Odė lietuvybei


2004-05-06
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Odė lietuvybei

Miesto kultūros ir švietimo įstaigose švenčiamas spaudos atgavimo jubiliejus 

Kaunas, kaip ir visa Lietuva, švenčia spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo šimtmetį. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skiriamos mokslinės konferencijos, iškilmingi knygų pristatymo vakarai, parodos, konkursai ir koncertai.  

Išrinkti geriausi bibliofiliniai leidiniai  

V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje vakar įvyko jau dešimtoji Knygos šventė. Joje apdovanoti tradicinio Geriausio bibliofilinio leidinio konkurso laureatai. Šiemet jais tapo Virgilijus Poviliūnas, parengęs trijų numizmatikos parodų katalogus, Juozas Kundrotas, išleidęs romaną “Sakmė apie knygnešį”, ir Eugenijus Ivanauskas, parašęs knygą “Lietuvos monetų kalybos istorija”. “Kauno diena”, nuolatinė Knygos šventės rėmėja, savo įsteigtu prizu apdovanojo J.Kundrotą, kūrinio apie knygnešius autorių.

Šventės proga bibliotekoje atidarytos parodos, kuriose eksponuojamos seniausios lietuviškos knygos iš Vidmanto Staniulio knygyno rinkinių, knygnešių ir jų pasekėjų platintos knygos iš Dominyko Akstino kolekcijos, knygų ženklai iš Antano Rimvydo Čaplinsko ekslibrių rinkinių, grafikės Gražinos Didelytės graviūros “Knygnešiai”.

Knygos šventėje pranešimą apie Kauną spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904) perskaitė Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorius Alvydas Samėnas, apie Motiejų Valančių - nelegaliosios lietuviškos spaudos organizatorių papasakojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė. Seimo narys Arvydas Vidžiūnas savo pranešime analizavo lietuvių kalbos būklę vakar ir šiandien.  

“Aušros” idėjų prisireiks ir ES  

Lietuvos žurnalistų draugija vakar surengė konferenciją lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio proga, kurioje nagrinėjo valstybės įvaizdį lietuviškoje spaudoje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žurnalistikos katedros bei VDU bibliotekos taip pat vakar surengtame šventiniame minėjime “Valstybė, kalba, spauda” žvelgta ne tik į lietuviškos spaudos praeitį, dabartį, bet ir ateitį. Doc. Antano Kulakausko pranešime konstatuota, kad mums ir Europos Sąjungoje bus reikalingos “Aušros” suformuotos idėjos. Minėjime taip pat pristatytas tęstinio leidinio “Darbai ir dienos” redaktoriaus profesoriaus Leono Gudaičio specialiai šiai progai parengtas tomas “Spauda ir laisvė”.  

Galima pamatyti J.Bretkūno “Postilę”  

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda “Užginta, bet neišginta raidė”. Devyniuose stenduose stengiamasi kruopščiai atrinktais faktais suprantamai papasakoti, kas Lietuvos istorijoje yra spaudos draudimo laikotarpis. Apie šį svarbų, lietuvių pasipriešinimo susilaukusį įvykį pasakoja dokumentų kopijos, nuotraukos, knygų viršeliai, palydimi paaiškinimų.

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje rytoj bus atidaryta unikali paroda “Iš lietuviškų minčių ir žodžių”, kurioje, pasitelkus menines išraiškos priemones, atskleidžiamas lietuviškų raidžių grožis. Garsus Prancūzijoje, bet mažai žinomas Lietuvoje, lietuvių menininkas Pranas Galius parodoje eksponuoja autorines knygas. Jos sukurtos naudojantis Oskaro Milašiaus ir Kazio Bradūno poetiniais tekstais.

Parodoje taip pat bus galima pamatyti muziejaus fonduose turimą 1591 metais išleistą Jono Bretkūno “Postilę”, kuri yra tarsi lietuviško knygos meno pradžiamokslis, lietuviško šrifto pradžios simbolis.

Spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui muziejininkai parengė edukacinę programą moksleiviams. Praktinių užsiėmimų metu bus galima sužinoti, kuo senovinės raidės skiriasi nuo šiuolaikinių, pamatyti, kaip iš raidžių gali gimti meno kūrinys, pabandyti perskaityti senovinį lietuvišką tekstą bei išmėginti įvairias rašymo technikas.