Iš saugumo pasitraukę karininkai supratimo sulaukė tik 1991-aisiais, o vėliau pasijuto tautos priešais
Lietuvoje liepsnoja aistros dėl buvusių Valstybės saugumo komiteto (KGB) rezervo karininkų.
Patekusieji į jų sąrašus nenori prisipažinti, jog bendradarbiavo su šia struktūra.
Tačiau yra buvę atvejų, kai lietuviai iš KGB pasitraukdavo garsiai ir viešai, nebijodami paskelbti savo pavardžių.
Pareiškimas priimtas palankiai
1991 metų sausio 17 dieną šalies dienraščiai išplatino tuometinės Vyriausybės informacijos tarnybos pranešimą. Jame cituojamas naktį iš sausio 15 į 16 dieną gautas Valstybės saugumo komiteto Lietuvoje vyresniųjų karininkų grupės pareiškimas.
Mes, aštuoni TSRS valstybės saugumo komiteto Lietuvoje karininkai, smerkiame jėgos panaudojimą prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką, sukėlusį nekalto kraujo praliejimą, ir ryšium su tuo pareiškiame, kad tolimesnis mūsų buvimas šioje įstaigoje nebeįmanomas. Mes būsime su Lietuva. S.Valaitis, S.Šimkus, J.Gavėnas, V.Grudzinskas, V.Kivaras, V.Prakas, K.Sadauskas, A.Diburys.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algirdas Katkus prisimena, kad tuo metu ši žinia sutikta palankiai. Žinoma, kad teigiamai. Juk jie prisijungė prie bendros revoliucijos, - sakė jis.
Lietuvos Vyriausybė paragino kitus šios žinybos darbuotojus pasekti šiuo pavyzdžiu.
Vėliau ir daugiau buvusių KGB karininkų paliko šią struktūrą, tačiau anų dienų liudytojai viešų pareiškimų nepamena.
Dabar viešumo nepageidauja
Pabandžius surasti šį aštuonetą, paaiškėjo, kad tai ne taip lengva. Apie tokį pareiškimą nieko nežinojo ir KGB archyvus tyrinėję istorikai. Kai kuriuos buvusius saugumo darbuotojus padėjo surasti jų retos pavardės. Tačiau ir jie nebuvo linkę kalbėti apie praeitį.
Niekam nerūpi mūsų nuomonė, o ir pats galite likti nesuprastas, - patarinėjo vienas pašnekovų. Nenoriu apie tai kalbėti, kad žmonės nepagalvotų, kad mes didvyriais norime pasirodyti, - kalbėjo kitas vyras.
Nemano esantys Lietuvos priešai
Jonas Gavėnas taip pat iš karto pasakė, kad nenori pasakoti apie buvusius įvykius, todėl tik keletą savo minčių išsakė pokalbio telefonu metu.
Nenoriu to prisiminti, nes teko daug išgyventi. Dabar buvę KGB darbuotojai vaizduojami kaip Lietuvos priešai. Daugelis nesigilina, kaip jauni žmonės tapo saugumo darbuotojais. Jauniems, iš armijos grįžusiems vaikinams buvo pasiūlomas darbas. Jų sutikimo niekas per daug neklausė. Man pasiūlė teisininko darbą, dirbau laikydamasis to meto įstatymų, - sakė J.Gavėnas.
Jis nenorėjo kalbėti ir apie aplinkybes, kuriomis aštuoni karininkai pasitraukė iš saugumo. Tegu tai įvertina istorija, - tepasakė J.Gavėnas.
Pats pradėjo verslą
Vytautas Prakas teigė, kad tuo metu jam taip elgtis liepė vidiniai įsitikinimai. Neprisimenu, kuriam kilo idėja paskelbti tokį pranešimą, bet ne aš jį surašiau. Visi mes vienas kitą pažinojome bent iš matymo. Tačiau artimiau pažinojau ne visus. Tiesiog dirbome vienoje kontoroje, - pasakojo buvęs saugumo darbuotojas.
V.Prakas sakė po šio poelgio nukentėjęs finansiškai. Bet morališkai pasielgiau teisingai, - mano jis. Po pasitraukimo iš saugumo, darbo valstybinėje įstaigoje jau nerado. Žinote, kaip į mus žiūrėjo. Niekas nenorėjo priimti. Taip niekur daugiau ir nedirbau. Pradėjau savo verslą. Turiu nedidelę firmelę, kuri užsiima didmenine prekyba, taip ir išlaikau šeimą, - kalbėjo buvęs pareigūnas.
