Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Prekiauti automobiliais lengviau, nei mokyti vaikus
2006-09-27
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Kauno mokyklose vienų specialybių mokytojų trūksta, kiti darbo neranda
Miesto bendrojo lavinimo mokyklose beveik 52 tūkst. moksleivių moko 3800 mokytojų. Mažėjant mokinių kai kuriems pedagogams tenka persikvalifikuoti, dirbti mažesniu krūviu arba visai atsisveikinti su mokykla.
Iš šimto mokytojų - 8 vyrai
Vos 30-metį perkopęs mokykloje dirbęs biologas, pasak Kauno J.Urbšio vidurinės mokyklos direktoriaus Pauliaus Martinaičio, buvo mokytojas iš pašaukimo. Jį mylėjo vaikai, pedagogas buvo baigęs edukologijos magistrantūrą. Prieš šį rugsėjį kolegos gerokai nustebo, kai prityręs specialistas pareiškė išeinąs pardavinėti soliariumų įrangos. “Buvo gaila, bet negalėjom sulaikyti - jam pasiūlė pusantro karto didesnį atlyginimą”, - sakė P.Martinaitis. Antras praradimas buvo gabaus lituanisto išėjimas iš mokyklos. Iš pedagogų šeimos kilęs jaunuolis mokykloje irgi buvo gerai užsirekomendavęs, mėgo savo darbą. Bet išėjo... pardavinėti automobilių.
P.Martinaičio įsitikinimu, pedagogo pašaukimą turintys mokytojai mokykloje - retenybė. Kvalifikacinės kategorijos, atestacijos esą tik formalumas, jos neatspindi tikrojo mokytojo darbo, bendravimo su vaikais. Direktorius neslėpė mieliau priimantis jaunus pedagogus, nes jie dar nepavargę nuo rutinos. Ir šiemet kolektyvą papildė 3 jaunos specialistės, iš kurių viena, anglistė, tik pavasarį baigė Marijampolės kolegiją.
Tai, kad mokyklose vaikus moko beveik vien moterys, o vyrai pedagogai didelis deficitas, - niekam nėra naujiena. Direktoriai stipriosios lyties atstovus itin brangina, o ir moksleiviai vertina jų gebėjimą palaikyti drausmę, paįvairinti mokyklose mikroklimatą. “Tačiau išsaugoti vyrus mokytojus nelengva, - sako P.Martinaitis - Prieš keletą metų, palyginti su kitomis mokyklomis, jų turėjome nemažai, o dabar vyrus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Iš mokykloje dirbančių 100 pedagogų mokytojo duoną valgo tik 8 vyrai”.
Populiariausi - anglistai
Sargėnų vidurinė mokykla pavasarį išleido tris ketvirtokų klases, o pirmokų rudenį priėmė tik dvi. “Gerai, kad viena pradinukų mokytoja išėjo savo noru. Būtume priversti atleisti kitą labai kvalifikuotą, tėvų mylimą mokytoją. Nežinau, ką būtume darę”, - dalijosi mintimis direktoriaus pavaduotoja ugdymui Palmyra Talijūnienė.
Mokyklos vadovams prieš pat rugsėjo pirmąją teko skubiai ieškoti matematikos mokytojo - mat anksčiau dirbusi specialistė išėjo į gimnaziją. Ši tendencija miesto mokyklose, beje, ryški: kvietimui dirbti didesnius atlyginimus mokančiose gimnazijose daugelis kūrybingų pedagogų neatsispiria net ir prasidėjus mokslo metams. Matematiko paieškos Sargėnų vidurinei buvo nelengvos, bet dabar šią discipliną dėstanti jauna KTU doktorantė Janina Jablonskytė su mokiniais greitai rado bendrą kalbą.
