Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Pasipinigavimas tęsiasi
2004-09-17
Julius LENČIAUSKAS
Jau kelerius metus komunalininkai iš gyventojų ima namų eksploatacijos mokesčius, bet nesugeba aiškiai įrodyti, ką už tuos pinigus padarė
Ne tik Kaune teismuose daugėja civilinių ieškinių, kuriuose komunalinės tarnybos nori iš gyventojų išieškoti nesumokėtus mokesčius už nesamas namų eksploatacijos išlaidas. Teismai paprastai priima šabloniškus sprendimus ir tokius ieškinius patenkina.
Nėra sutarčių, bet mokėti reikia
Kaunietė Ona Mikšienė į redakciją atnešė pluoštus dokumentų, kurie įrodo pilietės kryžiaus kelius į teisybę. Beveik prieš dešimtmetį moteris Vaidoto gatvėje 121A/40 nusipirko pusę namo ir prie jo buvusį žemės sklypą. Pusę šio nekilnojamojo turto perleido sūnui Donatui Vaidotui. Name iš komunalinių patogumų yra tik šaltas vanduo, kanalizacija, elektra, o šildymas - krosnimis. Naujieji savininkai turtą savo lėšomis kapitališkai susiremontavo: savo pusėje uždengė namo stogą, suremontavo ir apskardino kaminus, palanges, įrengė lietvamzdžius.
Naujakuriai džiaugėsi, kad “nepjaus” didžiuliai komunaliniai mokesčiai, nes sudarė sutartis su vandens, elektros tiekėjais, šiukšlių iš nuosavo konteinerio išvežėjais. Su visais, pagal apskaitos prietaisų parodymus bei konkretų darbą pagal sudarytas sutartis sąžiningai atsiskaito. Tačiau Kauno savivaldybės įmonė “Panemunės butų ūkis” motinai ir sūnui pradėjo siųsti sąskaitas už namo eksploatacijos išlaidas. Žmonės kraipė galvas ir stebėjosi, nes butų ūkio meistrų akyse nematė, tai ką jie galėjo jų namo pusėje “eksploatuoti”? Tuo labiau kad ir valdiškoji namo pusė liko nepaliesta - apšiurusi ir apgriuvusi. Be to, jokių sutarčių dėl kažkokio remonto su “Panemunės butų ūkiu” namo dalies savininkai nebuvo sudarę.
Teismas priteisė skolą grąžinti
Tiek Ona Mikšienė, tiek jos sūnus Donatas rašė pareiškimus “Panemunės butų ūkiui”, kad atsisako mokėti, jų nuomone, nepagrįstus eksploatacinių išlaidų mokesčius, prašė nuveiktų darbų įrodymo dokumentų. Komunalininkai pagaliau pateikė darbų, kurie buvo atlikti visai kitose vietose, sąrašą. Tokia komunalininkų veikla jų nuosavybės nei pagerino, nei pablogino. Iš minėto butų ūkio ėjo atsakymai, kad į minėtą Vaidoto gatvės kvartalą eina požeminės vandentiekio linijos, kurios nėra Kauno vandenų įmonės balanse, todėl avarijas priversta likviduoti “Panemunės butų ūkio įmonė”. Tačiau O.Mikšienė įsitikinusi, kad vandens trasos, kaip ir elektros linijos ar šiukšles išvežanti mašina, yra paslaugos teikėjo rūpestis. O remonto išlaidos įeina į paslaugos kainą. Tad kodėl už vandens tiekimą reikėtų dukart mokėti?
Dėl eksploatacinių išlaidų mokesčių išbraukimo iš Savivaldybės balanso O.Mikšienė pagalbos kreipėsi į Panemunės seniūniją, kurios teritorijoje gyvena. Seniūnas Eugenijus Sklenys atsakė, kad, norint atskirti privačią valdą nuo valdiško turto, reikia pilietei sudaryti savo namo dalies detalųjį planą ir nurodė, kur šiuo klausimu kreiptis. O.Mikšienė mums aiškino, kad toks planas kainuotų apie 15 tūkstančių litų, nes namas statytas gal dar caro laikais, todėl reikėtų apskaityti gal net kiekvieną plytą. Tokį atsakymą vertina tik kaip nenorą paleisti iš Savivaldybės balanso.
