Paukštis, piktesnis už bulių


2005-11-26
Remigijus JURGELAITIS
Paukštis, piktesnis už bulių

Ne vienerius metus jaučius auginęs žmogus neabejoja, kad stručiai yra pavojingesni šeimininkų gyvybei

Jurgis Vytautas Petraška visuomet gyveno kaime ir gyvulius auginti jam - ne naujiena. Prieš kelerius metus jis atsisakė stambiųjų galvijų - jaučius prižiūrėti septyniasdešimtmečiam vyriškiui tapo per sunku. Pasirūpinti paukščiais, nors ir neįprastais, atrodė būsią lengviau.

“Atsivežiau mažučius, delnuose tilpo, buvo labai panašūs į ežiukus, tik ilgais kaklais”, - prisimena J.V.Petraška.

Viena pačia nesitenkina

Dabar per šimtą kilogramų sveriantys ūkininko augintiniai savo galingomis kojomis minko rudeniškai pažliugusią žemę aptvare prie tvarto. Iš lentų sukaltame ir papildomai neapšiltintame tvarte šie šiltųjų kraštų paukščiai gyvena per žiemą. Įprastame kaimo peizaže stručiai atrodo išties įspūdingai - keturios tamsiai pilkos patelės ir du juodaplunksniai patinėliai.

“Turiu dvi paukščių šeimas. Stručiai - daugpačiai, kiekvienam reikia kelių patelių, galėtų turėti ir po tris”, - paaiškina šeimininkas. Tuo tarpu didžiulis juodas paukštis atšlepsi prie aptvaro krašto ir piktai žiopčioja žvelgdamas į mus. Ypač įtartini jam atrodo fotografas,
spragsintis nematytu prietaisu, ir mažas judrus šeimininkų šunelis. Abu jie prieina per arti stručio saugomos teritorijos, todėl paukštis lenkiasi per tvorą - čiups tą, kurį pasieks.

Jei šuo ar katė patektų į stručių aptvarą, vargu ar iš jo ištrūktų gyvi - paukščiai greiti ir negailestingi. Beje, jei aptvaro tvoras kas staiga nuimtų, nežinia, ar stručiai paliktų jiems įprastą teritoriją, tikriausiai ilgokai trypčiotų ties riba. Šeimininkui teko paukščius į naują aptvarą tiesiog stumtelėti. Didžiuliai paukščiai klaiksta iš siaubo nuo jiems neįprastų garsų. Tikras išmėginimas prasideda per bulviakasį, burzgiant traktoriams, stručiai lyg be galvų laksto po savo teritoriją. Vis greityn ir greityn, net baisu, kad užtvarų neišgriautų. Šeimininkui tenka stovėti šalia ir raminti savo augintinius.

Vos neužspardė

“Šitas patinas labai piktas, už bulių piktesnis, kai šoko ant manęs, vos gyvas likau”, - nusipurto garbaus amžiaus eksperimentatorius. Jis nenorėjo tinginiauti, todėl ėmėsi visiškai naujo verslo - nepabūgo už kiekvieną ką tik išsiritusį stručiuką po 800 litų sumokėti. Tuomet jų buvo mažai, todėl tiek ir kainavę.

Kad jo paties nuo mažučiuko į beveik dvimetrinį paukštį užaugintas sutvėrimas taip įžūliai pasikėsintų į jo gyvybę, mėgintų parversti ant žemės ir užtrypti, žmogų nuoširdžiai nustebino. “Per daugelį metų tik vienas bulius man mėgino įdurti, o čia - tik du stručiai, ir iš jų vienas toks piktas”, - sako J.V.Petraška.

Vienos šeimynos strutės per metus sudėjo 70 kiaušinių. Kartais deda kas antrą dieną, kitąsyk - kelis kartus per savaitę, o į sezono pabaigą - vieną per kelias savaites. Jauniklės dar, juk stručiai ilgaamžiai, iki 70 metų gyvena, o kiaušinius stropiai deda net tris dešimtmečius.

Strutės padeda daugiau nei po kilogramą sveriančius kiaušinius bet kur. Kai ateina laikas, tupia, kur stovėjusios, ir padeda. Tenka sukti galvą, kaip tą kiaušinį paimti - patinas budriai saugo savo teritoriją net tada, kai ji tuščia, ką ir kalbėti, kai reikia ginti būsimąjį palikuonį. Tenka gudrauti, stručius uždaryti tvarte ir tik tada tikėtis kiaušinienės išsikepti.

“Kiaušinienė skani, mėsa irgi, bet daug nesilepinam, paukščius veislei auginam. Iš vienos strutės tėra 45 kilogramai grynos mėsos, kaulai daug sveria, o ir kojos didelės”, - sako žmogus.

Vienas kiaušinis atstoja beveik 30 vištos kiaušinių. Jo ilgis - apie 20 centimetrų, o skersmuo - apie 15 centimetrų, lukštas labai storas. Virti tokį kiaušinį reikia ilgiau nei pusvalandį, o juo užkąsti galėtų net dešimt žmonių.

Reguliuoja palikuonių kiekį

Jei stručiai susirengs palikuonis perėti, į lizdą vienos šeimos patelės drauge sudės apie 40 kiaušinių ir tą sezoną jų daugiau nelauk. Jei kiaušinius vis pasiima žmonės, strutės juos deda nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Kiaušinius dėti patelės nustoja ir tuomet, jei namuose atsiranda inkubatoriuje išperėtų stručiukų - išgirs jų balselius ir nutars - gana, palikuonių ši sezoną jau yra.

Su mažyliais rūpesčių - kaip su naujagimiais, pirmomis savaitėmis per dieną lauke jie praleidžia kasdien vos po valandą. Paskui vis daugiau laiko būna aptvare, bėgioja ir šoka - gražu pažiūrėti.

“Kiekvienas kasdien sulesa po du kilogramus grūdų, o dar reikia visokių priedų, vitaminų, vasarą duodam žolės, rudenį - burokų. Naktimis jie baubia kaip liūtai ir miega ne visi iš karto, palieka po vieną budėti”, - dalijasi įspūdžiais neįprastų paukščių savininkas.

Senovėje stručiai gyveno nuo dabartinio Maroko iki Egipto ir nuo Pietų Afrikos iki dabartinio Irako. Pasaulinėje rinkoje kilogramas stručio mėsos kainuoja apie 20 dolerių. Ji vertinama kaip švelnesnė už veršieną ir konkuruoja su jautienos filė.