Žydų genocide dalyvavę lietuviai net po dešimtmečių negali jaustis nebaudžiami
Lietuvių, įtariamų dalyvavus žydų genocide, bet apie tai nepranešusių JAV valdžiai ir todėl deportuotų iš šalies, skaičius jau viršija dešimtį. Kaip teigia nacių talkininkų persekiotojai, tokia lemtis gali ištikti dar keliasdešimt tautiečių. Žydai nepatenkinti, kad į Lietuvą sugrąžinti asmenys nesulaukia bausmių, tačiau prokurorai teigia, jog bylos stringa dėl objektyvių priežasčių.
Tarnavo mirties stovykloje Lenkijoje
JAV Teisingumo departamentas kovo pabaigoje pradės procesą prieš lietuvį Ildefonsą Bučmį, iš kurio ketinama atimti JAV pilietybę ir deportuoti iš šalies
I.Bučmys, kuriam dabar 83-eji, į JAV atvyko penktajame dešimtmetyje, tačiau JAV piliečiu tapo tik 1992 metais. Pildydamas imigracijos kortelę prieš pusę šimtmečio ir siekdamas pilietybės prieš dešimtmetį, jis nuslėpė tarnavęs Vokietijos SS dalinyje, saugojusiame Maidaneko mirties stovyklą Lenkijoje.
Ohajo valstijos Batlerio miestelyje gyvenantis širdies ir onkologinių ligų kamuojamas I.Bučmys nuo 1999-ųjų bylinėjasi su JAV teisėsauga. I.Bučmys teigė asmeniškai nedalyvavęs persekiojant, kankinant ar žudant koncentracijos stovyklos belaisvius, tik saugojęs jos išorinę tvorą ginkluotas Pirmojo pasaulinio karo laikų dažnai stringančiu šautuvu. Pasak I.Bučmio, jis pats buvo Maidaneko kaliniu, o pasitaikius progai dezertyravo.
Kaltintojų teigimu, Maidaneko prižiūrėtojai varydavo belaisvius į darbo vietą, juos kankindavo ir žudydavo. Maidaneko žudynių apogėjus įvyko 1943 metų lapkričio 3-iąją, kai per vieną dieną, nacių pavadintą Derliaus nuėmimu, buvo nužudyta 18 tūkstančių žydų. I.Bučmys teigia, kad prieš šias žudynes jis tarnyboje gavo laisvadienį, po kurio negrįžo į dalinį. Kaltintojai tikina, kad jis dezertyravo praėjus dienai po žudynių.
Deportuotas - nebūtinai nusikaltėlis
Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius sakė, kad I.Bučmio istorija jam žinoma.
Bendradarbiaudami su JAV teisėsauga, mes suteikėme turimą informaciją kolegoms. Jokia byla dėl I.Bučmio dalyvavimo žudynėse neiškelta. Deportavimas nėra sąlyga kelti bylą. Turi būti konkretūs nusikaltimai, - sakė R.Valentukevičius.
Prokuroras teigė, kad deportacija yra ilgas procesas. Kai kurie nesulaukę jo pabaigos, patys išvyksta iš šalies. JAV pilietybė atimama ne todėl, kad žmogus dalyvavo nusikaltimuose, bet kad nuslėpė praeitį. Kai netenkama pilietybės, prasideda deportavimo procedūros, kurios irgi gali užtrukti keletą metų, - aiškino R.Valentukevičius.
Generalinė prokuratūra apie pradėtas deportavimo procedūras sužino viena pirmųjų. Kitų šalių institucijoms reikia mūsų pagalbos. Noriu pabrėžti vieną dalyką: deportuotas žmogus nebūtinai yra nusikaltėlis, - sakė R.Valentukevičius.
Tyrimą stabdo įrodymų trūkumas
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius Kauno dienai teigė neturįs tikslios statistikos apie iš užsienio deportuotus genocide dalyvavusius lietuvius.
Iš Amerikos yra deportuota daugiau kaip dešimt lietuvių. JAV galioja taisyklė: jei atvykdamas į šią šalį nuslėpei savo praeities faktus - būsi deportuotas, - sakė S.Alperavičius.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojas istorikas Josifas Levinsonas teigė taip pat žinąs apie maždaug dešimt lietuvių, deportuotų iš užsienio valstybių už dalyvavimą žydų genocide.
