Iš knygynų lentynų šluojamos Jurgos Ivanauskaitės knygos, kyla paveikslų kainos, o bilietai į premjerinius filmo “Nuodėmės užkalbėjimas” seansus parduoti prieš savaitę

Kartais išaugusi meno kūrinių paklausa neturi nieko bendra su racionaliais rinkos dėsniais.

Knygynams, galerijoms, kino teatrams nereikia kurti jokių rinkodaros strategijų, užtenka pasiųsti vieną žinią - Jurga Ivanauskaitė. Kovą su liga pralaimėjusi 45-erių menininkė - iki šiol neregėto populiarumo viršūnėje.

Verslininkai nepraleidžia progos užsidirbti - kai kuriuose knygynuose nukainoti romanai sugrąžinti į pagrindines lentynas, o galerininkai kelia jos grafikos darbų kainas.

Prognozuojama, kad Algimanto Puipos režisuota juosta “Nuodėmės užkalbėjimas” gali tapti pirmu pelningu filmu Lietuvos kino istorijoje.

Tokias prognozes patvirtino vakar Kaune įvykusi premjera, pirmuosiuose seansuose - nė vienos laisvos vietos.

Tokio susidomėjimo nėra buvę

“Bilietų nėra”, - daugelis kino teatro “Cinamon” lankytojų vakar taip ir nepamatė naujausio Algimanto Puipos filmo. Didžiulis sudomėjimas - ne vien produktyviausio lietuvių režisieriaus pripažinimo įrodymas. Romanų “Ragana ir lietus”, “Placebas” ir “Sapnų nublokšti” motyvais sukurtas filmas daugeliui tapo dar viena galimybe prisiliesti prie Jurgos Ivanauskaitės kūrybos.

Einantiems į salę žiūrovams buvo dalijamos spalvotos popierinės gėlės su užrašais “Būk su pasauliu”. Į premjerą susirinko daugiausia paprasti kauniečiai. Kai kurie turėjo kvietimus, kiti bilietus įsigijo prieš savaitę. “Tokio didelio sudomėjimo filmu dar nėra buvę”, - sakė kino teatro vadovė Žaneta Pakalniškienė. - Beveik visi bilietai prieš kelias dienas parduoti net į savaitgalio vakarinius seansus.”

Žiūrovus premjerinis seansas viliojo ir dėl galimybės susitikti su aktoriais, prodiuseriais, režisieriumi. Sausakimšoje salėje filmą pristačiusi kritikė Izolda Keidošiūtė pastebėjo, kad filmo sėkmę garantuoja vaizdinga rašytojos kūryba: “Jurga visuomet kūrė kinematografiškai. Ji džiaugėsi, kad patekusi į ligos nagus pagaliau pamatė filmą. Jurga prašė - jokio liūdesio.”

Prognozuojama, kad “Nuodėmės užkalbėjimas” taps vienu pelningiausių metų filmų. “Iš patirties žinau: jei premjeroje netrūksta žmonių, ir vėliau retai būna laisvų vietų. Be to, pastaruoju metu žiūrovus vis labiau domina lietuviški filmai”, - sakė Ž.Pakalniškienė.

Kaune filmą ketinama demonstruoti penkis kartus per dieną. “Jei bus daugiau žiūrovų, rengsime papildomus seansus”, - repertuaro pakeitimų neatmeta “Cinamon” vadovė. Neplanuojama kelti bilietų kainų.

Optimistinė prognozė - pelnas

Vilniuje “Nuodėmės užkalbėjimas” taip pat sulaukė neregėto populiarumo. Čia premjera surengta trečiadienio vakarą.

Režisierius Algimantas Puipa neabejoja, kad filmo sėkmė buvo užprogramuota iš anksto. Ją didžiąja dalimi lėmė Jurgos Ivanauskaitės tragiškas likimas.

“Skubėjome baigti, - tikino A.Puipa. - Bet vis iškildavo kokių nors kliūčių. Dėl pavadinimo vyko ilgos diskusijos. Jurga, pažiūrėjusi filmą, irgi suprato, kad filmas negali vadintis “Ragana ir lietus”, nes romane yra trys epochos, trys moterys. Juostos pavadinimas iš dalies irgi lemia populiarumą.”

Po kelių mėnesių “Nuodėmės užkalbėjimą” ketinama išleisti DVD formatu. Kol kas neaišku, kokiu tiražu. “Viskas priklausys nuo filmo pelningumo kino teatruose”, - sako režisierius.

“Nuodėmės užkalbėjimas” - pirmas dviejų kino kompanijų “Studija Uljana Kim” ir Lietuvos kino studijos bendras darbas. Biudžetas viršija 2 mln. litų. Neoficialiai filmo kūrėjai prognozuoja, kad juosta gali tapti pirmu pelningu filmu Lietuvos kino istorijoje.

Išgraibstyta per 20 minučių

Kauno centriniame knygyne - keliolika žmonių, tačiau prie vienos lentynos nusidriekusi eilė. Tame stende - Jurgos Ivanauskaitės romanai. Tiesa, ne visi, dalis jau parduota, laukiama papildomo tiražo.

