Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Parlamentinė gandų košė
2005-04-09
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Lietuvos ir JAV pareigūnai neigia gandus apie “pogrindines” derybas dėl Gintaro Petriko išdavimo Lietuvai
Amerikiečių teisėsauga nekelia jokių sąlygų dėl buvusio EBSW koncerno prezidento grąžinimo į tėvynę ir nereikalauja mainais už jį JAV išduoti klaipėdietį Darių Reiką. Taip tvirtina tiek Lietuvos generalinės prokuratūros, tiek ir JAV ambasados Lietuvoje pareigūnai.
Komisijos nariai norėtų apklausti
Tokius paaiškinimus Amerikos ir Lietuvos pareigūnai buvo priversti duoti po trečiadienį Seimo nario konservatoriaus Kazimiero Starkevičiaus paskleistos informacijos apie galimai vykstančias derybas dėl G.Petriko sugrąžinimo į mūsų šalį.
K.Starkevičius per Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti posėdį prasitarė girdėjęs neoficialias kalbas, jog Jungtinių Valstijų teisėsauga kaip pagrindinę sąlygą, kad būtų išduotas G.Petrikas, nurodo D.Reikos ekstradiciją.
Kai kurie komisijos nariai, išklausę komisijos pirmininko pavaduotojo K.Starkevičiaus, net bandė siūlyti komisijos vardu oficialiai kreiptis į Lietuvos generalinę prokuratūrą ir įsikišti į tariamas derybas “dėl mainų”, tačiau blaiviau mąstantys parlamentarai savo kolegas nuo tokių žingsnių sustabdė.
Seimo laikinojoje komisijoje anksčiau ne kartą buvo nuskambėjęs viltingas noras apklausti ir EBSW vadovą, jei jis iki komisijos darbo pabaigos būtų sugrąžintas į Lietuvą. Seimas prieš porą mėnesių, sudarydamas šią komisiją, jos darbui skyrė metus.
G.Petrikas, kuris kaltinamas iššvaistęs koncerno turtą ir pasisavinęs daugiau nei 80 mln. litų Lietuvos gyventojų indėlių, nuo teisėsaugos ėmė slapstytis 1997 metais. Praėjusių metų gegužę jį Los Andžele Lietuvos prokuratūros prašymu sulaikė JAV Federalinio tyrimų biuro pareigūnai.
Beveik iš karto prasidėjęs G.Petriko ekstradicijos procesas vyksta iki šiol. JAV pirmos instancijos teismas nagrinėjo Lietuvos prašymą, tačiau jokio sprendimo dar nepriėmė. Generalinės prokuratūros pareigūnai nesiima prognozuoti, kiek laiko dar gali tekti laukti šio sprendimo.
Ekstradicijos istorija dar nebaigta
Jei JAV teismas nuspręstų patenkinti Lietuvos prašymą, neabejojama, kad G.Petrikas ir jo advokatas pasinaudos apeliacijos galimybe ir apskųs tokį sprendimą aukštesniam teismui, taip užtempdami ekstradicijos procesą dar bent metams.
Tuo tarpu klaipėdietį D.Reiką amerikiečių teisėsauga įtaria prisidėjus prie prekybos šios šalies vizomis aferos. Šiuo metu JAV tiriama buvusio ambasados Vilniuje darbuotojo Metju Kristo byla, kurioje jis kaltinamas 1999-2001 metais pardavinėjęs vizas į Jungtines Valstijas. Amerikos prokurorų teigimu, M.Kristas už vizas gaudavo nuo 3 iki 14 tūkst. JAV dolerių.
2003 metais D.Reika beveik porą savaičių buvo laikomas suimtas, nes JAV paprašė jį išduoti. Amerikiečių tvirtinimu, D.Reika buvo tas žmogus, kuris per tarpininkus perduodavo pinigus M.Kristui. Tačiau net dviejų instancijų teismai nusprendė neišduoti Lietuvos piliečio JAV teisėsaugai.
Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji prokurorė Laima Čekelienė “Kauno dienai” sakė, kad D.Reikos ekstradicijos istorija dar nėra baigta. Pasak pareigūnės, prokuratūra “patenkino kai kuriuos procesinius reikalavimus, nurodytus teismo nutartyje” ir vėl kreipsis į teismą dėl klaipėdiečio išdavimo Jungtinėms Valstijoms.
Tačiau prokurorė griežtai paneigė Seime pasklidusius gandus apie slaptas derybas su amerikiečiais: “Nesąmonė! Tai yra gandas! Tai visiškai nesusijusios bylos. Santykiai tarp valstybių grindžiami teisinėmis sutartimis, ir kiekvienas konkretus atvejis sprendžiamas nepriklausomai nuo kito”.
Mainai neįmanomi
“Petriko perdavimas Lietuvai ir prašymas išduoti Reiką į Jungtines Valstijas yra du visiškai tarpusavyje nesusiję dalykai. Nei mūsų dviejų šalių teisinė sistema, nei teisinis procesas tokių apsikeitimų įtariamaisiais nenumato”, - “Kauno dienai” sakė ir JAV ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Antonis Pahigianas.
Ambasados pareigūnas taip pat pabrėžė, jog tokie mainai neįmanomi ir dėl to, kad turi būti gerbiamos kiekvieno asmens teisės - kaip gali būti kažkas perduodamas į kitą šalį tik tam, kad mainais už tai būtų gautas kitas trokštamas asmuo.
“Jungtinės Valstijos niekada nepraktikuoja tokių apsikeitimų. Kiekvieną konkretų atvejį nagrinėja teismas ir tik jis turi galią priimti sprendimą. Tad ekstradicijos dalykų be teismų nesprendžia nei vyriausybės, nei jokios kitos institucijos. Todėl ir tokie mainai, apie kuriuos pasklido gandas, demokratiškose valstybėse nėra įmanomi”, - tvirtino A.Pahigianas.
“Ekstradicijos procesas vyksta lėčiau, nei kai kas galėjo tikėtis. Tačiau Lietuvos prašymas turi praeiti tam tikrą JAV teisinę sistemą. Ir aš tikiuosi, kad tas prašymas bus patenkintas”, - sakė A.Pahigianas, primindamas, kad ekstradicijos procesas greičiausiai nesibaigs pirmos instancijos teisme, nes G.Petrikas turės teisę skųsti jam nepalankų sprendimą.
Precedentų jau yra
Tiek A.Pahigianas, tiek Generalinės prokuratūros pareigūnai priminė, kad Lietuva ir Jungtinės Valstijos jau turi praktinės patirties ekstradicijos srityje. Praėjusių metų gegužės 25 dieną JAV mūsų šaliai perdavė savo pilietį Aaroną Dilardą, kuris Lietuvoje buvo įtariamas finansiniu sukčiavimu.
A.Dilardas 2001 metų vasarį iš Lietuvos pabėgo į Latviją. Tų pačių metų gruodį jis buvo sulaikytas, grąžintas į Lietuvą ir turėjo būti laikomas namų arešto sąlygomis iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
2002 metų vasarį A.Dilardas ir vėl pabėgo - šį kartą į JAV. Lietuvos policija kreipėsi į JAV ambasadą su prašymu surasti bėglį Jungtinėse Valstijose ir sulaikyti. Tuo metu A.Dilardo jau ieškojo ir JAV teisėsaugos pareigūnai už kitus finansinius nusikaltimus. Jis buvo sulaikytas 2002 metų gruodį.
Po to, kai įtariamasis atliko jam paskirtą kalėjimo bausmę Amerikoje, jis buvo perduotas Lietuvai ir čia nuteistas. Pagal Lietuvos ir JAV ekstradicijos sutartį, įtariamo asmens išdavimas turi būti vykdomas, nepriklausomai nuo išduodamo asmens turimos pilietybės. “Kauno dienos” kalbinti abiejų valstybių pareigūnai pabrėžė, kad JAV, remdamasi sutartimi, Lietuvai išdavė savo pilietį, tad apie kokias nors sąlygas išduodant Lietuvai jos pilietį, negali būti net kalbos.
