Oro vartuose trūksta tik suolų


2008-04-04
Oro vartuose trūksta tik suolų

Naujasis Šengeno erdvės reikalavimus atitinkantis terminalas atveria daugiau galimybių Kauno oro uostui. Per metus jo paslaugomis galės pasinaudoti iki milijono keleivių.

Darbininkai spėjo laiku

Šešiasdešimt keturis milijonus litų kainavusio naujojo terminalo statybininkus spaudė labai griežti terminai. Tik rudens pradžioje pradėtos statybos turėjo būti baigtos iki kovo paskutinės dienos.

Kaip tik tada baigėsi pasirengimo laikotarpis, per kurį Lietuvos oro uostai Kaip tik tada baigėsi pasirengimo laikotarpis, per kurį Lietuvos oro uostai turėjo pasirengti užtikrinti trečiųjų šalių keleivių kontrolę.

Karmėlavoje dirbę statybininkai nepavėlavo ir oro uosto darbuotojai jau priima keleivius iš Frankfurto Vokietijoje.

„Dirbome išsijuosę. Vienu metu prie šio statinio dviem pamainomis plušėjo net 250 žmonių“,– nuveiktu darbu didžiavosi terminalą stačiusios bendrovės „YIT Kausta“ Kauno regiono statybos direktorius Valerijus Iziumovas.

Pastatas be pompastikos

Dirbti sparčiu tempu rangovams padėjo palyginti šilta žiema: nedidelis šaltis netrukdė tvarkyti pastato fasado, įrengti 600 vietų automobilių stovėjimo aikštelės.

Daugiau nei 7500 kvadratinių metrų dydžio terminalą projektavo Architektų biuras „G.Natkevičius ir partneriai“. Dominuojančios betono, aliuminio ir stiklo monolitinės konstrukcijos – nedažytos ir be apdailos. Oro uosto atstovai neslėpė dėl tokio minimalistinio projekto diskutavę su architektais.

„Dėl to su architektu ilgai ginčijomės, tačiau galutiniu rezultatu mes esame labai patenkinti“, – „Kauno dienai“ džiaugėsi laikinai oro uosto direktoriaus pareigas einantis Jonas Gurskas.

Veiklą jau vykdo

Aplink terminalą dar liko pasėti žalią veją ir nubrėžti linijas stovėjimo aikštelėje. Pastato viduje darbų liko daugiau: nenupirkta visa reikalinga įranga, nėra visų baldų.

Išvykstantys keleiviai laukimo salėje kol kas priversti sėdėti ne ant patogių suolų, bet ant sulankstomų kėdžių. Kol kas neveikia kavinės, parduotuvės, bankų filialai, automobilių nuomos kompanijos. Dar nenuardyta tvora, trukdanti lėktuvams privažiuoti arčiau terminalo pastato. Aplink pastatą dar triūsia dešimtys darbininkų, tačiau tai netruko priimti keleivių.

Per pirmąsias dienas naujajame Kauno oro uosto terminale aptarnauta beveik tūkstantis į Frankfurtą ir iš jo atvykusių žmonių. Kol kas šis kelis kartus per savaitę vykdomas reisas – vienintelis iš Karmėlavos į Šengeno erdvės valstybę.

Keleiviai, atskrendantys ar išvykstantys į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis, aptarnaujami senajame terminale. Tiesa, anot J.Gursko, dar balandį žadama šią tvarką pakeisti, mat reisų iš Karmėlavos į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis yra kur kas daugiau.

Priims beveik milijoną

Prieš dvi dešimtis metų statytas senasis terminalas pagal jį stačiusių projektuotojų reikalavimus per metus turėjo aptarnauti 20 tūkstančių keleivių, tačiau pernai čia apsilankė net 390 tūkstančių klientų.

„Sąlygos ir darbuotojams, ir keleiviams buvo nepavydėtinos. Be to, ten negalėjome užtikrinti saugumo“, – tikino laikinasis oro uosto direktorius.

Paskaičiuota, kad naujojo terminalo išvykimo salėje vienu metu gali tilpti 700-800 žmonių, o per metus galima aptarnauti 800 tūkstančių keleivių.

Oro uosto direktorius neabejoja, kad naujo terminalo statybos į Kauną atves naujas aviakompanijas: „Jei yra produktas, bus ir pirkėjas.“

Prireikus terminalą į šonus dar galima praplėsti 100 metrų. Tačiau apie tokią galimybę kol kas rimtai negalvojama.

Praėjusiais metais Kauno oro uostas išliko stipriu lyderiu Lietuvoje krovinių aptarnavimo rinkoje. Pervežta beveik 7 tūkstančiai krovinių – 58 procentai visų lėktuvais gabentų krovinių Lietuvoje.