Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Pyktis nepadeda sveikatai
2004-04-09
Julius LENČIAUSKAS
Plačiai paplitęs posakis: nuvarytus arklius nušauna. Net panašaus pavadinimo šokių maratonai būdavo. Žinoma, dėl nuovargio žmonių kol kas lyg ir nešaudo, tačiau pragyventi metai yra toks turtas, kurį kartais sunku panešti.
Moterys tiesiog išsirėkia
Daugelį žmonių veikia pavasario depresija. Keista, bet atbundanti gamta ne visus nuteikia gyvybingumui ir tik šviesioms mintims. Medicinos statistika teigia, kad netikėtų mirčių protrūkis dažniausiai pasireiškia būtent pavasarį, keičiantis metų laikams.
Janina Maleckienė iš Kaišiadorių rajono tvirtino, kad ir ją pavasarį apima keistas nerimas. “Mane jaudina sugrįžtančių paukščių rikiuotės. Prietaringai žvalgausi, kaip pirmąkart pamatysiu gandrą. Jeigu tupintį lizde - blogai, nes pagal senų žmonių pasakojimus, kur kas geriau išvysti skrendantį - visus metus greitesnis būsi. Įdėmiai klausausi pirmosios gegutės: kiek “kū-kū”, tiek liko gyventi metų”,- dalijasi pastebėjimais šią temą pasiūliusi ponia J.Maleckienė.
Medikai tvirtina, kad moterys nuovargį ir stresą dažnai malšina pykčiu. Ypač jeigu po sunkaus darbo namuose randa vyro ar vaikų paliktą netvarką. Tada sukyla pyktis, kuris kartais išreiškiamas ne tik puodų žvanginimu... Kai žmogus pyksta, nervinasi, plečiasi kraujagyslės, lengviau dirbti širdžiai. Tada atrodo, kad naujų jėgų atsiranda. Todėl, pykčiu išmokusios nuovargį neutralizuoti moterys, pagal statistiką, rečiau nei vyrai serga širdies ligomis. Tačiau, specialistų tvirtinimu, pyktis nusitaiko į hormonų ciklo reguliuojamas organizmo vietas ir čia pasėja vėžį.
Sergama ir nuo blogų minčių
Druskininkuose dirbantis psichiatras-psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras Algimantas Kačergis spaudoje tvirtino, kad galima susirgti ir nuo blogų minčių, ir nuo biologinio laikrodžio nepaisymo, net nemokant bendrauti. Visa tai gydoma specialiomis psichofizinėmis treniruotėmis, kurių esmė - atsipalaidavimas arba meditacija.
Per šiuos užsiėmimus mintys susiejamos tik su judesiu. Galvojama tik apie tą raumenį, kuris tuo metu judinamas. Žmogus išmoksta sau įteigti, kad gali vaikščioti lengvai kilnodamas kojas. Tokia savitaiga, anot šio mediko, geras ginklas nuo depresijos, didelio kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, kitų ligų.
Gyvenimas ne pagal savo laiko ritmą neigiamai veikia sveikatą. Prieš keletą dešimtmečių, vos prabrėškus, į darželius per prievartą nutempti apsimiegoję vaikai dabar “džiaugiasi” padažnėjusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis bei vėžiu. Ypač pastarąjį skatina įtampa, jaudulys, stresas, pyktis.
Žmonijos vystymosi istorija patvirtina, kad gyvenime dažniausiai išlieka mokantys bendrauti, galintys vienas kitam padėti, o nepritapėliai paprastai pasilieka tarsi už borto. Ypač blogai, kai bendravimas sutrinka tarp gentainių. Prigimtiniai ryšiai labai svarbūs sveikatai.
Jeigu negalime suvaldyti savo minčių, tai pradedame jausti baimę, pamažu sutrinka vaizduotė, o paskui - jau liga, kuri gali pažeisti bet kurį organą. Žmonių bendravimo sutrikimai labai ryškūs šiais laikais, kai dėl nepasidalyto turto mirtinai susipyksta net patys artimiausi giminės. Susitikę laidotuvėse - ypač svarbiu momentu - negali vieni į kitų pusę pažiūrėti, nes jau ne kartą buvo “broliškai pabendrauta”... teismuose. Sunku nuneigti specialistų tvirtinimą, kad pašlijęs bendravimas trumpina amžių, nes visų genuose užkoduotas poreikis gražiai bendrauti. Kai šito trūksta, tada bent iš dalies taisome padėtį bendraudami su gamta. Ar ne dėl to atsiradęs pagyvenusių žmonių poreikis kapstytis soduose?
Daktaras A.Kačergis sako, kad jeigu pamatytume ląstelę ir suprastume, kiek jų daug ir kaip darniai visos dirba, kaip genetinis kodas jas valdo, tada suvoktume ir minčių poveikio jų darbui svarbą.
Pavyzdys - katinas
Neišmatuojamai svarbus žmogui poilsis. Todėl mūsų protėviai, kad ir kokie didžiuliai ir svarbūs darbai lauktų, po pietų bent pusvalandį numigdavo. O jeigu tarp 12-14 valandos dabar kasdien nerandi laiko net ramiai pavalgyti, tai, anot žinovų, tiesi kelią ne tik virškinimo ligoms. Nuolatinės įtampos persekiojamas žmogus ne tik pervargsta, bet ir susigadina nakties miegą. Medikų nuomone, miegas, kai vartojami migdomieji, nėra visavertis poilsis, bet tik tam tikra narkozė.
Atrodytų keista, bet specialistai sako, kad kitos nakties miegas priklauso nuo šiandienos ryto. Svarbu, kokios nuotaikos žmogus keliasi. Anot A.Kačergio, tik ką pabudęs žmogus, kaip tas katinas, turi pasirąžyti, visus raumenis gerai ištampyti, o ne po žadintuvo signalo pakniopstomis bėgti į vonią. Vyresniems žmonėms pataria kas rytą paprasčiausiai po keletą minučių ant lovos pasėdėti.
Jeigu kam nors linkime blogo, tai vakare, prieš miegą paskambinkime ir pripasakokime visokių baisybių, atkurkime dienos nelaimių suvestinę. Taip pašnekovui gal net ne vienai nakčiai įvarysime nemigą. Dažnai būname ir patys sau priešai: vakarais prisižiūrime taip gausiai šiais laikais brukamų televizijos siaubo ir smurto filmų. Po to per naktį galvoje “verda” košmarai, todėl keliamės nepailsėję ir užprogramavę nemigą gal net ir ateinančiai nakčiai.
Žmogus kur kas greičiau pavargsta, kai būna blogos nuotaikos, todėl barniai darbe, psichologinė įtampa ne vieną iš mūsų pirma laiko paverčia “nuvarytais arkliais”. Tai tik didina krizę ir poreikį kas vakarą išlenkti alaus, o gal ir labiau laipsniuotų gėrimų bokalą.