Iki šiol Lietuvoje nė vienas žydšaudys nėra nuteistas. Aišku, yra objektyvių priežasčių - tai buvo seniai, sunku rasti liudininkų. Bet reikia pripažinti, kad prokurorai paiso visuomenės nuomonės. Žino, kad tokių nusikaltėlių nuteisimas nebus sutiktas entuziastingai, - sakė J.Levinsonas.
Anot R.Valentukevičiaus, negalima sakyti, kad nė vienas žydų genocide dalyvavęs lietuvis nenuteistas. Kazys Gimžauskas buvo pripažintas dalyvavusiu genocide, bet jam bausmė neskirta dėl senatvės sukeltų psichikos ligų, - teigė prokuroras.
Istorikas Arvydas Anušauskas teigė, kad žydų genocido nusikaltimų tyrimas susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir lietuvių persekiojimo, naikinimo pokario metais bylos.
Dažnai nėra nei liudytojų, nei nusikaltėlių. Kalbant apie žydų genocidą, svarbiau kitkas: Lietuva parodė politinę valią, pakeitė įstatymus, bylos tiriamos, nors dėl objektyvių priežasčių jų nepavyksta atiduoti teismui, - sakė A.Anušauskas.
Teisme - dvi bylos
JAV Teisingumo departamento duomenimis, nuo 1979 metų JAV pilietybė atimta iš maždaug 80 įtariamų nacių pagalbininkų, apie 60 deportuota. Departamentui 2001 metais perduotas 31 lietuvio, įtariamo dalyvavusių žydų žudynėse, sąrašas.
1996 metais JAV pilietybė buvo atimta iš buvusio Saugumo policijos Vilniaus skyriaus viršininko Aleksandro Lileikio. Atvykęs į Lietuvą, jis buvo apkaltintas žydų genocidu ir teisiamas. A.Lileikis 2000 metais mirė netrukus po to, kai buvo pripažintas dėl ligų nebegalinčiu dalyvauti savo teismo procese.
A.Lileikis buvo kaltinamas 1941 metais davęs nurodymus Ypatingajam būriui perduoti 75 žydus, vėliau jo darbas Saugumo policijoje teismo buvo pripažintas kaip bendrininkavimas genocide.
1994 metais į Lietuvą sugrįžo ir po dvejų metų JAV pilietybės neteko buvęs A.Lileikio pavaduotojas Kazys Gimžauskas. 2001-ųjų vasarį Vilniaus apygardos teismas pripažino K.Gimžauską kaltu karo nusikaltimais, bet bausmės jam neskyrė, medikams nustačius, kad jis dėl senatvės ir ligų nebesuvokia savo veiksmų ir nebegali už juos atsakyti. Netrukus po Vilniaus teismo verdikto K.Gimžauskas mirė.
Grįžo į Lietuvą
Pernai JAV deportavo 82-ejų Algimantą Dailidę, kuris įtariamas dalyvavęs nusikaltimuose prieš žydus. Manoma, kad A.Dailidė išvyko į Vokietiją.
Buvęs nekilnojamojo turto agentas A.Dailidė, iš kurio JAV pilietybė buvo atimta dar 1997 metais, įtariamas 1941 metais dalyvavęs suimant žydus, mėginusius pasislėpti nuo nacių persekiojimo, ir prievarta suvarant juos į Vilniaus getą. 1950-aisiais A.Dailidė atvyko į JAV, jis teigė karo metu dirbęs eiguliu.
1998 metais JAV pilietybės neteko Adolfas Milius, kuris, kaip ir A.Dailidė, dalyvavo suimant civilius žydus. A.Milius persikėlė iš JAV į Lietuvą ir čia mirė 1999 metais.
1999 metais JAV nutarė deportuoti Vincą Valkavicką. Aštuntą dešimtį pradėjęs vyras grįžęs į Lietuvą apsigyveno Lietuvos provincijoje pas brolį.
