aktų priėmimą.
* Seimas nedavė leidimo prokuratūrai patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris parlamentarus, tačiau jie patys atsisakė mandatų. Buvo paviešinta gausybė V.Andriukaičio, A.Vidžiūno, V.Kvietkausko bei kai kurių kitų parlamentarų ir pareigūnų telefono pokalbių su A.Janukoniu, kurie specialiosioms tarnyboms sukėlė įtarimų apie galimą plataus masto korupciją. Trims eksparlamentarams buvo pareikšti oficialūs įtarimai piktnaudžiavus tarnyba ir ėmus kyšius, tačiau po kelių mėnesių Generalinė prokuratūra nutraukė tyrimą jų atžvilgiu. Prieš pat Seimo rinkimus įtarta, kad daugiatūkstantinį kyšį galėjo prievartauti Seimo narys, liberalcentristas Virginijus Martišauskas. Jo bylos tyrimas vis dar tęsiamas.
* Rugsėjo vidury pareigų neteko STT vadovas Valentinas Junokas. Po mėnesio jo vietą užėmė buvęs Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas.
* Vyriausioji tarnybinės etikos komisija spalį konstatavo, kad Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius piktnaudžiavo padėtimi, naudodamasis tarnybiniu automobiliu. Tai paskatino Prezidentą V.Adamkų nebeteikti Seimui rugsėjo mėnesį penkerių metų kadenciją baigusį J.Liaučių vėl skirti Valstybės kontrolieriumi. Naujasis nepaskirtas iki šiol.
* Rudenį pradėtas Vilniaus mero, liberalcentristų lyderio Artūro Zuoko teismas. A.Zuokas kaltinamas daręs neteisėtą spaudimą Vilniaus miesto tarybos nariui Vilmantui Drėmai 2003 metais renkant sostinės merą.
Parengė Stasys GUDAVIČIUS
