Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Prieš rinkimus - masinė politikų migracija
2004-09-15
Remigijus JURGELAITIS
Nemažai Seimo narių mandato sieks kitose apygardose nei prieš ketverius metus
2000-ųjų metų Seimo rinkimuose kai kurie kandidatai rinkėjus tikinę išskirtinai rūpinsiąsi kauniečių, vilniečių ar klaipėdiečių problemomis, šį mėnesį jau visai kituose šalies regionuose bandys įrodyti lojalumą ir atsidavimą kitoms apygardoms. “Kauno dienos” pateikiama analizė atskleidžia, kad prieš kiekvienus Seimo rinkimus prasideda masinė vadinamųjų vienmandatininkų migracija.
Apygardas keičia ne tik tie politikai, kurie praėjusiuose rinkimuose nesulaukė deramo rinkėjų palaikymo, bet ir vengiantys pasitikrinti, ar juos antrus rinkimus iš eilės palankiai įvertins į parlamentą delegavę žmonės. Politologai sako, kad tokias tendencijas lemia tai, kad per ketverius metus kai kurie vienmandatėse apygardose išrinkti parlamentarai nebuvo linkę dirbti su savo rinkėjais.
H.Žukauskas palieka Kauną
Ryškiausiai tokios tendencijos pastebimos Liberalų demokratų partijoje. Net trys šiai partijai priklausantys parlamentarai, kurie praėjusiuose rinkimuose buvo pelnę rinkėjų pasitikėjimą vienmandatėse apygardose, šiuose rinkimuose mandato ketina siekti kituose šalies regionuose.
Kauno Žaliakalnio rinkimų apygardoje 2000-aisiais pergalę šventęs liberaldemokratas Henrikas Žukauskas spalio 10-ąją mandato sieks Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje. Seimo narys sako, kad atstovavo visų rinkėjų interesams, ir kategoriškai nesutinka su politologų svarstymais, esą politikai prieš kiekvienus rinkimus apygardą keičia, nes ketverius kadencijos metus nebuvo linkę paisyti juos į Seimą delegavusių žmonių interesų. “Mane išrinko Žaliakalnyje, tačiau Seime kone 80 procentų darbų darai ne tai apygardai, o visai Lietuvai, - sakė parlamentaras. - Žaliakalnio apygarda - labai specifinė, žmonės pateikia daug socialinių klausimų, o juos turėtų spręsti savivaldos institucijos”.
Be to, H.Žukauskas dėl savo apsisprendimo palikti Žaliakalnio apygardą linkęs kaltinti ir Kauno valdžią, kuri mieste išrinktiems Seimo nariams, anot jo, nuolat pateikdavo sunkiai įgyvendinamas užduotis. “Kaunui buvome reikalingi tik tada, kai būdavo svarstomas biudžetas. Iš miesto mero kasmet gaudavome raštą, kuriame būdavo nurodoma, kas Kaune turi būti padaryta, o mums reikia išrūpinti finansavimą. Esą tada būsi geras Seimo narys. Manau, kad vienas dalykas yra dirbti žmonėms, kitas - miestui”, - skundėsi parlamentaras.
Jis noriai vardijo darbus, kuriuos per ketverius metus jam pavyko atlikti, esą daugelis naudingi ne tik Žaliakalnio, bet ir visos Lietuvos rinkėjams. “Parūpinau pinigų Prisikėlimo bažnyčiai, daug dirbau dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų”, - sakė H.Žukauskas. Iš tiesų Vyriausybė neskyrė pakankamai lėšų Prisikėlimo bažnyčios atstatymui, tam Kauno valdžia skolinosi 4 milijonus litų.
Parlamentaras tvirtina dažnai dirbdavęs Kaune, tačiau, paprašytas įvardyti, kiek penktadienių, kaip įpareigoja Seimo nario pareigos, dirbo su rinkėjais, H.Žukauskas prisipažino, kad tam skirdavo vieną penktadienį per mėnesį. “Nepaisant to, jei būdavo esminių klausimų, atvažiuodavau ne tik penktadieniais, o mano padėjėjai žmones priimdavo kone kasdien”, - kalbėjo Seimo narys.
Kraustosi ir kiti liberaldemokratai
Iš buvusių savo apygardų sprunka ir kai kurie kiti liberaldemokratai. Spalio 10-ąją Šiaulių Aušros apygardos rinkėjai nebegalės įvertinti jų į Seimą deleguoto liberaldemokrato Dailio Alfonso Barakausko darbo, jis balotiruojasi Pakruojo-Joniškio apygardoje. Kitas tos pačios partijos narys Egidijus Skarbalius nebenori stoti prieš jam mandatą 2000-aisiais patikėjusius Klaipėdos Baltijos apygardos rinkėjus. Skandalingais ryšiais su prieštaringos reputacijos verslininke Renata Smailyte pagarsėjęs politikas dabar mandato sieks Tauragėje.
