Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Piešiami baubai juokina HE statytojus
2004-04-09
Gediminas STANIŠAUSKAS
Gandai, kad vieną dieną gali sugriūti Kauno hidroelektrinės pylimas, yra gerokai perdėti. Civilinės saugos pareigūnai baugina žmones 18-19 metrų banga, kuri neva galėtų užlieti miestą, griuvus užtvankai. Tačiau stačiusieji objektą tikina, kad pylimui sugriauti reikia mažų mažiausiai atominės bombos.
Suteikta šimto metų garantija
Vakar Kauno HE veikė visu pajėgumu. Elektros energijai gaminti per sekundę buvo panaudojama 600 kubinių metrų marių vandens - tiek, kiek jo į Kauno marias plukdė Nemunas.
Rodydamas erdvias Kauno HE patalpas ir pasakodamas apie jos apsaugą, direktorius Juozas Bartlingas tvirtino, kad šiam statiniui suteikta net 100 metų garantija. Elektrą ne tik Kaunui tiekianti elektrinė eksploatuojama daugiau kaip 40 metų.
Patekti į Kauno HE teritoriją nėra paprasta. Čia sustiprinta apsauga, o neprašyti svečiai stebimi vaizdo kameromis. Į elektrinės turbinų patalpą įeiti galima tik per vidinį kiemą. Į akis pirmiausiai krenta ne triukšmingai besisukančios turbinos, o patalpos dydis - iki lubų maždaug 20 metrų.
Mašinų salėje įrengta net krepšinio aikštelė, kurioje galima žaisti ir badmintoną. Tai liudija šiam žaidimui žaisti sužymėtos linijos.
Virš salės lubų nutiestas Kauno jūros plentas ir geležinkelis. Mašinų bildesio beveik nesigirdi, nes jį nustelbia turbinų triukšmas.
25 m pločio ir apie 100 m ilgio erdvėje dirbo tik viena moteris. Ji valė dulkes nuo sumažinto Kauno HE maketo ir iš pradžių net nepastebėjo svečių.
Mini silpnas vietas
Kauno HE yra įtraukta į pavojingų objektų registrą. Kauno apskrities viršininko administracijos Civilinės apsaugos departamento vadovai sako, kad, susprogdinus statinį, vanduo gali nuplauti ir 1,2 km pylimą.
“Nereikia meteorito ar atominės bombos, - tikino departamento direktorius Bronius Žilinskas. - Statinyje yra silpnų vietų, bet jų nurodyti negalime. Tačiau tose vietose pakaktų ir nedidelio užtaiso”.
Pareigūnai pastebėjo, kad per Kauno jūros plentą dažnai pravažiuoja vilkikai iš Kaliningrado srities. “Pakrovus jį sprogmenų ir sustojus virš hidroelektrinės, sprogimas gali sukelti didelę nelaimę”, - neabejojo Civilinės apsaugos departamento Pavojingų objektų registro skyriaus vedėjas Silvestras Trilikauskas. Tačiau abu ekspertai pripažino, kad teroristiniams išpuoliams Kauno apskrityje yra patrauklesnių objektų, kuriuos susprogdinus būtų padaryta kur kas didesnė žala.
Slaptos informacijos neatskleidžia
J.Bartlingas žurnalistams iš tikrųjų ne viską leido fotografuoti. Baiminamasi, kad vaizdinė medžiaga gali suteikti papildomos informacijos teroristams. Direktorius tikino, kad elektrinė eksploatuojama vadovaujantis griežtomis instrukcijomis.
“Paprastam žmogui viena ar kita nuotrauka nieko nepasakys, tačiau ja gali pasinaudoti piktavaliai, kurie pasaulyje pridaro neįtikėtinų dalykų”, - sakė direktorius, pridurdamas, kad politinė situacija šalyje ir taip yra įtempta.
Už slaptos informacijos paskelbimą direktoriui grėstų kalėjimas. J.Bartlingas pirštu parodė į dvi spintas. Už stiklų matėsi apie 200 įvairių instrukcijų knygų.
“Jos skirtos tik darbininkams, kitas personalas vadovaujasi kitomis instrukcijomis”, - sakė Kauno HE vadovas.
Neabejoja statinio tvirtumu
1955 m. pradėjus Kauno HE statybą, joje geodezinių darbų vykdytoju dirbo Zigmas Žukauskas. Dabar 69-erių metų kaunietis sako, kad susprogdinti 1,2 km ilgio ir 44 metrų aukščio pylimui teroristams neužtektų paprastų sprogmenų - reikėtų bent atominės bombos.
“Tačiau kam sprogdinti tokią bombą prie Kauno HE, jei miesto neliktų jai sprogus prie IX forto”, - įsitikinęs Z.Žukauskas ir dėl hidroelektrinės tvirtumo neabejoja.
