Prisiminimų liepsnos estafetė
Būtent per pakaunėje įrengtas Juragių radijo ir televizijos bei Sitkūnų radijo stotis Sausio 13-ąją pasaulis pamatė ir išgirdo apie Lietuvą užklupusį pavojų. Kai nustojo veikusios Lietuvos televizija ir radijas, Juragiai ir Sitkūnai liko vieninteliai langai į pasaulį, pro kuriuos sklido tiesa apie įvykius Lietuvoje.
Vakar prie šių stočių susirinko buvę jų gynėjai, Kauno rajono ir vietinės valdžios atstovai bei moksleiviai, kuriems tokie renginiai tapo istorijos pamoka.
Panaši į karinę stovyklą
Juragiuose, prie Lietuvos radijo ir televizijos centro filialo prisiminti istorinių įvykių atėjo nedidelė grupelė jo gynėjų. Kai tą lemtingąją Lietuvai naktį pagaliau pamatėme važiuojančius mūsų link įvairiais automobiliais žmones, širdis suspurdėjo iš džiaugsmo, - pasakojo anuomet stotyje gynybą organizavęs Albinas Černevičius.
Vienas pirmųjų prie stoties atskubėjo Naugardiškės kaimo gyventojas Aloyzas Daniusevičius, kuris kartu su kitais bendraminčiais per parą pagamino ir pritvirtino ant stoties langų metalines grotas. Šio žmogaus iniciatyva ir rūpesčiu po 10 metų prie stoties iškilo poros metrų aukščio skulptoriaus iš Dzūkijos Vlado Krušnos sukurtas Rūpintojėlis iš lietuviško akmens. Vietiniai gyventojai skulptoriaus, nepaėmusio pinigų už šią didingą skulptūrą, garbei jį vadina dzūkiškai - dzievulėliu.
Dabartinis Alšėnų seniūnas Artūras Pupalė tomis sausio dienomis kartu su Kauno rajono ūkio - technikumo bendradarbiais užtikrino radijo ryšį tarp žmonių, budėjusių pagrindinių kelių sankirtose, ir Juragių stoties. Šis ryšys pradėjo veikti kruvinąjį sausio sekmadienį.
Gelbėjo išradingumas
Prie centrinio Sitkūnų radijo stoties pastato pritvirtintoje granitinėje lentoje įrašyta: Iš čia radijo bangomis 1991 m. sausio 13-osios naktį pasaulis išgirdo: Lietuvai gresia pavojus. Šiuos žodžius čia improvizuotoje studijoje ištarė Kauno radijo žurnalistė Jolanta Šarpnickienė, kai antrą valandą nakties nutrūko Lietuvos radijo laida. Kartu su Jolanta čia buvo ir Kauno televizijos žurnalistė Dzintra Varžgalienė. Jos kreipėsi į Lietuvos žmones, prašydamos telktis prie stočių Sitkūnuose ir Juragiuose, kurios pajėgė transliuoti ir retransliuoti Lietuvai bei pasauliui tiesą apie kruviną smurtą Vilniuje, - vakar prisiminė istorinės nakties įvykius iki šiol stočiai tebevadovaujantis Jonas Stanionis.
Tomis dienomis žvalgai budėjo ant viaduko virš Žemaičių plento, laukdami pasirodant karinių automobilių ar kitos technikos, nors tą naktį jokia mašina nebūtų galėjusi privažiuoti prie stoties - ją supo gyvas gynėjų žiedas. J.Stanionis prisiminė, kad jis pats važiavo greitosios medicinos pagalbos automobilyje pasižvalgyti į aplinkinius kaimus, iš kurių pasiekdavo pranešimai apie neva atvažiuojančius kariškius. Mums noriai talkino Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis. Jų automobiliuose galėjome žvalgytis po apylinkes. Sutiktiems kariškiams būčiau suvaidinęs sunkų ligonį, - pasakojo J.Stanionis.
Istorijos pamoka
Taip pavadino renginį Sitkūnuose čia gyvenanti Jūratė Pinkuvienė. Tą naktį žinojome, ko ir kur ėjome. Tuomet buvau su dukra ir vyru, o šiemet atsivedžiau ir mažąjį Daumantą. Tegul daugiau sužino apie įvykius, kuriuos jis vadina karu, - kalbėjo J.Pinkuvienė.
Prabėgus 13 metų nuo tų istorinių Lietuvai dienų, Sitkūnuose, kaip ir anuomet, vakar degė laužas, skambėjo dainos, žmonės, susikibę rankomis, atrodė vieningi, pakilūs. Tragiškus įvykius priminė žvakių liepsna, gėlės prie paminklo kauniečiui Juozui Vaidotui, kurio širdis čia neatlaikė Sausio 13-osios nakties įtampos. Jo mirties vietoje stovi iš anuomet laužams atvežto ąžuolinio rąsto išdrožtas Rūpintojėlis. Jį per dvi įsimintino sausio dienas sukūrė liaudies meistras iš Kretingos Raimondas Puškorius, pasitelkęs Adolfą Vilucką. Juodo metalo kryžių paminklui padovanojo skulptoriaus dėdė kalvis Justinas Žvinklys.
Šalia Rūpintojėlio stovi ir R.Puškoriaus sukurtas stogastulpis. Tad Juragiuose ir Sitkūnuose jau seniai stovi paminklai Sausio 13-ajai atminti, o Vilniuje prie Seimo, iki šiol nėra nė vieno.