“Kiek žinau, Skarbalius išsprendė daug Tauragės problemų. Matyt, jį paragino balotiruotis būtent Tauragėje, ir jis sutiko”, - aiškino vienas liberaldemokratų lyderių H.Žukauskas. Jis nepripažįsta, kad apygardas jo partijos kolegos keičia puikiai suvokdami, kad antrą kartą toje pačioje laimėti nepavyks.
Vienas liberaldemokratų lyderių sako, kad partijos nariai linkę eiti į tas apygardas, kuriose yra daugiau problemų. “Pavyzdžiui, Šilutėje galiu padaryti gerokai daugiau nei Žaliakalnyje. Kai pavažinėjau po pamario kraštą, pamačiau, kad ten yra gausybė problemų, kurias galėsiu išspręsti”, - sakė H.Žukauskas.
A.Paulauskas Šiaulius iškeitė į sostinę
Rinkimų apygardą keičia ir Naujosios sąjungos lyderis, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Šiemet jis mandato sieks nebe Šiaulių Saulės, o sostinės Fabijoniškių rinkimų apygardoje. “Klausimas, ar A.Paulauskas turės laiko važinėti į Šiaulius, juk rinkimų metu nuo pareigų niekas neatleidžia. Be to, jis gyvena Fabijoniškių rinkimų apygardoje, ten balsuoja, bendrauja su žmonėmis”, - kodėl A.Paulauskas nebekandidatuos Šiauliuose, aiškino socialliberalų frakcijos Seime seniūnas Alvydas Ramanauskas.
Jis nebuvo linkęs pripažinti, kad Seimo Pirmininkas retai susitikdavo su jį į parlamentą delegavusiais Šiaulių rinkėjais. “Man atrodo, kad visi puikiai žino ir matė, kaip Paulauskas atstovavo savo rinkėjams”, - sako A.Ramanauskas.
Antrą kartą laimės Rokiškyje nusprendė nebandyti ir jis pats. Frakcijos seniūnas šiemet mandato sieks sostinės Lazdynų apygardoje. “Rokiškyje balotiravausi tik todėl, kad tokia buvo partijos rekomendacija. Šiemet koalicija kelia kitus kandidatus”, - sakė frakcijos seniūnas.
G.Šivickas neklaus rajonų rinkėjų nuomonės
Išrinkto Seimo nario ketverių metų darbo spalį negalės įvertinti ir Kauno-Kėdainių rinkimų apylinkėje gyvenantys rinkėjai. Socialliberalas Gintautas Šivickas pats partijos kolegų paprašė leisti jam mandato siekti Kauno mieste. Aleksoto-Vilijampolės apygardoje kandidatuojantis G.Šivickas sako, kad jam su kauniečiais bendrauti yra gerokai lengviau nei su rajono gyventojais. “Kaunas turi nemažai ambicijų, daug kalbama apie miesto augimą, todėl noriu prisidėti prie tų procesų”, - aiškino G.Šivickas.
Kaip ir kiti apygardas pakeitę politikai, jis nepripažįsta, kad prastai atstovavo jį į Seimą delegavusių rinkėjų interesams. “Galite paklausti gyventojų, jiems nuolat atsiskaitinėjau. Nemanau, kad žmonės nematė nė vieno mano darbo”, - sakė G.Šivickas. Jis vardijo rūpinęsis tuo, kad rajone būtų asfaltuojami keliai, šiuolaikiškai įrengiamos regiono mokyklos.
Vardydamas nuveiktus darbus, G.Šivickas pripažino, kad rečiau, nei derėtų parlamentarui, lankydavosi savo apygardoje. “Paprastai stengdavausi atvykti bent kartą per mėnesį”, - pripažino socialliberalas. Be to, sako važinėjęs ir po rajono miestelius. Dėl šių priežasčių G.Šivickas tikina neabejojantis, kad Kauno-Kėdainių apygardoje būtų perrinktas antrajai kadencijai, tačiau nori kandidatuoti ten, “kur sunkiau”. Politologai sako nesuprantantys tokių argumentų. Anot jų, pagrindinis politinių partijų tikslas - valdžia, o ne savęs išbandymai ar keistos ambicijos.
V.Šustauskas sprunka į pajūrį
Lažybos pasirodė svarbesnės už rinkėjus Lietuvos laisvės sąjungos lyderiui Vytautui Šustauskui. Jis 2000-aisiais sulaukė Kauno Šilainių apygardos rinkėjų pasitikėjimo, tačiau šiemet kandidatuos Klaipėdos Marių apygardoje. “Negalėjau kitaip pasielgti, nes susilažinau su Eligijumi Masiuliu, kad jį nugalėsiu Marių rinkimų apygardoje”, - sakė V.Šustauskas. Dabar jis gailisi tokio savo sprendimo.
