- Bendrovė baigiantis vasaros sezonui vykdo prekių išpardavimą. Šių prekių pardavimo kaina mažesnė už jų pirkimo kainą. Ar šių prekių pirkimo savikainą, viršijančią pardavimo kainą, galima priskirti leidžiamiems atskaitymams? Ar reikia tikslinti (didinti) šių prekių pardavimo PVM sumą?

- Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 12 20, Nr. IX-675, Žin., 2001, Nr. 110-3992) 4 straipsnio nuostatas Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Pagal šio įstatymo 17 straipsnio nuostatas leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Prie tokių sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, galima priskirti parduotų prekių įsigijimo kainą. Tačiau jeigu prekės bus parduotos susijusiems asmenims, tai, vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalimi, sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų teikimo (susijusiam asmeniui) priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, kurie negali būti atskaitomi iš pajamų.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (2002 03 05, Nr. IX-751, Žin., 2002, Nr. 35-1271), kuris įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d., nenumatyta tikslinti iki pirkimo PVM parduodamų prekių pardavimo PVM sumos šias prekes pardavus žemiau savikainos.

Tačiau iki š. m. liepos 1 dienos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-09 nutarimo Nr. 546 1.14 punktu, pardavus prekes žemiau savikainos šių prekių pardavimo PVM suma turėjo būti tikslinama (didinama) iki pirkimo PVM sumos.

- Bendrovės veikla - gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Atlikus inventorizaciją, nustatytas įvairių prekių trūkumas. Ar šių prekių trūkumą galima priskirti natūralios netekties nuostoliams?

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 12 20, Nr. IX-675, Žin., 2001, Nr. 110-3992) 23 straipsniu iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

Įmonės faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai priskiriami prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų.

Gamybos ir technologinių procesų metu susidarę produkcijos nuostoliai natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami, t.y. tokie nuostoliai netapatinami su natūralios netekties nuostoliais ta prasme, kad jiems netaikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas natūralios netekties nuostolių ribojimas (iki 1 proc. įmonės pajamų), nustatant produkcijos išeigą. Žaliavų (medžiagų), sunaudotų gaminant produkciją, įsigijimo savikaina įeina į pagamintos produkcijos savikainą. Įmonės, atsižvelgdamos į gamybos proceso ypatumus, pačios nusistato gaminamos produkcijos išeigos (gamybinių atliekų) normas (išskyrus tuos atvejus, kai tokie normatyvai (išeiga) nustatyti teisės aktais). Gamybos nuostoliai (pvz., brokas, žaliavų, medžiagų gedimas) nei leidžiamiems, nei ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami.

Faktiškai patirti žaliavų (medžiagų) natūralios netekties nuostoliai, susidarę ne gamybos procese (pvz., žaliavų, medžiagų saugojimo metu), priskiriami ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams.

Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo (vagysčių), gali būti priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, tik prekių (produkcijos) pardavimo vietose (prekybos savitarnos salėse). Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl vagysčių iš kitų vietų (pvz., iš didmeninės prekybos, parduotuvių sandėlių ar kitų saugojimo vietų) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliams nepriskiriamas.

Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių (produkcijos) gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo, nelaikomi natūralios netekties nuostoliais.

Natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių.

Įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti tik faktiškai patirtų prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumas, ne didesnes kaip 1 proc. pajamų. Faktiškai patirtos prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Suma, iki kurios šių nuostolių suma gali būti atskaityta iš pajamų, 1 proc. pajamų - yra apskaičiuojama nuo metų pradžios didėjimo tvarka.

Prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai ribojamo dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, jei jie faktiškai patiriami, t.y. nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz., prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais, suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.), apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas arba nustatomi jų inventorizavimo metu.

Atsargų inventorizavimas turi būti atliekamas vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintomis Inventorizacijos tvarkos (Žin., 1999, Nr. 50-1622) nuostatomis, taip pat pagal atskirų veiklos sričių turto inventorizavimo specifinius reikalavimus, kuriuos nustato Vyriausybė ar ministerijos pagal jų reguliavimo sričiai priskiriamas ūkio šakas.

Inventorizavimo metu nustatytas sandėliuojamų prekių (produkcijos) trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl nudžiūvimo, nugaravimo (t.y. susidaro trūkumas prekių, kurios dėl savo specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų - kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.) netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta).

Atlikusi prekių (produkcijos) inventorizavimą jų saugojimo vietose ir nustačiusi trūkumų (faktiškus prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), inventorizacijos komisija turi nustatyti susidariusio trūkumo pobūdį: ar trūkumas susidarė dėl prekių (produkcijos) saugojimo natūralios netekties (pvz., svorio trūkumas dėl drėgmės išgaravimo), ar prekės sugedo, ar jų trūksta dėl kitų priežasčių. Galutinį sprendimą dėl inventorizavimo metu nustatyto prekių (produkcijos) trūkumo kompensavimo priima įmonės administracijos vadovas ar savininkas. Jeigu nustatoma, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties nuostolių ir tai patvirtina įmonės administracijos vadovas (savininkas), tai prekių (produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams.

Prekių (produkcijos) trūkumo dėl natūralios netekties nuostolių vertės suma ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams priskiriama prekių trūkumą nustačius kiekvienu atskiru atveju ar inventorizavimo metu, visais atvejais šį faktą įformins juridinę galią turinčiu dokumentu (laisvos formos nurašymo aktu).