Neslepia buvęs saugumietis
Šiek tiek atviresnis buvo 57 metų Stasys Valaitis, kuris teigė niekada neslėpęs, jog dirbo saugume. Neturiu dėl ko bijoti. Baigęs teisę 1973 metais įsidarbinau tardytoju valstybinių nusikaltimų skyriuje, - sakė jis.
S.Valaitis teigė, kad minėtame pareiškime jį įrašę pirmuoju, nes turėjo aukščiausią laipsnį. Buvau justicijos papulkininkis. Tuo metu atėjo laikas, kai reikėjo kažką daryti. Apsisprendžiau, kad dabar metas pasitraukti. Kas dabar esu? Tautos priešas. Kaip gyvenu? Neturiu nuolatinio darbo, bet vis randu kokio užsiėmimo, - sakė pašnekovas.
S.Valaitis pasakojo, kad po išėjimo iš saugumo sulaukė Artūro Paulausko kvietimo dirbti Generalinėje prokuratūroje. Kai kurie buvę saugumiečiai įsidarbino Lietuvos saugume pas Mečį Laurinkų. Bet po 1999 metų tapau nereikalingas, mes mus prilygino NKVD darbuotojams. Įstatymai man neleido dirbti net geležinkelyje pabėgių klojėju, - ironizavo jis.
Jis prisimena, kad 1991 metų sausio 17 dieną visi laikraščiai išplatino jų pareiškimą, per radijo žinias tai buvo nuolat kartojama. Paskutiniai įvykiai Lietuvoje jam kelia nemalonius jausmus. Kas dabar pas mus vyksta? Ieškoma priešų. Kaip be jų? - retoriškai klausė jis.
1991 metų Rusijos pučo metu S.Valaitis jautėsi nejaukiai. Niekas nežinojo, kaip ten Rusijoje pakryps reikalai. Juk mes, pasitraukę iš saugumo, galėjome būti paskelbti valstybės išdavikais ir nuteisti, gal net sušaudyti. Džiaugiuosi, kad viskas išėjo kitaip, - kalbėjo S.Valaitis.
Anot jo, ir po 1999 metų kai kurie buvę saugumiečiai rado darbą valstybės, teisėtvarkos struktūrose. Nežinau, kaip ten yra. Jie kreipėsi į teismus, net į Strasbūrą. Bet tai ne man. Kaip skambėtų - Valaitis prieš Lietuvą? - nusijuokė jis.
Raginimą išgirdo ne visi
Istorikas Arvydas Anušauskas, tyręs KGB dokumentus, sako, kad istoriniuose archyvuose šių aštuonių karininkų pasitraukimas neužfiksuotas. Turimais duomenimis, 1990 metais iš KGB pasitraukė apie 100 darbuotojų, o 1991 metais - vienas. Tai buvo saugumo komiteto pirmininkas Romualdas Marcinkus, kuris dar prieš Sausio įvykius išvyko į Maskvą ir padavė atsistatydinimo pareiškimą, - sakė istorikas.
Anot jo, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Aukščiausioji Taryba nuolat skelbė pareiškimus, raginančius nutraukti bendradarbiavimą su KGB. Buvo kreipiamasi tiek į agentus, tiek į karininkus. Pirmas raginimas paskelbtas jau 1990 metų kovo 27 dieną. Kai kurie neatsiliepė į kvietimus. Žmonės tikėjosi kitos įvykių raidos. Todėl sakyti, kad vėliau Lietuvos valstybė jų atžvilgiu pasielgė nemoraliai - nelabai galima.
Saugumo darbuotojai turėjo gerą darbą, gaudavo tarnybinius butus, deficitines prekes be eilės ir kitką, kas buvo prieinama tik nomenklatūrai. Žmonės nenorėjo to prarasti dėl abejotinų Lietuvos nepriklausomybės perspektyvų. Manau, kad laukė iki paskutinės akimirkos. Po Sausio įvykių jie jautė didžiulį diskomfortą, materialinio aprūpinimo garantijų jau nebuvo, o šios priežastys ir privertė palikti darbą po Sausio įvykių, - mano A.Anušauskas.
Pasak jo, 1990 metais iš KGB išėjo 100 darbuotojų, kaip teigiama, dėl politinių priežasčių. Gali būti, kad kai kurie tai suderino su išėjimu į pensiją, ir galbūt ją gauna iki šiol. KGB dokumentuose užfiksuota, kad 1990 metais bendradarbiavimas nutrauktas su daugiau kaip 900 agentų, o užverbuota vos keliasdešimt žmonių, kai anksčiau jų būdavo užverbuojama po kelis šimtus. 1991 metais užverbuotas vienas žmogus, - sakė istorikas.
Naujausi komentarai