Profesionalus amatininkas


2005-11-19
Virginija SKUČAITĖ
Profesionalus amatininkas

Laikrodininkas bei graveris Algis Valenta jau plačiai žinomas ir už Lietuvos ribų kaip meistras, teikiantis unikalias paslaugas

A.Valenta bene vienintelis iš Lietuvos graverių važinėja į Europoje rengiamas juvelyrinių dirbinių parodas domėdamasis graviravimo įranga ir technologijomis, nemaža naujovių pritaikydamas savo versle. Todėl jo moderni dirbtuvė atrodo tarsi alchemiko buveinė, ir tik kabantys ant sienų originalūs laikrodžiai byloja apie tikrąjį graverio pašaukimą - taisyti, hermetizuoti ir restauruoti laikrodžius.

Įrašo futliare vertė

“Patarkite, ką įrašyti šitoje lėkštėje gimtadienio proga”, - prašė graverį Algį Valentą jaunas kaunietis, nupirkęs dovaną savo draugei. “Aš nepažįstu jūsų draugės. Tai kaip galėčiau kažką linkėti? - stebėjosi meistras. - Širdis jums turėtų pakuždėti užrašą”.

Meistras iki šiol prisimena vieną įrašą, kurį ant kažkokio daiktelio paprašė išgraviruoti moteris savo vyrui. Tai buvo nestandartiniai žodžiai: “Žmogui, su kuriuo norisi kartu vakare atsigulti, o ryte - atsikelti”. Įrašai ant nestandartinės dovanos? A.Valenta prisiminė, kad jam teko graviruoti du skirtingus įrašus antrankiuose, kurie perkami sekso reikmenų parduotuvėse. Teko graviruoti ir ant senovinio kardo bei šautuvo.

Žmonės nustemba, kai sužino, kad įrašas ant paprasto akinių futliaro kainuoja brangiau nei pats dėklas. Panašiais atvejais Algis primena įrašo vertę: “Jei ant Napoleono akinių dėklo nebūtų išgraviruota, kad tai jo futliaras, pastarasis būtų menkai vertingas”.

Graviruojantis robotas

Kokius daiktus dabar dažniausiai tenka graviruoti? Verslo dovanas ir vestuvinius žiedus. Beje, savo sidabrinių vestuvių proga meistras ant senųjų žiedų prilydė po juostelę sidabro - gražu ir originalu. Algis sakė, kad po penkerių metų į tuos žiedus inkrustuos po briliantuką. Jų skaičius augs kas penkerius metus.

Dabar vestuviniai žiedai gaminami iš įvairių metalų. Kai kurių paviršiai tiesiog neįveikiami įprasta graviravimo įranga. “Štai tuomet praverčia šiuolaikinė įranga ir technologija. Galiu graviruoti ant lygaus keramikos, bet kokio metalo, medžio ir kitų medžiagų paviršiaus. Kartu galiu sutaisyti smulkius juvelyrinius dirbinius, akinių rėmelius, grandinėles, kitus panašius daiktus ir, žinoma, bet kokio laikrodžio mechanizmus, ištekindamas unikaliausias ir smulkiausias detales”, - tvirtino Algis, džiaugdamasis modernia graviravimo įranga.

Meistro svajonė - neseniai Šveicarijoje vykusioje parodoje matytas JAV pagamintas graviruojantis robotas. Jis gali ant bet kokio lygaus paviršiaus išgraviruoti norimą vaizdą. Net ir žmogaus portretą. Tokiu būdu galima, pavyzdžiui, ant arbatos puodelio išgraviruoti, o ne užklijuoti firmos logotipą, tačiau meistras dar negali pasiūlyti tokios unikalios paslaugos, nes robotas yra labai brangus.

Neturi laisvo laiko

Algis vaikystėje svajojo apie muzikanto karjerą - penkerius metus kasdien važinėjo 20 kilometrų į miestelio muzikos mokyklą mokytis groti akordeonu. Besimokydamas jau vadovavo estradiniam ansambliui ir kaimo kapelai. Muzikantu netapo, tačiau naudos iš to turėjo. “Dalyvaudamas įvairiuose konkursuose, varžytuvėse, išmokau siekti geriausio rezultato. Šį įprotį išsaugojau tapęs laikrodininku - graveriu”, - sakė meistras.

Jo svajonė - ne tik graviruojantis robotas, bet ir unikalus sieninis ar kabinetinis (stovintis ant stalo) laikrodis. “Aš jau žinau, iš kokios medžiagos turėtų būti jo ciferblatas ir kas jį galėtų pagaminti. Pats sukonstruočiau mechanizmą, o laikrodį medžiu “apvilktų” mano senas pažįstamas restauratorius, tačiau abu neturime šiam kūrybiniam sumanymui laiko per nesibaigiančius kasdienius darbus”, - apgailestavo meistras.

Taiso “rankinius kompiuterius”

Laikrodininkui smagu, kad jis sugeba restauruoti tokius laikrodžius ar pataisyti tokius jų gedimus, kurių neįveikia užsienio šalių laikrodininkai. Beje, Algis įsigijo vienintelę Lietuvoje įrangą, kuria nustatoma drėgmę į laikrodį praleidžianti vieta. “Nustačius vietą priežastį pašalinti nesunku, - tikina meistras. - Ši įranga praverčia taisant ne tik vandens nebijančius, bet ir sportinius laikrodžius, kuriuos galima pavadinti kompiuteriu ant rankos. Mat laikrodyje yra monitorius širdies veiklai kontroliuoti”.

Meistras nešioja rusišką auksinį laikrodį “Poliot”. “Rusai nukopijavo šveicarišką laikrodį gamindami “Poliot”. Tai tikrai geros kokybės laikrodžiai. Jiems tinka šveicariškų laikrodžių detalės. Ir atvirkščiai”, - stebino Algis. Jis atkreipė dėmesį ir į laikrodžio grandinėlę, kurią pasigamino pats, išvengęs daugelio grandinėlių gamintojų klaidų.

Meistras įsidėjęs į akiduobę neregėtą lupą (pasigamino įrėminęs ją į auksinį rėmelį), palinko prie sutuoktuvių žiedo. Jo savininkas po daugelio metų, pažvelgęs į išgraviruotą vardą ir datą, greičiausiai prisimins ir tą, kuris su didele meile dirbo šį darbą.