Skandalingasis parlamentaras neigia, kad tikroji apygardos keitimo priežastis - ne lažybos, o nepakankamas darbas su Šilainių rinkėjais.
“Atstovavau visos Lietuvos interesams, o ne Šilainių rinkėjams. Jei jie kreipdavosi, visada padėdavau”, - sakė V.Šustauskas. Tuo tarpu Šilainių gyventojai pastebi, kad Seimo narys per ketverius metus vos kelis kartus buvo pasirodęs mikrorajone.
Palankesnių rinkėjų žvalgosi konservatoriai
Masiškai prieš šiuos rinkimus migruoja ir Tėvynės sąjungos nariai, kuriems 2000-ųjų rinkimai nebuvo sėkmingi. Tuose rinkimuose nė vienam Tėvynės sąjungos nariui nepavyko laimėti mandato vienmandatėse apygardose. Matyt, prieš šiuos rinkimus partijos lyderiai ėmė ieškoti jiems palankesnių rinkėjų.
Parlamentarė Rasa Juknevičienė šiemet mandato sieks Žaliakalnyje, nors 2000-ųjų rinkimuose balotiravosi Lazdynuose, dar prieš ketverius metus rinkėjų pasitikėjimą ji pelnė Anykščių-Kupiškio apygardoje. “Tokias tendencijas lemia keli dalykai. Vienas jų - susitarimas su Liberalų ir centro sąjunga nekonkuruoti daugelyje vienmandačių apygardų. Lazdynuose kandidatuoja vienas liberalcentristų lyderių Gintaras Steponavičius, todėl konservatoriai savo kandidato nekelia”, - aiškino R.Juknevičienė.
Kaune ji konkuruos su Liberalų ir centro sąjungos atstove Dalia Teišerskyte, tačiau konservatorė tvirtina, kad šioje apygardoje partijų susitarimas negalioja. “Mes puikiai bendraujame. Manau, kad viena kitą paremsime antrajame ture. Be to, šiek tiek skirtingi yra mūsų rinkėjai”, - aiškino viena konservatorių lyderių.
Kandidatuoti Kaune politikė sako nusprendusi todėl, kad šiame mieste gyvena jos brolių šeimos ir motina, be to, nuolat gaudavo kauniečių kolegų prašymų spręsti antrojo šalies miesto gyventojų problemas.
R.Juknevičienės pavyzdžiu seka ir kiti konservatoriai. Irena Degutienė Lazdijų-Druskininkų apygardą keičia į sostinės Naujamiesčio, praėjusiuose rinkimuose antrąją vietą Karoliniškių apygardoje iškovojęs Jurgis Razma spalį mandato sieks sostinės Senamiesčio apygardoje, o partijos pirmininkas Andrius Kubilius iš Šilalės-Šilutės “persikrausto” į Antakalnį.
Apygardas keičia ir kiti parlamentarai, kurie praėjusiuose rinkimuose nesulaukė rinkėjų pasitikėjimo, o į Seimą pateko pagal partijų sąrašus. Iš sostinės į Kauno Centro apygardą “persikrausto” socialdemokratas Gediminas Dalinkevičius, iš Širvintų-Vilniaus apygardos Rusų sąjungos iškeltas socdemas Nikolajus Medvedevas šį sykį mandato sieks toje pačioje Centro apylinkėje. Tokių pavyzdžių galima rasti kelias dešimtis.
Nedirba su rinkėjais
Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius nurodo kelias pagrindines priežastis, kodėl prieš kiekvienus rinkimus parlamentarai yra linkę keisti savo apygardas. “Taip politikai savotiškai ieško laimės. Kone svarbiausias veiksnys - menkas politikų perrenkamumas. Be to, vadinamieji vienmandatininkai kadencijos metu, matyt, nepakankamai dirba apygardose, todėl neatsiranda ryšio su rinkėjais. Dėl šių priežasčių ir keliauja iš vienos apygardos į kitą”, - sakė KTU profesorius.
2002 metais rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” atliktos sociologinės apklausos duomenimis, net 58 procentai rinkėjų negali pasakyti, koks politikas į Seimą išrinktas jų apygardoje. “Todėl nenuostabu, kad net 2000-aisiais rinkimus laimėję politikai ieško naujos apygardos. Matyt, tikisi, kad surengę įspūdingą rinkimų kampaniją suvilios rinkėjus”, - svarsto A.Krupavičius.
Jis atmeta ir parlamentarų pasiaiškinimus, esą šalies įstatymai draudžia išskirtinai rūpintis vieno regiono problemomis. “Seimo nario mandatas neįpareigoja spręsti vietos problemų, tačiau politikai turi išryškinti tam tikras regiono bėdas, kurios svarbios visai Lietuvai”, - įsitikinęs politologas A.Krupavičius.