V.Valkavickas Antrojo pasaulinio karo metais buvo pagalbinės lietuvių policijos narys. Jis buvo įtariamas dalyvavus nacių vykdytose žydų žudynėse šalia Švenčionėlių 1941 metų rugsėjo 27 ir spalio 7-8 dienomis. Lietuvis taip pat įtariamas saugojęs stovykloje prie Švenčionių 3700 žydų kalinių, kurie vėliau buvo sušaudyti. Jam iškelta byla.
Nesulaukė tyrimo
1999 metais Kazys Čiurinskas neteko JAV pilietybės ir buvo deportuotas, kadangi po karo prašydamas imigracinės vizos nuslėpė savo tarnybą naciams pavaldžiame batalione.
Bylą, kurioje įtariamasis gali būti K.Čiurinskas, Generalinė prokuratūra iškėlė 1999 metais. 48 civilių egzekucijoje dalyvavo naciams pavaldžios lietuvių pagalbinės policijos būrys, tačiau jame tarnavęs K.Čiurinskas neigia ten buvęs.
1999 metais Lietuvos generalinė prokuratūra dėl gyventojų genocido iškėlė baudžiamąją bylą Antanui Gudeliui, gyvenančiam Australijoje. Jis buvo įtariamas 1941 metais liepą Kupiškyje dalyvavęs sušaudant civilius Lietuvos gyventojus, tarp kurių buvo ir žydų. Jis jau mirė.
Palaidotas kita pavarde
2001 metais karo nusikaltimais Lietuvoje kaltintas ir prašytas išduoti Antanas Gecevičius (Gecas) mirė Škotijoje, nesulaukęs teismo. Jis buvo patyręs du širdies priepuolius, sirgo diabetu ir kitomis sunkiomis ligomis. Dėl jų Škotija negalėjo įvykdyti prašymo išduoti vyrą Lietuvai.
Lietuvio laidojimo ceremonija įvyko viename iš miesto krematoriumų, dalyvaujant maždaug 40-čiai žmonių. Bijant žydų ir antinacistinių organizacijų protestų, A.Gecevičius buvo laidojamas pramanyta pavarde - viešai paskelbta, kad vyksta bevardžio Smito laidotuvės.
A.Gecevičius buvo įtariamas dalyvavęs baudžiamosiose operacijose nacių okupuotoje Lietuvoje ir kaimyninėje Baltarusijoje prieš civilius gyventojus, kai tarnavo naciams pavaldžiame policijos batalione. A.Gecevičiui baudžiamoji byla pirmą kartą Lietuvoje buvo iškelta dar sovietmečiu, 1987-aisiais, tačiau tais pačiais metais ji buvo nutraukta. Byla atnaujinta 2000-ųjų vasarį, gavus naujų duomenų apie jo veiklą.
1992 metais lietuvis teisme pralaimėjo ieškinį prieš Škotijos televiziją, iš kurios reikalavo piniginės kompensacijos už pranešimus apie jo smurtą Lietuvoje per nacių okupaciją. A.Gecevičius teigė neįvykdęs jokių karinių nusikaltimų ir nieko nenužudęs.
Liudytojai konkrečių nusikaltimų neprisiminė
2002 metais JAV pilietybės neteko Peteris Džonas Bernesas (Petras Bernotavičius), kaltinamas dalyvavus naikinant žydus per nacių okupaciją Lietuvoje. Jis nelaukė teismo sprendimo ir išvyko į Lietuvą, kai jam buvo iškelta byla dėl pilietybės atėmimo.
P.Bernotavičius dirbo nacių paskirto Kupiškio mero ir policijos vadovo Vernerio Liovo pavaduotoju. JAV Teisingumo departamento žiniomis, P.Bernotavičius ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų bei mažiausiai 300 kitų civilių išvarant iš kalėjimo ir juos nužudant netoli Kupiškio.
Lietuvos generalinė prokuratūra 1999 metais iškėlė baudžiamąją bylą. Vėliau prokuratūra parengtinį tardymą šioje byloje sustabdė, nes iš užsienio šalių, į kurias kreipėsi su teisinės pagalbos prašymais, bei Izraelyje įsikūrusio holokausto tyrimo instituto Yad Vashem negavo medžiagos, kuri turėtų esminės reikšmės bylai.
Iš viso buvo apklausti 193 liudytojai. Dauguma apklaustųjų negalėjo nieko papasakoti apie konkrečius P.Bernotavičiaus nusikalstamus veiksmus.