“Ir čia nėra”, - numoja ranka 18-metė Rasa Berkelytė. Ji lankėsi aštuoniuose Kauno knygynuose, tačiau nė viename negavo paskutinės J.Ivanauskaitės rinktinės “Odė džiaugsmui”. Kauno centriniame knygyne 70 knygos egzempliorių išgraibstyta per 20 minučių.

“Užsakėme daugiau, tačiau knygos teks palaukti kelias savaites. Pirmojo leidimo rinktinės jau parduotos”, - aiškino knygyno darbuotoja Loreta Krenciutė. Skaitytojams ji nebegali pasiūlyti ir kelių J.Ivanauskaitės romanų.

Kauno centriniame knygyne nesudarinėjamas populiariausių knygų dešimtukas. Tačiau jei jis būtų, visas grožinės literatūros pozicijas užimtų beveik prieš dvi savaites mirusios rašytojos romanai. “Nespėju nešti. Per dieną parduodame daugiau nei šimtą knygų, - sakė L.Krenciutė. - Klientai iš karto perka net kelis romanus. Tokios populiarios galėtų būti ir kitos knygos. Bet ne, nebūtų kam aptarnauti klientų - visoms tektų pildyti lentynas.”

Kituose Kauno knygynuose anksčiau išleisti I.Ivanauskaitės romanai iš nukainotų leidinių skyriaus perkelti į pagrindines lentynas. Kai kurios knygos pabrango 3-6 litais. Kauno centriniame knygyne kainos nesikeičia.

Išleis papildomų tiražų

Norintiems įsigyti paskutinę J.Ivanauskaitės poezijos rinktinę tokius planus derėtų atidėti ateičiai. “Odės džiaugsmui” nebeliko ir knygą iškleidusios “Tyto alba” sandėliuose. Paskutinės 1445 rinktinės parduotos Vilniaus knygų mugėje. Beje, rekordiniu greičiu - per tris valandas.

Kas taip vilioja skaitytojus? “Tyto alba” direktorės pavaduotoja Jadvyga Barcienė mato dvi priežastis - tragiška rašytojos lemtis ir rinktinės turinys. Eilėraščių knygoje - įvairiais J.Ivanauskaitės gyvenimo periodais parašyti kūriniai. Kai kurie eilėraščiai sukurti paskutinėmis gyvenimo dienomis - mirties akivaizdoje. “Apie mirtį lietuviškoje poezijoje taip atvirai dar nebuvo kalbėta - iš tokios pozicijos, kurioje buvo Jurga”, - leidėja perskaitė visus J.Ivanauskaitės eilėraščius.

Artimiausiu metu ketinama išleisti ir pakartotinius romanų “Ragana ir lietus”, “Mėnulio vaikai”, “Pakalnučių metai” leidimus. “Visuomet pirko Jurgos knygas, tačiau ne tokiais kiekiais”, - sakė J.Barcienė. J.Ivanauskaitė - perkamiausia leidyklos autorė. Nepaisant to, bent kol kas nesirengiama branginti jos knygų.

“Tyto alba” nepateikia duomenų, kiek išaugusi J.Ivanauskaitės knygų paklausa padidino bendrus leidyklos pardavimus.

Paveikslai virto deficitu

Sujudo ir kolekcininkai. Nemažai daliai žmonių J.Ivanauskaitės pavardė asocijuojasi tik su jos parašytomis knygomis - romanais, novelėmis, publicistikos ir eseistikos kūriniais, eilėraščiais, pasakomis. O ji baigusi M.K.Čiurlionio meno mokyklą, vėliau - Dailės akademijoje grafikos specialybę. Yra surengusi keletą parodų.

Paveikslų palikimas nėra didelis, todėl, anot kolekcininkų, kainos išsaugo du kartus, paklausa - apie keturis. “Anksčiau retai kas nors norėdavo įsigyti jos kūrinių, - pripažino vienos didžiausių Lietuvoje kolekcijų savininkas Edmundas Armoška. - Dabar gerokai labiau domimasi jos kūryba.” Anot jo, rinkoje - vos keliolika menininkės darbų, kiti liko rašytojos artimiesiems.

J.Ivanauskaitės motina Ingrida Korsakaitė vis dažniau priversta atsiliepti telefonu. Tačiau ne vien todėl, kad išgirstų užuojautas, skambinantiesiems rūpi jos dukters kūriniai. “Nieko neketiname parduoti, - užtikrina I.Korsakaitė. - Kai kuriuos darbus padovanojome gydytojams, kiti paveikslai liks namuose. Ne tiek daug jų nutapė.”

Kol kas neketinama parduoti ir J.Ivanauskaitės buto. “Gal vėliau. Bent kol kas nieko nekeisime, vėliau žiūrėsime, - žada menininkės motina. - Dalį rankraščių padovanosime Maironio lietuvių literatūros muziejui. Aišku, jei jiems reikės.”