Pribuvėjos profesija dar neužmiršta
Gimdymus namuose priimanti moteris pasaulį padėjo išvysti trylikai mažylių
Šiais laikais moterys gimdo apsuptos kvalifikuotų akušerių ir gydytojų, kurie gimdyvei pasirengę suteikti visą reikalingą pagalbą. Tačiau Lietuvoje dar neišnyko ir senoji pribuvėjos profesija.
Susipažinkime: pribuvėja, devynių vaikų mama Iveta Vaiginienė. Šis darbas tai mano pašaukimas, o ne būdas užsidirbti pinigų, tvirtino namuose gimdyti apsisprendusioms moterims padedanti 40-metė vilnietė.
Fanatizmo netoleruoja
Medikams žodis pribuvėja dažniausiai kelia siaubą. Juk tai kažkoks senovės reliktas, vos ne ragana, kuri būtinai pridarys bėdų, nes gimdyti namuose labai pavojinga.
Esu baigusi akušerijos mokslus, todėl pakankamai gerai galiu įvertinti situaciją. Jeigu matau, kad gimdymas gali būti komplikuotas, visada patariu kreiptis į gydytojus. Labiausiai nepakenčiu fanatizmo bet kokia kaina pagimdyti natūraliai, tikino Iveta.
Pasak jos, pribuvėja ir gimdyvė turi visiškai viena kita pasitikėti. Mano pareiga tik padėti, o visą darbą nudirba pati moteris, pervertinti savęs nelinkusi moteris. Tačiau gimdyvei labai svarbu žinoti, kad bet kuriuo momentu ji neliks viena.
Pribuvėjos vaidmuo toli gražu neapsiriboja vien gimdymo priėmimu. Pribūnu tada, kai manęs reikia, kai moteris jaučia, kad viena nesusitvarkys. Padedu ne tik per gimdymą, bet ir po jo, jei jaunai mamai iškyla problemų ar dėl maitinimo krūtimi, ar dėl nuolatinio nuovargio ir nemigos, pasakojo moteris.
Tikroji profesija mama
Pati Iveta yra devynių vaikų mama. Pirmieji du gimė ligoninėje. Po to penkis vaikučius Iveta pagimdė namuose. Du kartus jos gimdymo pribuvėja buvo draugė, tris vyras Raimundas.
Jauniausias dukras dvynukes vėl gimdžiau ligoninėje, nes buvo komplikacijų ir teko atlikti Cezario pjūvį. Taigi matote, kad nesu gimdymo ligoninėje priešė. Jeigu reikia, vadinasi reikia. Ir jokios kitos kalbos būti negali, šyptelėjo Iveta ir dar pridūrė, kad kiekviena moteris turi teisę pasirinkti tai, kas jai priimtiniausia. Nusprendusioms gimdyti namie, galiu padėti tai padaryti. Galiu ir atkalbėti, jei matau, kad mano pagalbos gali nepakakti.
Tapti pribuvėja Iveta negalvojo likimas iškrėtė tokį pokštą. Viena būsimojo mama, panorusi gimdyti namuose, niekaip nesurado, kad jai galėtų pagelbėti ir paprašė Ivetos. Ši sutiko. Iki šiandienos Iveta priėmė jau trylika vaikučių, vieno jų, palangiškio Deivido, tapo ir krikštamote.
Pasakojimai apie pribuvėją sklinda iš lūpų į lūpas pagalbos sulaukusios moterys netrunka savo patirtimi pasidalyti su draugėmis ar pažįstamomis.
Už savo paslaugas Iveta pinigų neima. Tikroji mano profesija mama, o ne akušerė, paprastai paaiškino.
Gimdymo vandenyje niuansai
Anot pribuvėjos, namuose gimdyti nutarusios moterys dažniausiai renkasi gimdymą vandenyje. Dabar vonios įrengtos ir gimdymo namuose, tačiau yra vienas trūkumas: pagal galiojančius valdiškus standartus vandens temperatūra turi būti 37 laipsniai nei daugiau, nei mažiau.