Bene labiausiai mokykloms trūksta anglų kalbos mokytojų, tad neretai direktoriams tenka priimti ne tik turinčiuosius universitetų diplomus. Švietimo ir ugdymo skyriaus (ŠUS) specialistės Vaivos Ivanauskienės teigimu, mokyklų vadovai, ieškodami anglistų, sukasi kaip kas išmano: priima dirbti studentus, dažniausiai studijuojančius Vytauto Didžiojo universitete, iš kitų specialybių persikvalifikavusius mokytojus. Reikalavimui, kad aukštesnėse klasėse, ypač profilinėse, anglų kalbą dėstytų kvalifikacines kategorijas turintys mokytojai, direktoriai stengiasi nenusižengti. Tačiau jaunesnių moksleivių klasėse studentai dėsto ypač dažnai. Deja, ne vienas, vos paragavęs mokytojo duonos, ja nusivilia ir nuo mokyklos bėga kuo toliau.
“Santaros” gimnazijos direktorė Violeta Gedgaudaitė neslepia, kad jaunus anglistus mokykloje labiausiai išgąsdina sunkus darbas ir pedagoginių žinių stoka. Vos klasėje sušilę kojas du specialistai atsisveikino su mokiniais.
Sunkios informatikų paieškos
Vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų paklausa daug mažesnė, jų netgi yra per daug. Šios užsienio kalbos daugelyje mokyklų dabar traktuojamos kaip antrosios, pasirenkamosios, tad jas dėstantiems mokytojams dažniausiai tenka nepilni pamokų krūviai.
Daugelio mokyklų direktoriams didelis galvosūkis, kur rasti kvalifikuotą informatikos mokytoją. Dažniausiai irgi gelbsti studentai, bet jiems trūksta ir kvalifikacijos, ir patirties. Bendros kalbos su mokiniais nerandantys jaunuoliai kartais juos palieka viduryje mokslo metų. “Mus varžo tai, kad informatikos specialistai neturi pedagoginio pasirengimo. Rasti informatiką pedagogą - didžiausias vargas”, - sako V. Gedgaudaitė. “Versmės” vidurinės mokyklos vadovams informatikos mokytojo paieškos kol kas irgi nesėkmingos: šią discipliną kol kas kai kurioms klasėms dėsto raštinės vedėja.
Tarp tų, kurie dažniausiai mokykloms siūlo savo paslaugas, bet sulaukia neigiamo atsakymo, yra ir nemažai Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) absolventų. “Žinome, kad ne visi mūsų auklėtiniai, baigę Sporto edukologijos fakultetą, randa darbo, - pripažįsta LKKA studijų prorektorius docentas Gediminas Mamkus. - Pavasarį dieninį skyrių baigė 60, o neakivaizdinį - arti šimto sporto bakalaurų. Tai, manome, šiek tiek daugoka, tad nutarėm kitąmet į šią specialybę pirmakursių priimti mažiau”. Prorektorius įsitikinęs, kad įsidarbinti absolventams nebūtų sunku, jei beveik visi po studijų nenorėtų likti Kaune. Dabar daugelis priversti dirbti ne pagal specialybę.
Tarp bedarbių - ir lituanistai
ŠUS duomenimis, šį rugsėjį darbo ieško ir nemažai dailės, pradinių klasių mokytojų, taip pat lituanistų, germanistų, ikimokyklinio ugdymo specialistų. Vienintelė išeitis pamokų mokykloje stokojančiam ir darbo nenorinčiam prarasti pedagogui - persikvalifikuoti. Kaune įsikūrusio Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogų kvalifikacijos centro koordinatorės Tatjanos Ruškienės teigimu, mokytojai noriai naudojasi galimybe centre įgyti anglų filologijos specialybę. Dviejų metų perkvalifikavimo kursą daugiausiai renkasi dailės, istorijos, tikybos, rusų bei vokiečių kalbų mokytojai.
Dvidešimt kauniečių pedagogų mokosi centro vakariniame skyriuje, o tiek pat mokytojų iš visos apskrities anglų filologiją studijuoja neakivaizdžiai. Už kiekvieno semestro studijas visiems tenka mokėti po 1125 litus. T.Ruškienė pripažįsta, kad mokykloms labai trūksta informatikų, bet suburti grupę tokių, kurie, be specialybės, norėtų įgyti ir pedagogo kvalifikaciją, kol kas nepavyksta.
