Kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, negaliu nepritarti Prezidento Valdo Adamkaus pastaruoju metu priimtiems sprendimams, jo parodytam įžvalgumui, ryžtui. Tai galima pailiustruoti trimis konkrečiais atvejais.

Bijota prisipažinti

Pirma, Prezidentas pareiškė draudžiantis Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją su prašymu pusmečiu ilgiau eksploatuoti, negu buvo įsipareigota, Ignalinos AE pirmąjį bloką. Kaip ir susitarta, jis buvo uždarytas laiku - 2004 m. gruodžio 31 d.

Prezidentas, panaudodamas savo galias, apsaugojo Lietuvą nuo neapgalvoto Vyriausybės sprendimo, galėjusio pakenkti valstybės patikimumui.

Buvo akivaizdu, kad Vyriausybė nepadarė “namų darbų” ir bijojo tai garsiai pasakyti, kaltindama Latvijos ir Kaliningrado energetikus. Blaiviai vertinant situaciją, sunku buvo patikėti, kad Briuselio reakcija būtų buvusi palanki. Pagaliau, ką galėjo duoti tas pusės metų uždarymo termino pratęsimas? Ar daug būtų nuo to laimėjusi Lietuvos ekonomika? Vyriausybė aiškiai neįvertino visų motyvų.

Aiškus signalas

Antra, svarbus Prezidento žingsnis buvo aiškus jo signalas pasauliui apie modernaus trečiojo branduolinio reaktoriaus statybos galimybes Ignalinos AE pagrindu. Kitaip tariant, buvo duota aiški politinė užuomina, kad Lietuva sieks išlikti branduolinės energetikos valstybe.

Žinoma, lėšų iš biudžeto Lietuvai neužteks, tačiau kartu su užsienio (Prancūzijos, Vokietijos ir kt.) kompanijomis pastatyti modernią AE įmanoma ir realu. Tokiam objektui, kaip šalies elektroenergetikos bazei - ekonomikos pagrindui - lėšų turi atsirasti. Motyvų dėl naujo branduolinio reaktoriaus statybos Lietuvoje yra svarių.

Lietuva neturtinga kuro ir energijos išteklių, branduolinio kuro, lyginant su organiniu kuru, atsivežti reikia visai nedaug; AE - palankus aplinkosauginis veiksnys; AE infrastruktūra jau sukurta.

Ta proga norėčiau pažymėti, kad nepritariu visokioms apklausoms dėl techninių sprendimų tikslingumo. Tokius klausimus turi spręsti specialistai, o ne atsitiktiniai piliečiai. Pasakojamas toks anekdotu tapęs įvykis, kai buvo svarstomas Kauno hidroelektrinės statybos klausimas. Tada atsistojo kaimo moterėlė ir pareiškė: “Aš sakau, kad čia statyti hidroelektrinės negalima, ir viskas”.

Visiems užkliūva

Trečia, tikriausiai dauguma žmonių palankiai sutiko Prezidento pareiškimą, jog būtina pertvarkyti prokuratūros sistemos darbą. Išties silpna teisėsauga ir teisėtvarka Lietuvoje visiems matoma ir užkliūva.

Pavyzdžiui, susikompromitavęs aukštas valdininkas išsilaiko valstybės tarnyboje, kol neužsitikrina didelės pensijos, brakonieriaujantis institucijos vadovas tik apsvarstomas savame kolektyve, atsiperka papeikimu, kyšininkavimu įtariami teisėjai ir parlamentarai išteisinami ir t.t.

Lietuvoje aukštos pareigos ne didina pareigūno atsakomybę, o ją mažina, leidžia išlikti nebaudžiamam. Ir šiai situacijai susidaryti bei tarpti padeda nepakankamas ir neefektyvus prokuratūros sistemos darbas.

Prezidentas pareiškė trumpai ir aiškiai, kad negerovės teisėsaugoje ir prokuratūroje yra nepriimtinos ir nepateisinamos. Lauksime realių permainų.

Prof. Juozas BURNEIKIS