Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Prezidentų desantas Lietuvos sostinėje
2006-11-07
Stasys GUDAVIČIUS
Bendrą kalbą keturių valstybių vadovai rado ne visais klausimais
Energetinis ir politinis regiono saugumas tapo svarbiausia Vilniuje susitikusių Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų pokalbių tema. Nors paskelbta, kad visos keturios valstybės turi vienodą požiūrį į tai, kaip turėtų būti užtikrintas energetinis saugumas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kai kuriais klausimais nuomonės išsiskyrė arba bent jau kol kas neišsikristalizavo.
Patvirtintas komunikatas
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai Valdas Adamkus, Vaira Vykė Freiberga ir Tomas Hendrikas Ilvesas vakar Vilniuje surengė tradicinį trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimą. Prie jų prisijungė ir Lenkijos vadovas Lechas Kačinskis.
Aktualiais klausimais keturi prezidentai ir jų vadovaujamų delegacijų nariai Lietuvos Prezidentūroje kalbėjosi apie pustrečios valandos. Po uždaro susitikimo pasirašytas bendras prezidentų komunikatas.
Jame sutariama dėl infrastruktūros ryšių Baltijos regione ir Lenkijoje bei jungčių su kitomis ES valstybėmis stiprinimo. Prezidentai, atsižvelgdami į projekto “Rail Baltica” svarbą, žada kviesti atitinkamas vyriausybes atlikti išsamią galimybių studijos analizę, taip pat pabrėžia bendrų energetikos projektų įgyvendinimo spartinimą, siekiant Baltijos energetikos rinkos integracijos į bendrą ES rinką.
Be to, keturi prezidentai sutarė pripažinti naujos atominės elektrinės projekto Lietuvoje svarbą regionui bei akcentuoja bendrą tikslą - plėtoti ES išorės energetikos politiką, užimti vieningą poziciją derybose su pagrindiniais energijos tiekėjais ir baigti kurti ES vidaus energetikos rinką.
Keturių valstybių vadovai užsiminė ir apie Šengeno erdvės plėtrą bei žada tam teikti didelę reikšmę, taip pat pasveikino NATO viršūnių susitikimą Rygoje bei pabrėžė savo paramą NATO atvirų durų politikai, sveikino Aljanso pradėtą intensyvesnį dialogą su Gruzija bei parėmė Ukrainos gynybos ir saugumo sektorių vidaus reformas, skatinančias šalies integraciją į euroatlantines struktūras.
Teigia, kad negali prisiimti įsipareigojimų
Tačiau po susitikimo surengtoje bendroje spaudos konferencijoje nuomonės kai kuriais klausimais jau nebebuvo tokios vieningos, kaip deklaruojama komunikate.
L.Kačinskis, be kita ko, pareiškė negalįs prisiimti jokių įsipareigojimų dėl paramos naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. “Aš negaliu prisiimti įsipareigojimų Lenkijos vardu”, - sakė jis. “Reikalinga viską įvertinti, todėl negaliu vienareikšmiškai įsipareigoti dėl mūsų dalyvavimo jėgainės statyboje”, - pridūrė L.Kačinskis.
Estijos prezidentas taip pat nurodė negalįs garantuoti dėl savo valstybės prisijungimo prie naujos atominės elektrinės statybos projekto, nes dėl to spręs šios šalies vyriausybė. “Po mėnesio trijų Baltijos valstybių premjerai susitiks ir kalbės apie naują elektrinę. Pažiūrėsim, ką nuspręs premjerai”, - kalbėjo T.H.Ilvesas.
Gruodį Druskininkuose turėtų įvykti Baltijos valstybių ministrų pirmininkų susitikimas, kuriame bus aptartas naujo atominio reaktoriaus statybos Lietuvoje klausimas.
Sandorio pabaiga nenutolo
Tuo tarpu “Mažeikių naftos” ateities klausimu abejonių gerokai mažiau. V.Adamkus ir L.Kačinskis pareiškė, jog sandoris dėl Mažeikių įmonės pardavimo Lenkijos bendrovei “PKN Orlen” turėtų būti sėkmingai užbaigtas. “Tas reikalas artimiausiu metu bus užbaigtas, šalims priėmus teisingus sprendimus”, - sakė V.Adamkus.
Paklaustas, ar sandorio pasirašymo data po susitikimo su Lenkijos prezidentu priartėjo, V.Adamkus diplomatiškai atsakė, kad “tikrai nenutolo”. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Lenkijos vadovas. “Mes esame pasiryžę padaryti viską, kad šis sandoris būtų užbaigtas”, - teigė L.Kačinskis.
“PKN Orlen” ketina įsigyti 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų, kurias valdo bankrutuojanti Rusijos bendrovė “Jukos”, bei 30,66 proc. akcijų paketą iš Lietuvos Vyriausybės. Tikimasi, kad sandoris bus užbaigtas kitų metų pavasarį.
Keturi prezidentai Vilniuje deklaravo savo paramą europinės vežės “Rail Baltica” tiesimui per visas Baltijos valstybes. Tik V.Vykė Freiberga išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad šį projektą žadama įgyvendinti etapais, nors, jos nuomone, “planuoti ir tiesti geležinkelį turėtume kartu”.
L.Kačinskis pareiškė manąs, kad netrukus pavyks pasirašyti visus būtinus susitarimus dėl elektros energijos tilto iš Lenkijos į Lietuvą tiesimo. “Tas klausimas jau arti finalinės stadijos”, - įsitikinęs Lenkijos prezidentas.
Apžiūrėjo parodą ir kartu papietavo
Prezidentai išreiškė paramą NATO plėtrai, nors šio mėnesio pabaigoje Rygoje įvyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime nebus priimti sprendimai dėl naujų narių priėmimo į šią organizaciją. “Nors Rygoje nebus priimti sprendimai dėl naujų narių priėmimo, viršūnių susitikime bus kalbama apie Aljanso perspektyvas, taigi ir apie naujų narių priėmimą ateityje”, - sakė V.Vykė Freiberga.
Tikimasi, kad 2008 metais įvyks kitas NATO viršūnių susitikimas, kur bus paskelbta apie naujų narių priėmimą į šią organizaciją. Tarp galimų kandidačių - Ukraina ir Gruzija.
Susitikime Vilniuje kalbėta ir apie santykius su šiomis valstybėmis. Lenkijos prezidentas mano, kad bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina plėtrą turėtų lydėti šių šalių narystės Europos Sąjungoje perspektyva, nors, pasak prezidento, realiai vertinant ji ir nebūtų artima.
Po keturšalio susitikimo prezidentai išvyko į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur apžiūrėjo parodą, skirtą Lietuvos diplomatinių santykių su Estija, Latvija ir Lenkija atkūrimo 15-osioms metinėms paminėti.
Po parodos ir bendrų prezidentų pietų Chodkevičių rūmuose įvyko keletas dvišalių susitikimų. Vakarop Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai išvyko iš Vilniaus.
