Kauno medicinos universiteto klinikų plastikos chirurgams dažnai tenka operuoti sužeistas rankas bei siūti nutrauktus pirštus

Medikai sako, jog šiame technikos amžiuje traumų daugėja. Daug šalies gyventojų nukenčia autoavarijose, dirbdami žemės ūkyje, gamybos įmonėse, susižaloja net ir buityje.

Dėl rankų traumų į Kauno medicinos universiteto (KMU) Chirurgijos klinikos Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių šiltuoju metų laiku per mėnesį atvyksta daugiau nei 25, žiemą - apie 16 nukentėjusiųjų. Iš viso per metus Klinikų plastikos chirurgai atlieka beveik pustrečio šimto operacijų. Plaštakos sužeidimų gydymas, replantacijos vasarą jiems tampa bene kasdieniu darbu.

Susižeidė norėdamas padėti

Vienas Klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus pacientas, keturiolikmetis berniukas iš Jonavos rajono, susižeidė padėdamas tėvui su diskiniu pjūklu pjauti malkas. “Po lietaus buvo slidu, netyčia paslydau ir ranka pateko į pjūklą. Susižalojau penkis dešinės rankos pirštus, dviejų - sutrupinti kaulai, pirštai beveik amputuoti, trys - ne taip sunkiai sužeisti”, - apie nelaimę kalbėjo Artūras.

Berniuko slaugyti suvažiavusi visa jo šeima pasakojo, jog Artūras - labai judrus, smalsus, viskuo besidomintis vaikas. Jis pirmas ir prie ūkio darbų. “Tas judrumas ir sukėlė nelaimę. Sūnui bus sunku, nes dar ilgai negalės žaisti su draugais. Po sudėtingos operacijos Artūras vis kalbėjo, jog jam svarbiausia, kad tik galėtų rašyti”, - guodėsi keturiolikmečio mama.

Berniuko tėvas pasakojo, kaip, įvykus nelaimei, jis puolė skambinti į greitosios medicinos pagalbos stotį. Čia vyriškiui liepė sūnų skubiai vežti į ligoninę, prieš tai ant sužeistų galūnių uždėjus ledo.

Iš kaimyno pasiskolinta mašina tėvai berniuką nugabeno į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę. Čia medikai liepė skubiai vykti į Klinikas. Šioje gydymo įstaigoje chirurgai Artūrui apie tris valandas operavo sužeistus pirštus. Berniukas džiaugiasi, jog nereikėjo amputuoti pirštų, ir tikisi, kad geros gydytojų prognozės išsipildys.

Nesilaiko taisyklių

KMU Chirurgijos klinikos Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus chirurgo Vytauto Jankūno teigimu, vasarą tenka vos ne kasdien gelbėti panašiai susižeidusius žmones. Didžioji dauguma pacientų - iš kaimo arba ten atostogavę ir artimiesiems padėję nudirbti sunkiausius ūkio darbus.

“Į Klinikas dažniausiai atveža susižalojusius rankas diskiniu ar abrazyviniu pjūklu, frezavimo, valcavimo staklėmis, kartais žmonės nukenčia užkritus sunkiam daiktui”, - vardijo dažniausius nelaimingus atsitikimus chirurgas.

Net trečdalis nukentėjusiųjų susižaloja diskiniais pjūklais. Gydytojo nuomone, labiausiai nepaisoma saugos taisyklių dirbant su šiuo prietaisu, kuris yra dažniausias kaime naudojamas instrumentas pjauti malkoms. Frezavimo ir obliavimo staklėmis susižaloja vos keletas procentų pacientų. Apie 17 proc. susižaloja remdamiesi į stiklą arba į jį smūgiuodami.

Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus duomenimis, rankų traumas patiria 16 proc. moterų ir 84 proc. - vyrų. 86 proc. nelaimių įvyksta buityje, apie 13 proc. - darbe. 12 proc. nukentėjusiųjų - neblaivūs.

“Nemažai žmonių susižaloja nesilaikydami saugos taisyklių, dirbdami su nepritaikytais prietaisais. Kita nerimą kelianti traumų priežastis - alkoholio vartojimas. Karštą vasaros dieną nemažai darbininkų neatsisako alaus net ir dirbdami ar užkandžiaudami per pertraukas”, - kalbėjo KMU Chirurgijos klinikos Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus gydytojas V.Jankūnas.

Sėkmę lemia aplinkybės

Medikams sudėtingiausios - rankų ir pirštų replantacijos operacijos. Jos užtrunka 6 ir daugiau valandų. Ypač kruopštaus chirurgų darbo reikalauja piršto replantacija, nes piršto vidinės struktūros yra labai smulkios, chirurgams reikia dirbti su mikroskopu, kuris vaizdą didina nuo 16 iki 32 kartų. “Didžiausios sėkmės atveju, replantavus pirštą ir dar atlikus vidutiniškai dvi operacijas, nutraukta galūnė gali atgauti 60-70 proc. buvusios funkcijos. Tai yra maksimalus rezultatas”, - aiškino chirurgas V.Jankūnas.

Vienas iš nesėkmingos piršto ir rankos replantacijos veiksnių yra ilgas laikas nuo sužalojimo iki operacijos pradžios. “Kitas svarbus dalykas - amputuotos galūnės transportavimas. Žmonės nutrauktą galūnę įdeda į ledus ir taip ją nušaldo. Ją reikia suvynioti į švarią, idealu - į sterilią drėgną medžiagą, apdėti ledu. Visa tai įdėti į plastikinį maišelį”, - patarė gydytojas.

V.Jankūnas prisipažino, jog operacijos sėkmė priklauso ir nuo to, kuo sužalota ranka. Kuo daugiau audinių amputuotoje ir likusioje dalyje yra sutraiškyti, ištampyti, tuo sunkesnė yra replantacija ir blogesni rezultatai.

Daugiau žinoti

Ligonių skaičius, atvežtų į Klinikas dėl plaštakų traumų, vis didėja: 1998 m. atlikta 17, 2002 m. - jau 235 operacijos. “Negalėčiau pasakyti, jog taip sparčiai daugėja nukentėjusiųjų. Į Klinikas atveža susižeidusiuosius iš didelės Lietuvos dalies. Čia siunčiami ligoniai, kuriems kitose gydymo įstaigose negali būti suteikta reikiama kvalifikuota pagalba. Operacijas, kuriose nereikalinga mikrochirurginė pagalba, puikiai gali atlikti ir kitų miestų bei rajonų ligoninių gydytojai. Tokiu atveju nėra būtina vežti ligonį į Klinikas”, - kalbėjo chirurgas V.Jankūnas.

Skubios pagalbos telefonu (326083) galima susisiekti su KMU klinikų budinčiu gydytoju ir pasikonsultuoti. Į klausimą, kaip išsaugoti sveikas rankas, chirurgas atsakė, jog svarbiausia - žinoti saugos taisykles buityje ir darbe bei dirbant atsisakyti alkoholio.