2001 metais JAV Apeliacinis teismas patvirtino sprendimą deportuoti iš šalies Juozą Naujalį, kuris, kaip įtariama, tarnavo naciams pavaldžiame 12-ajame batalione, veikusiame Lietuvoje ir Baltarusijoje. Šis batalionas laikomas atsakingu už 11 tūkst. žmonių nužudymą. Lietuvoje iškelta byla dėl jo veiksmų.
JAV nepateikė kaltės įrodymų
1998 metais JAV teismas nurodė deportuoti iš šalies Joną Stelmoką. Dokumentai liudija, jog J.Stelmokas 1941-1944 metais vadovavo būriui, kuris turėjo saugoti žydus Kauno gete ir lydėti juos į koncentracijos stovyklas.
Lietuvos generalinė prokuratūra pareiškė neturinti pakankamai dokumentų, kad spręstų apie J.Stelmoko veiklos nusikalstamą pobūdį. Lietuva prašė JAV prokurorų pasidalyti medžiaga apie J.Stelmoko veiklą, bet atsako nesulaukė. Jau miręs architektas J.Stelmokas kaltinimus neigė.
1997 metais pensione eidamas 80-uosius mirė Antanas Mineikis. Jis už tarnybą naciams pavaldžiame dalinyje per Antrąjį pasaulinį karą ir praeities nuslėpimą 1992 metais neteko JAV pilietybės ir vėliau buvo deportuotas.
Atsisakė liudyti
1998 metais JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė ištirti, ar įtariamieji karo nusikaltėliai gali deportacijos bylose naudotis Konstitucijos pataisa, leidžiančia neliudyti prieš save patį. Per procesą buvo sprendžiamas 84 metų lietuvio Aloyzo Balsio likimas. Niujorkietis buvo įtariamas tarnavus naciams pavaldžioje Saugumo policijoje, kuri persekiojo žydus ir kitus civilius.
1961 metais prašydamas leidimo įvažiuoti į JAV, A.Balsys teigė tarnavęs Lietuvos kariuomenėje 1934-1940 metais, o vėliau, iki 1944-ųjų, slapstėsi Plungės rajone. Tačiau Specialiųjų tyrimų skyrius manė, kad A.Balsys melavo.
Paprašytas teisme prisiekti ir duoti parodymus apie savo praeitį, A.Balsys atsisakė tai padaryti, remdamasis Konstitucijos pataisa, leidžiančia neliudyti prieš save patį. A.Balsys tikino, kad jam grėstų bausmė Lietuvoje, Vokietijoje arba Izraelyje, jei būtų deportuotas.
Apygardos teismas šį argumentą atmetė, pareiškęs, kad pataisoje kalbama tik apie bausmę Jungtinėse Valstijose, tačiau prieš tai Niujorko apeliacinį teismą A.Balsio argumentai įtikino.
Įėjo į JAV teisės istoriją
Ši byla dažnai cituojama įvairiuose šaltiniuose. Teismo sprendimas Vašingtone buvo įvertintas kaip prezidento Bilo Klintono administracijos pergalė, atimant galimybę išsisukti nuo atsakomybės teroristams, narkotikų prekeiviams ir kitiems tarptautinio kriminalinio pasaulio atstovams.
JAV Konstitucijos 5-oji pataisa, be kita ko, teigia, kad joks asmuo jokioje kriminalinėje byloje negali būti verčiamas liudyti prieš save patį. Aukščiausiasis teismas pirmą kartą savo istorijoje parodė, kad apibrėžimas jokia kriminalinė byla netaikytinas byloms, kurios gali būti iškeltos užsienyje. 1999 metais A.Balsys išvyko į Lietuvą. Čia nerasta dėl ko jam kelti bylą.
Dar aštuntajame dešimtmetyje JAV nutarė deportuoti Juozą Kungį. Teismo keliu jam pavyko panaikinti šį sprendimą. Advokatas rėmėsi tuo, jog J.Kungio kaltė buvo įrodinėjama remiantis KGB dokumentais. Bet ji pati buvo represinė struktūra, todėl prieita prie išvados, kad KGB galėjo suklastoti dokumentus,- sakė A.Anušauskas.
Naujausi komentarai