Tačiau kiekvienas gimdymas individualus. Vieną gimdyvę sąrėmių metu krečia šaltis, o kita gali jausti nepakeliamą karštį. Taigi kartais moterį reikia sušildyti, o kartais atvėsinti, kad ji jaustųsi maksimaliai gerai. Gimdykloje vandens nei pašildysi, nei atšaldysi, o namuose jokios bėdos, gimdymo vandenyje niuansus aiškino pribuvėja.
Lietuviai vyrai tvirti
I.Vaigienienė pripratusi, kad šalia gimdančios žmonos budi ir būsimojo vaikelio tėvas. Tik perspėja, kad vyro dalyvavimą pora tarpusavyje turėtų aptarti iš anksto.
Negalima vyro versti išgyventi tokio sunkaus potyrio. Jis turi pats to norėti. Šiaip lietuviai vyrai gana tvirti ir dažniausiai didvyriškai ištveria gimdymo procesą. Būna, kad nualpsta jau viskam pasibaigus, kai atsipalaiduoja po įtampos, šypsodamasi pasakojo Iveta.
Tačiau prisipažino žinanti atvejų, kai žmonų gimdymą stebėję vyrai nepajėgė iš savo atminties ištrinti matytų vaizdų ir vėliau jas paliko.
Nors sakoma, kad mes, moterys, esame silpnoji lytis, nė vienas stipriausiais vyras nesugebėtų išnešioti, pagimdyti ir krūtimi išmaitinti vaikelio. Tai titaniškas darbas. Reikėtų tą suprasti ir stipriajai lyčiai, švelniu pamokymu pokalbį baigė pribuvėja.
Pribuvėjos vaidmuo senovės Lietuvoje
X Atėjus laikui pribuvėją reikėdavo pakviesti taip, kad niekas iš kaimynų to nesužinotų. Pas gimdyvę ji ateidavo apsigobusi didele skara, užsimaukšlinusi vyrišką kepurę, kad jos nepastebėtų net ir dvasios. Tuose namuose, kur gimdydavo moteris, būdavo atidaromos durys, langai, iš tvarto išgenami gyvuliai, atrakinami spintų stalčiai.
X Gimus kūdikiui, pribuvėja jį pirmiausia nuprausdavo šaltu vandeniu esą deivės Laimos prakaitu. Paskui suvystydavo ir pakviesdavo tėvą. Šis pasveikindavo laimingai pagimdžiusią žmoną, prisipildavo kaušelį stipraus gėrimo ir dalį jo nuliedavo ant žemės tardamas: Žemynėle, būk linksma! Žydėk mūsų rugiais, kviečiais, būk maloninga kūdikiui. Likusį gėrimą išgerdavo su motina.
X Visa šeima (išskyrus gimdyvę) drauge su pribuvėja susėsdavo už stalo ir melsdavo deivės Laimos palaimos. Vėliau šiai deivei aukodavo dedeklę vištą. Ją užmušdavo samčiu ir išvirdavo, saugodami, kad verdama sriuba nenubėgtų (kad dalis maisto nepatektų deivei Gabijai). Išvirtą vištą valgydavo gimdyvė su kitomis moterimis, suklaupusios aplink stalą. Pribuvėja tuo metu su kaušeliu rankoje melsdavosi ir gerdavo į giminių ir kaimynų sveikatą. Kaušelis turėjo apeiti aplinkui stalą tris kartus.
X Pribuvėja turėjo ir dar vieną pareigą. Netrukus po gimdymo į tuos namus atėjus svetimam vyrui ar moteriai, nutraukdavo vyrui kepurę, o moteriškei skarą, ir šie privalėdavo jas išsipirkti. Tai darydama ji juokaudavo: Kūdikėlis gimė biednas, jam reikia duoti. Arba: Vyrai yra šelmiai, o vienas iš jų sugadinęs namų šeimininkę, todėl vyrai vyro kaltę turi atitaisyti bent išpirkdami savo kepurę. Nuiminėti kepures pribuvėja turėjo teisę iki krikštynų. Šis paprotys labiau paplitęs Rytų Lietuvoje, bet buvo žinomas ir Telšių, Jurbarko rajonuose.
X Atsidėkodami gimdyvės artimieji pribuvėjai dovanodavo baltą rankšluostį, kad nusišluosčiusi į jį, švariomis rankomis galėtų pasitikti naujas gyvybes.