Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Pasienyje su lopšiu svetimam kūdikiui
2004-01-17
Daiva VALEVIČIENĖ
Užsienyje gyvenantys ar ten gimę vaikai turi būti grąžinti į šalį, iš kurios kilę jo tėvai, net tais atvejais, kai pastarieji jo atsisako
Prieš keliolika dienų laimingai baigėsi dar pernai rudenį prasidėjusi liūdna istorija. Į Vokietiją drauge su savo tėvais iškeliavo Lietuvoje gimusi mergytė, kurios šeima buvo planavusi atsisakyti. Jau buvo pradėti rengti jos transportavimo į tėvų kilmės šalį dokumentai.
Tėvai nenorėjo pasiimti
Praėjusių metų rugsėjo pradžioje Vokietijos pilietė Klaipėdoje netikėtai pagimdė kūdikį. Tik 25 savaites nešiota, vos 700 g sverianti mergytė buvo pervežta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Toks vaikelis savarankiškai išgyventi negali, jam būtina specialiai tokiems naujagimiams sukurta aplinka ir intensyvi medikų priežiūra.
Kai gruodį mažylė jau tiek sustiprėjo, kad galėtų gyventi namie, Lietuvoje seniai nebebuvo jos tėvelių. Iš Vokietijos, kurioje jie gyvena, į Kauną atkeliavo tik notaro patvirtintas raštas, kad pora savo pirmagimės atsisako.
Kaip tuomet teigė Lietuvoje pagimdžiusios Vokietijos pilietės interesams atstovaujantis advokatas Saulius Vaikšnoras, tokio precedento anksčiau nėra buvę, kad savo kūdikio atsisakytų ekonomiškai išsivysčiusios, o ne nepriteklius jaučiančios ar karo nualintos valstybės piliečiai.
Lietuvoje už suteiktas medicinines paslaugas užsieniečiams reikia mokėti. “Sumos dažniausiai nėra labai didelės. Turime sveikatos apsaugos ministro patvirtintus įkainius. Kasmet pas mus gimdo tik penkios šešios užsienietės”, - sako Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė.
Viena gimdyvės diena Klinikose įvertinta 85 litais, 595 litai yra bazinė normalaus gimdymo kaina, o komplikuotais atvejais ši suma išauga iki 920 litų.
Išgyveno psichologinę traumą
“Mano klientei atsiriboti nuo kūdikio, kurio sveikatos būklė įvardyta kaip labai problemiška, patarė Vokietijoje ją gydę specialistai. Moteris, kuriai Vokietijos medikai nediagnozavo ligos, dėl kurios Lietuvoje gimė neišnešiotas kūdikis, patyrė didžiulę traumą. Tai pirmasis poros vaikas, ir galima įsivaizduoti, kaip jie pasijuto, palyginti su tuo džiaugsmu, kurį galėjo išgyventi gimus sveikam kūdikiui”, - “Kauno dienai” sakė advokatas.
Klinikose specialiame inkubatoriuje gulinti mergytė iš pažiūros atrodė graži ir guvi. Jos sveikatos būkle, medikų teigimu, kartkartėmis telefonu domėdavosi Vokietijoje esantys tėvai. “Jie ne kokie mankurtai, o asmeninę tragediją išgyvenantys žmonės, todėl natūralu, kad jiems rūpi mažylė. Tačiau jiems reikia galvoti apie šeimos ateitį, trisdešimtmetės moters išgyvenimus ir galimybę susilaukti kito, visaverčio kūdikio. Pasikonsultavę su specialistais Vokietijoje, jie priėmė tokį sprendimą. Vaikui, kurio jie atsisako, gali prireikti specifinės priežiūros ar specialių sąlygų ir tėvai jaučiasi tam nepasirengę”, - gruodžio pabaigoje savo nuomonę dėstė S.Vaikšnoras.