“Gelžbetoninė Kauno HE dalis įbetonuota 12 metrų gylyje po Nemuno dugnu, ant kieto priešledyninio molio pagrindo. Hidrotechniniai įtvarai betonuoti blokais. Kiekvienam jų buvo surašomas statybos pasas, ant kurio turėjo pasirašyti 10 inžinierių. Šie blokai buvo betonuojami dieną ir naktį, kad neliktų betonavimo siūlių”, - teigė Z.Žukauskas.
Statė įbauginti
Geodezininko teigimu, hidroelektrinė statyta prisibijant po J.Stalino mirties dar gajos “geležinės rankos”.
“Žmonės sąžiningai atliko savo darbą, nes aplaidumas buvo prilyginamas kenkimui”, - prisiminė Z.Žukauskas.
Vandeniui pakelti į 44 metrų projektinės altitudės aukštį buvo supiltas 1,2 km ilgio užtvankos pylimas. Jis taip pat buvo daromas iš priešledyninio molio grunto, kuris buvo kasamas pamatams. Sluoksniais supiltas gruntas buvo voluojamas prižiūrint geologams, o paimti mėginiai tiriami laboratorijoje.
“Jei suvoluotas gruntas neatitikdavo tankumo, plastiškumo, vandens įsotinimo laipsnio ir kitų rodiklių, geologai priversdavo tokį gruntą pašalinti”, - sako Z.Žukauskas.
Kauno HE statyti specialiai Petrašiūnuose buvo įsteigtos dvi betono gamyklos, medžio apdirbimo kombinatas, įrengtas armatūros cechas, įtempto armavimo poligonas, iš Palemono nutiestas geležinkelis ir privažiavimo keliai.
Saugumo rodikliai gerokai viršyti
Kauno HE vadovas J.Bartlingas teigia, kad statant elektrinę jos mechaniniai atsparumo rodikliai, atsižvelgiant į maksimalius, buvo viršyti maždaug 40 proc. “Elektrinės tvirtumas yra apskaičiuotas net didžiausiam galimam potvyniui, kai į Nemuną vanduo plūsta 4000 kub. m/s. Toks potvynis galimas kartą per 1000 metų, - sakė J.Bartlingas. - Tačiau net tuo atveju Kauno HE stovės”.
Pylimo griūtis neįmanoma, nes hidroelektrinės tvenkinys irgi yra palyginti nedidelis - apie 500 mln. kub. m.
44 metus eksploatuojamame statinyje yra per 100 kontrolės matavimo ženklų. Jais stebimas elektrinės slinkimas dėl Kauno marių slėgio. Kol gruntas po statiniais visiškai nesusėdo, statiniai nežymiai deformavosi iki 1965 m.
Neseniai specialistai iš Švedijos ištyrė Kauno HE būklę. Jie užfiksavo nežymius paviršinius defektus, kurie jau yra pašalinti.
Dirba savo darbą
Susprogdinti Kauno HE iki šiol grasinta du kartus. Paskutinį kartą ekstremali situacija skelbta 2001 m. lapkričio 5 d., kai viduryje dienos anonimas telefonu pranešė, jog po 20 minučių elektrinė išlėks į orą. Tada skubiai buvo evakuota 50 darbuotojų, privažiavimai iki Kauno HE užblokuoti, sustabdytas traukinių ir automobilių eismas. Greitojo reagavimo rinktinės “Aras” pareigūnai jokių sprogmenų neaptiko. Tada J.Bartlingas neatmetė galimybės, kad taip kerštauti bandė brakonieriai, kuriuos ryte gaudė aplinkosaugininkai.
Dabar J.Bartlingas sako, kad net sugadinus hidroelektrinę, elektros energijos stygiaus miestas nepatirtų, nes ją tiektų kitos elektrinės. Kauno HE pagamina apie 10 proc. visos šalyje elektros energijos.
Civilinės saugos pareigūnų būgštavimus dėl galimų grėsmių Kaunui J.Bartlingas nelaiko tuščiažodžiavimais. “Jie tiesiog dirba savo darbą, - sako Kauno HE vadovas. - Tai priverčia visus būti budrius”.
Potvyniai negresia
Du kartus per metus hidroelektrinę tikrina aplinkos apsaugos ekspertai. Su civilinės saugos specialistais Kauno HE darbuotojai apsikeičia informacija kiekvieną dieną.
Elektrinei netrūksta ir užsienio svečių. Čia apsilankę vokiečiai, prancūzai bei kanadiečiai tikrino, ar Kauno HE darbui turi įtakos pasaulinis klimato atšilimas. Kol kas jie nė vienoje šalyje neužfiksavo, kad kuri nors elektrinė dėl klimato atšilimo gamintų daugiau elektros energijos. Tad katastrofiški potvyniai Lietuvai negresia.
Vandens debeto nukrypimų Kauno HE nepastebi nuo pat elektrinės pastatymo pradžios.