Daugiabučio namo bendroji nuosavybė gali būti valdoma, naudojama, prižiūrima ir tvarkoma trejopai: įsteigiant daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarant jungtinę veiklos sutartį ir kai Savivaldybės vykdomoji institucija paskiria administratorių. O.Mikšienė ir jos sūnus su “Panemunės butų ūkio” vadovais ilgai derėjosi dėl jungtinės sutarties sudarymo, bet komunalininkai tokios, nors klientė dokumentą parengė savo lėšomis, pasirašyti nesutiko. Matyt, tada jau konkrečiais darbais reikėtų įrodinėti sutarties punktus ir tik tada reikalauti teisėto užmokesčio. Dėl tokios sutarties sudarymo nesulaukia atsakymo ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyriaus.
Laikas ėjo, o ginčytinų namo eksploatacijos mokesčių savininkai nemokėjo. Per kelerius metus O.Mikšienei susidarė 220,15 lito skola. Tada “Panemunės butų ūkis” Kauno miesto apylinkės teismui įteikė civilinį ieškinį, kurį teisėja bematant patenkino. O.Mikšienė privalo sumokėti ne tik minėtą skolą, bet ir 50 litų teismo išlaidų. Dar 16 litų - Valstybinei mokesčių inspekcijai. Už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Turtinis ginčas neviršijo 250 litų, todėl teismo sprendimas apeliacine tvarka neskundžiamas.
Taip pasipinigauti komunalininkams rankas atrišo 1995 bei 2001 metų Vyriausybės nutarimai bei atitinkami Kauno miesto tarybos bei Valdybos sprendimai ir gyvenamojo fondo eksploatavimo taisyklės, kurios suniveliuoja privačią ir valdišką nuosavybę.
Antstolis savo sprendimą atšaukė
Eksploatacinių mokesčių skolą atsakovai moka dalimis, nes, O.Mikšienės žodžiais tariant, pinigai kai kuriais mėnesiais buvo skaičiuojami nuo nevienodo butų ploto, lyg jis kaip nors (gal pagal oro temperatūrą?) galėtų svyruoti. Tačiau teismo išlaidas ir 16 litų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti iš karto nepavyko.
Dėl pastarojo mokesčio moteriai aiškiai nepasisekė. Rugpjūčio mėnesį O.Mikšienė gavo antstolio Roberto Vaitkevičiaus rūstų raginimą - per 10 dienų pervesti 16 litų mokestį. Dar 35,40 lito - bylos administravimo bei 25,6 lito padengti paties antstolio išlaidas. Moterį net suglumino teisininko raginimas deklaruoti turtą, jo buvimo vietą, net lėšas kredito įstaigose. O už tokio raginimo nevykdymą ar melagingus parodymus antstolis pagrasino iki 2000 litų bauda arba iki 30 parų areštu. Ir visa tai - dėl 16 (sumokėtų!) litų ieškinio.
O.Mikšienė ilgai spėliojo, kodėl valstybės nepasiekė jos pinigai, o Kauno miesto apylinkės teismas buvo priverstas antstoliui R.Vaitkevičiui net vykdomąjį raštą nusiųsti. Vartė “Hansabanke” sumokėtą 16 litų kvitą ir atsitiktinai sužinojo, kad jame nurodė seną Valstybinės mokesčių inspekcijos kodą, kuris beveik prieš pusantrų metų pasikeitęs, bet vis dar buvo skelbiamas.
Ne, O.Mikšienei šįkart nereikėjo mokėti poros tūkstančių litų baudą, nei mėnesį praleisti cypėje. Neseniai iš antstolio R.Vaitkevičiaus gavo “Patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo”, kuriame teisininkas parašė, “kadangi skola buvo sumokėta iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui”, todėl nutarė dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, suprask, teismui. Ir jokio atsiprašymo. Iš niekur.