O sąskaita už Kauno medicinos universitete suteiktas paslaugas augo. Mažylei atlikta keletas operacijų, ji ilgai slaugyta Intensyvios terapijos skyriuje. Suma, kuri susidarė per keturis sudėtingo gydymo mėnesius, viršijo keliasdešimt tūkstančių litų. Galima spėlioti: jeigu vaiką pasiimtų tėvai, jiems ir tektų apmokėti tą sąskaitą, o jei tai darys ne jie, bet valstybė, greičiausiai jai teks apmokėti ir išlaidas.
Vokietijos piliečių advokatas, paklaustas, ar jo klientai neatsisako vaiko ekonominiais sumetimais, sakė, kad Vokietijoje neįgalų vaiką auginanti šeima gauna solidžią materialinę paramą. “Per mėnesį jiems skiriama didelė pinigų suma, kad tik toks vaikas augtų šeimoje ir būtų ten prižiūrimas. Mano klientei gal net apsimokėtų taip daryti, tačiau ji psichologiškai tam nėra pasirengusi”, - tikino advokatas.
Jo duomenimis, Vokietijoje vaikas, kurio atsisakė jo tėvai, prižiūrimas specialioje įstaigoje, o jo lankyti niekas nedraudžia. Jį net galima po kelerių metų įsivaikinti, kaip ir bet kurį kitą, žinoma, jei to dar nebus padariusi kita šeima.
Rengė transportavimo dokumentus
Kauno medicinos universiteto klinikų juristas Henrikas Davidavičius, gavęs notaro patvirtintą mažosios vokietaitės tėvų atsisakymą ją pasiimti, rengė dokumentus mergytės pervežimui į Vokietiją. Jam teko oficialiai kreiptis į Vokietijos ambasadą. Taip KMU klinikų vadovams patarė Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Birutė Valmienė, prieš kelerius metus susidūrusi su panašiu atveju. Tuomet ji važiavo į oro uostą pasitikti iš Stokholmo lėktuvu parskraidinto lietuvės svečioje šalyje pagimdyto vaikelio.
Su Vokietijos ambasada pradėjus susirašinėti Kauno medicinos universiteto klinikų juristams, mažosios pacientės reikalai pajudėjo sparčiai. Medicinos įstaiga gavo oficialų pranešimą, kad tėvai pasiims ilgai Kaune gydytą vaiką patys ir jo transportuoti (toks oficialus terminas) į užsienį neteks.
Išties į Klinikas atvykę Vokietijos piliečiai mergaitę, kurios prieš tai buvo oficialiai atsisakę, pasiėmė. Jų advokatas S.Vaikšnoras “Kauno dienai” sakė, kad sprendimas pakeistas, nes pagerėjo medicininės prognozės, o žmonės, išgyvenę didžiulį stresą, atgavo pusiausvyrą ir apsigalvojo.
KMUK direktorius Vaiko ir motinos sveikatos priežiūrai Kęstutis Levišauskas sakė, kad tėvai, gimus nesveikam kūdikiui, dažnai labai išsigąsta ir sutrinka. “Vėliau jie apsipranta, sužino, kad daugelį sveikatos defektų galima ištaisyti. Supratę, kad, vaikui paaugus, trūkumai nebus tokie dideli, kaip buvo įsivaizdavę, apsigalvoja ir nebeatsisako savo vaikų”, - nesistebi vokietaitės tėvų blaškymusi K.Levišauskas.
“Mes jau gavome žinių iš Vokietijos. Kelionę mažylė ištvėrė puikiai, vokiečių medikai teigiamai įvertino mūsų gydymo rezultatus. Dabar pripažinta, kad mergaitės vystymosi tendencijos yra geros. Sąskaitos už gydymą Lietuvoje pateiktos šeimai ir tikimės, kad jos bus apmokėtos, padedant draudimo kompanijai. Tokiais atvejais formalumai užtrunka, bet, manome, viskas išsispręs”, - viliasi direktorius.
