Bene šalčiausią šių metų vakarą suliepsnojo ugnis aukure ant Jiesios piliakalnio, kurį yra pamėgę senosios baltų kultūros puoselėtojai, vadovaujami 30 metų ją tyrinėjančio Kęstučio Juškio.

“Senovės baltų didžiųjų švenčių sąraše nėra Naujųjų metų sutikimo. Baltai laiką skaičiavo pagal gamtos kalendorių. Gamtoje naujieji metai, kaip byloja kelių tūkstančių metų senumo baltų kultūros radiniai, prasidėdavo tekant Žuvų žvaigždynui, kurį jie vadino Undinės. Tad vasario 22-oji pagal baltus - tai Naujųjų ir kartu fenologinio pavasario pradžia, gimstanti vandens stichijoje”, - aiškino K.Juškys, rodydamas ant ritualinio medinio kaušo rankenos išdrožtą žaltį, jungiantį senuosius ir naujuosius metus.

Šių, baltiškųjų, metų simbolis - Gandrelis, baltų vadintas Starkum. Kadangi Gandrelio plunksnos baltos ir juodos, snapas geltonas, o kojos raudonos, tai tokios ir bus šių metų vyraujančios spalvos. Gandrelio metais turėtų gimti daugiau, nei įprasta, vaikelių. Šie metai kiekvieną ragins kasdieną gyventi savitai, jungtis vienminčiams į draugijas, gyventi darnoje su gamta ir būti šeimininkais, žadins pasitikėjimą savo jėgomis, piliečiais. Beje, baltai piliečiais vadino pilių, vienkiemių gyventojus.

Gandrelis - dovanų ir gėrybių nešėjas savo ženklu metus pažymi tik kartą per 32 metus.

KD inf.