Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Revoliucijos metinės lietuvių nebejaudina
2002-11-08
Dainoras LUKAS
Buvusi privaloma šventė prisimenama ir su humoru
Kai Lietuva buvo SSRS sudėtyje, šalyje kasmet lapkričio 7 dieną buvo minimos Spalio revoliucijos metinės. Dar 1989 metais, likus keturiems mėnesiams iki Lietuvos nepriklausomybės, tūkstančiai lietuvių dėjo gėles prie Lenino paminklų. Šiandien daugeliui lietuvių ši diena mažai ar visai nieko nereiškia.
Nepasiilgo arba nieko nežino
“Gyvenau Kaliningrade, ten labai stipriai švęsdavome. Kaip? Išgerdavome po 100 gramų ir eidavome rėkti “ura!”. Politika mažai kam rūpėjo”, - sakė kaunietis Vytautas Miselis. Tarnaudamas armijoje, 1953-1956 metais jis dalyvavo kariniuose paraduose Vilniuje.
“Vyko mitingai, žygiuodavome Laisvės alėja, K.Donelaičio gatve. Tai šventė, į kurią visi turėjo eiti”, - sakė Galina Baltaduonienė, nė kiek nepasiilgusi revoliucijos minėjimų.
VDU studentės Dovilė ir Brigita prisipažino mažai ką galinčios pasakyti apie Spalio revoliuciją. “Neturim ką pasakyti apie tą dieną. Mes nauja karta, paraduose nedalyvavome. Gal per istorijos pamokas apie tai pasakojo, bet sunku kažką prisiminti”, - kalbėjo merginos.
Aštuntokui Arnui Bebrauskui Spalio revoliucija taip pat nieko nereiškia. “Per revoliuciją įvyko kažkoks perversmas. Leninas buvo geras rusams, bet blogas lietuviams. Mokykloje labai mažai apie tai mokėmės”, - sakė keturiolikmetis.
Paskutinis paradas vyko prieš 13 metų
Lietuvos socialistų partija šiemet revoliucijos metinių niekaip nepaminės, tačiau, partijos vadovo Mindaugo Stakvilevičiaus teigimu, šią šventę jo kolegos gerbia. “Ši diena pakeitė ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio istoriją, padarė didelę įtaką kapitalistinėms šalims”, - mano M.Stakvilevičius.
Jo teigimu, paskutinį kartą ši šventė Lietuvoje buvo minima 1989 metais. “Tada ji buvo visai prigesusi, praėjo be iškilmių. Kai 1988 metais Šiauliuose buvo minimos revoliucijos metinės, iš tribūnos dar kalbėjo ir Sąjūdžio atstovai”, - prisiminė pašnekovas.
Jis neigiamai vertina anų laikų šventinius paradus. “Tai buvo dirbtinis dalykas, niekas į juos nėjo savo noru. Tie bandymai rėkti “valio” atrodė nevykusiai. Gerai buvo tik tai, kad parade galėjai pabendrauti su rečiau sutinkamais draugais”, - sakė M.Stakvilevičius.
Kaune pagrindinės parado eisenos vieta buvo K.Donelaičio gatvė. Dabartinėje Vienybės aikštėje (tuomet - J.Janonio) stovėjo Lenino paminklas, šalia jo buvo pastatomos tribūnos komunistų partijos vadovams, karo veteranams. 1989 metais gėles prie Lenino paminklų dar dėjo tūkstančiai žmonių, Lietuvos televizija tiesiogiai transliavo karinį paradą ir mitingą iš Vilniaus.
Rusijoje ir Baltarusijoje - šventė
1917 metais (pagal senąjį kalendorių - spalio mėnesį) Lenino vadovaujami rusų bolševikai Petrograde (dabar - Sankt Peterburgas) nuvertė laikinąją carinę Aleksandro Kerenskio vyriausybę.
Revoliucijos 85-ųjų metinių proga daugelyje Rusijos miestų vyko manifestacijos ir mitingai, kuriuos surengė tiek kairiosios organizacijos, tiek vietos valdžia, praneša PAP-ELTA. Ji buvo pažymima ir Baltarusijoje bei Kirgizijoje.
Maskvoje kairiosios partijos pirmojoje dienos pusėje suorganizavo manifestaciją su antivyriausybiniais šūkiais, kurioje, milicijos duomenimis, dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių. Demonstrantai nužygiavo nuo Spalio aikštės iki sostinės centro. Teatro aikštėje prie Karlo Markso paminklo susirinkusiesiems kalbą pasakė Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas.
Nuo ankstaus ryto Raudonojoje aikštėje rinkosi Antrojo pasaulinio karo veteranai. Apie 100 mitingo dalyvių padėjo gėlių ant Nežinomojo kareivio kapo prie Kremliaus sienos ir ant maršalo Georgijaus Žukovo kapo, taip pat prie Lenino mauzoliejaus.
Lyginama su terorizmu
Rusijoje Spalio revoliucijos metinės dabar vadinamos “Susitaikymo ir santarvės diena”, Baltarusijoje - “Spalio revoliucijos diena”.
Ir Rusijoje revoliuciją mena tik vyresni žmonės. Dabartiniai moksleiviai žino tik nuotrupas tų įvykių, rodo dienraščio “Izvestija” atlikta mini apklausa. “Buvo sutriuškinta kažkokia partija, sutriuškintas Leninas ir komunistai, o paskui vyko revoliucija. Į valdžią atėjo dekabristai ir Stalinas”, - štai ką pasakė žurnalistams trylikametė Lena.
Interneto laikraštis “Vremia” 1917 metų įvykius vadina “teroristine revoliucija”. Primenama, kas Rusijoje vyko po bolševikų perversmo. Rašoma apie masinius trėmimus, karininkų ir dvarininkų žudynes ir t.t.