KMU Neonatologijos klinikos Naujagimių patologijos skyriaus gydytoja Violeta Šulnienė, beveik tris mėnesius gydžiusi kartkartėmis į Intensyvios terapijos skyrių vėl sugrąžinamą mažylę ir stebėjusi, kaip ji stiprėja, matė ir jos pirmąjį susitikimą su tėvais. “Jauni, gražūs žmonės man paliko teigiamą įspūdį. Mama iškart paklausė, ar gali paglostyti dukrytę, pamaitino ją, keitė sauskelnes. Kol mergaitė buvo mūsų skyriuje, tėvai skambindavo maždaug kartą per savaitę”, - prisimena gydytoja.
Reti, bet skaudūs atvejai
Dažniausiai gimdymas svetimoje šalyje yra iš anksto neplanuojamas. Užsienietės vieši pas draugus Lietuvoje arba keliauja kaip turistės, o jų mažylis ima belstis pernelyg anksti. Lietuvės gimdo svetimose šalyse dažniau - kai kuriose tai suteikia teisę į socialinę paramą. Tačiau būna ir taip, kad uždarbiauti išvykusiai moteriai kūdikis yra tik atsitiktinio ryšio vaisius, kurio ji nenori.
Galimybė atsisakyti ką tik gimusio vaiko yra bene visur, tačiau tai nereiškia, kad jis augs tos šalies globos įstaigose ar bus ten įvaikintas. Svečios šalies pilietis turi keliauti namo net tuomet, kai jo ten niekas nelaukia.
“Naujagimis iš Švedijos turėjo būti sugrąžintas į savo motinos kilmės šalį. Moteris ką tik pagimdyto vaiko oficialiai atsisakė dar ligoninėje. Apie tai buvo pranešta mūsų ambasadai ir tą vaiką, kaip ir priimta pagal tarptautinę praktiką, ėmėsi globoti Lietuvos valstybė. Realius veiksmus, rūpinantis mažylio tolesniu likimu, teko atlikti mums. Bendradarbiavome su ambasada ir Užsienio reikalų ministerija. Ten buvo sutvarkyti visi dokumentai, kad trijų mėnesių kūdikį nebūtų kliūčių įvaikinti Lietuvoje”, - pasakojo Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja B.Valmienė.
Kelionėje į Lietuvą kūdikį lydėjo Švedijos socialiniai darbuotojai. Jie dar 3 savaites Lietuvoje stebėjo, kaip vaikas aklimatizuojasi mūsų šalyje ir jam paskirtoje globėjų šeimoje.
“Ten įprasta, kad net visiškai mažas vaikas yra asmenybė, turinti savo įpročius ir įgeidžius, apie kuriuos žino tik tie, kurie anksčiau juo rūpinosi. Kad vaikas gerai jaustųsi, šią informaciją būtina perduoti ir taip padėti vaikui kuo sėkmingiau prisitaikyti naujoje aplinkoje”, - komentuoja B.Valmienė.
Dar laukdami, kol kūdikis bus atgabentas, Vaiko teisių tarnybos darbuotojai surado jam globėjus, kurie vėliau jį ir įsivaikino. Berniuką pagimdžiusi moteris greičiausiai tebegyvena Švedijoje.
Tokie atvejai reti, dažniau pasitaiko, kad į Lietuvą grąžinami vyresnio amžiaus vaikai. Tenka pasitikti juos pasienyje. Padedant Užsienio reikalų ministerijai ir ambasadoms, namo sugrąžinti Rusijoje elgetavę paaugliai, į Vokietiją nutekėjusios ir ten prasigėrusios moters vaikas.
Vokietijoje prastai prižiūrimas vaikas buvo paimtas iš motinos ir apgyvendintas tenykščiuose vaikų globos namuose. Išsiaiškinus, kad jis kilęs iš Kauno, buvo paprašyta pasidomėti, ar nebūtų galimybės jį globoti giminaičių šeimoje. Taip dviejų valstybių pareigūnų pastangomis visiškai svetimoje aplinkoje atsidūręs vaikas buvo sugrąžintas senelei, kuri jį apsiėmė globoti.