Nebenori komentuoti
Seimo narys Kazimieras Starkevičius vakar jau nebenorėjo plačiau kalbėti apie tariamus G.Petriko ir D.Reikos mainus.
“Žinote, tai tokie tarpvalstybiniai dalykai, į kuriuos nereikėtų kištis. Ir pas mus, ir Amerikoje tokie klausimai sprendžiami tik teismuose”, - jau vengė komentarų K.Starkevičius.
Tačiau jis iš esmės nepaneigė girdėjęs tokias kalbas ir “Kauno dienai” sakė, kad jį tokia informacija pasiekė “iš valstybės institucijos”, kurios jis nenurodė.
Tuo tarpu trečiadienį, iš karto po komisijos posėdžio, K.Starkevičius žurnalistams taip pat teigė, jog Lietuvoje yra jėgų, kurios nenori, kad G.Petrikas būtų grąžintas į Lietuvą.
“Tai susiję su daugeliu dalykų, kurie šiandien vyksta Lietuvoje, ir su tam tikromis mums keliamomis JAV sąlygomis. Tačiau kai kas tikrai nenori, kad jis grįžtų”, - sakė K.Starkevičius.
Jis nenorėjo konkrečiai atsakyti, kas galėtų daryti įtaką, kad G.Petrikas nebūtų grąžintas. “Manau, kad komisija padarys išvadas. Reikia pasižiūrėti, kas tais metais buvo valdžioje. Kai kas norėjo, kad jis būtų išleistas ir išvyktų iš Lietuvos, tai dabar nenori, kad jis sugrįžtų”,- sakė K.Starkevičius.
FNTT direktorius nustebo
Reakcijos sulaukė ir K.Starkevičiaus pareiškimas komisijos posėdyje, kad jam pavyko iš neoficialių šaltinių gauti dokumentus, konkrečiai koncerno EBSW akcininkų sąrašą, kurio originalų komisijai neva nepateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Kai kurie komiteto nariai tuomet išreiškė savo nepasitenkinimą FNTT darbu ir pasiūlė “ant kilimėlio” išsikviesti tarnybos vadovą Romualdą Boreiką. Vėliau buvo nuspręsta iš pradžių dar kartą raštu kreiptis į FNTT ir konkrečiau išdėstyti savo pageidavimus.
R.Boreika “Kauno dienai” vakar sakė, kad jį nustebino parlamentarų išreikšti priekaištai jo vadovaujamai tarnybai. “Tarnyba nieko slėpti neketina”, - užtikrino FNTT direktorius.
K.Starkevičius vakar “Kauno dieną” dar kartą patikino, kad yra matęs koncerno EBSW akcininkų sąrašus FNTT Kauno padalinyje, ir vėl nusistebėjo, kodėl FNTT tų sąrašų nepateikė Seimo komisijai: “Gal FNTT nesuprato mūsų komisijos prašymo?”
Tuo tarpu R.Boreika tvirtina, kad jo tarnyba akcininkų sąrašų neturi: “FNTT akcininkų sąrašų nekaupia. Tokius duomenis turi rejestro tarnyba, matyt, į ją Seimo komisija ir turėtų kreiptis dėl tokios informacijos pateikimo”.
Medžiagą, susijusią su EBSW koncernu, pasak R.Boreikos, FNTT laikinajai Seimo komisijai pateiks, vos tik gaus Kauno apygardos prokuratūros leidimą, kaip tai nurodyta įstatymuose. Tokį leidimą tikimasi gauti kitos savaitės pradžioje.
FNTT komisijai ketina perduoti buvusio Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1995-1997 metais atliktos IAB “Kauno holdingo kompanija” revizijos ir 2001-2002 metais atliktos UAB “Kauno smulkus urmas” revizijos aktus.
