Ekspertai įspėja, kad 95 proc. automobilio elektroninių sistemų gedimų išprovokuoja korozija

Automobilio rūdijimo problemomis besidomintys mokslininkai teigia, kad beveik 95 proc. žmonių, perkančių pirmąjį savo gyvenime automobilį, koroziją laiko visiškai nesvarbia.

Ketvirtadalis pakeitusių daugiau nei 5 automobilius vairuotojų klausia, kiek nusižiūrėtas pirkinys atsparus rūdims. Ir net 40 proc. pirkėjų, kuriems kada nors patiems teko remontuoti savo keturratį arba patekti su juo į rimtesnę avariją, korozijos klausimą laiko vienu svarbiausių.

“Tačiau net ir tais atvejais, jei automobilininkas planuoja kelerius metus saugiai važinėjęs parduoti savo mašiną, korozijos problemos greičiausiai sugadins nuotaiką. Mūsų paskaičiavimais, kiekvienas statistinis Lietuvos keliais važinėjantis automobilis kasmet vien dėl korozijos nuvertėja 560 - 1000 litų”, - tvirtino chemijos mokslų daktaras Kęstutis Mikučionis.

Popierinės garantijos

Nors daugelis automobilių gamintojų deklaruoja iki 12 metų garantijas apsaugai nuo korozijos, reali padėtis yra gerokai niūresnė.

Įsigilinus į sąlygas, kokiomis ta garantija galioja, paaiškėja, jog veltis į ginčus ir reikalauti kokių nors kompensacijų dėl akis badančių rūdžių židinių, nėra prasmės. Autoverslininkai be didesnio vargo gali įrodyti, jog savininkas pats už viską atsakingas, nes nesilaikė eksploatavimo taisyklių. T.y. važinėjo aplinkoje, kurioje didelis rūgščių, šarmų bei įvairių gamybinių atliekų užterštumas, pernelyg retai plovė automobilio kėbulo dugną ir ratų arkas aukšto slėgio srove, neatkreipė dėmesio ir laiku nepašalino smulkių defektų etc.

Susidaro įspūdis, kad garantija galiotų tik tuo atveju, jei pagal tiesioginę paskirtį nenaudojamas keturratis surūdytų stovėdamas garaže. Ir tai tik tuo atveju, jei pasireikš vadinamoji giluminė korozija. Kitaip tariant - kėbulo skardos prarūdys kiaurai.

Beje, į šias problemas įsigilinę ekspertai pastebėjo, jog kai kuriais atvejais vietiniai gamintojų atstovai savo iniciatyva nurodo kiek didesnes garantijas. Tarkim, “Opel” techniniuose dokumentuose nurodoma 24 mėnesių arba 40000 kilometrų ridos garantija, tuo tarpu Lietuvoje dirbantys šios kompanijos prekybos agentai kalba apie 12 metų garantiją.

“Galima spėti, kad tokie ambicingi pareiškimai išsprūdo aršios konkurencinės kovos metu ir neturi nieko bendra su realia padėtimi”, - spėjo K.Mikučionis.

Sugraužti milijonai

Visgi ekspertai pastebi, kad gamintojai pastaraisiais metais patys ėmė skirti gerokai daugiau dėmesio apsaugai nuo korozijos. Jei prieš porą dešimtmečių tiražuojant automobilius šiems reikalams būdavo skiriama maždaug 150 dolerių, tai pastaraisiais metais investicijos į kiekvieno automobilio prieškorozinį parengimą šoktelėjo iki 500 dolerių. Nekalbant apie konstrukcinius sprendimus, padedančius geriau apsaugoti įvairius agregatus, gamyboje naudojama vis daugiau plastiko ir korozijai atsparių metalų lydinių, skardos galvanizuojamos, dažoma tobulesne technologija ir medžiagomis. Nepaisant to, korozija kasmet prikrečia itin brangiai kainuojančių šunybių net ir solidžiausių automobilių markių gamintojams.

“Visiškai patikimų korozijos požiūriu automobilių, mokslininkų manymu, apskritai nėra. Net ir tvirtieji modeliai, kurių kėbulai pagaminti naudojant specialius cinko lydinius, po 3-4 metų tampa gana lengvai pažeidžiami. Internete pateikiami duomenys apie dideles įvairių markių ir modelių partijas, kurias gamintojai kartkartėmis atšaukia tam, kad būtų likviduoti pastebėti defektai. 2001-aisiais metais “Audi” dėl priekinės pakabos korozijos atšaukė 41 980 automobilius. “Subaru” - 180 000 savo mašinų, “Daimler Chrysler” į servisus pakvietė 701 tūkst. Amerikos rinkoje parduotų koncernui priklausančių “Dodge Ram” automobilių”, - vardijo K.Mikučionis.

Chemijos mokslų daktaro teigimu, viena skaudžiausių ir brangiausiai atsieinančių problemų, kurias sukelia korozija, - elektronikos gedimai.

“Pasirodo, kad net 95 proc. gyvybiškai automobiliui svarbių kompiuterizuotų sistemų pradeda streikuoti dėl to, kad rūdys paveikia kontaktus, prasideda trumpi jungimai ir panašūs procesai, ilgainiui paralyžiuojantys visas mašinos “smegenis”.

T.y. klaidinga manyti, jog rūdija tik skardos, iš kurių suvirintas kėbulas, - šie procesai vyksta gerokai didesnėje erdvėje”, - tikino K.Mikučionis.

Požiūris evoliucionuoja

Mėgindami užbėgti problemoms už akių, kai kurie gamintojai pradėjo ieškoti papildomų priemonių korozijai pažaboti. Antai Švedijoje dirbantys “Renault” ir “Peugeot” kompanijų atstovai pasirašė sutartis su šioje Skandinavijos valstybėje veikiančiais prieškorozinio apdorojimo centrais, kuriuose prieš naujam savininkui įteikiant raktelius pabuvoja visi šioje rinkoje parduodami modeliai.

“Galima apgailestauti, kad Lietuvoje požiūris į šias problemas keičiasi labai lėtai. Mūsų šalyje dirbančių prekybos agentų bendradarbiavimas su analogiškais prieškoroziniais centrais yra išimtis, o ne taisyklė”, - konstatavo K.Mikučionis.

Pašnekovo žiniomis, papildoma prieškorozine apsauga pasirūpino tik “Scania”, su kuria bendradarbiauja Vilniaus autobusų parkas. Pasirašydami kontraktą gamintojai įsipareigojo kas porą metų atnaujinti gamyklinį padengimą prieškorozinėmis medžiagomis ir pasidomėjo, ar Lietuvoje yra galimybių šias procedūras atlikti profesionaliai.

Kalbant apie lengvųjų automobilių pardavėjus, sistemingas bendradarbiavimas užsimezgęs su bendrove “Vytaras”, prekiaujančia “Mitsubishi” ir “Hyundai”. Uostamiestyje papildoma prieškorozine apsauga rūpinasi “Klaipėdos Vista”. Žodinis susitarimas pasiektas ir su Vilniuje dirbančia “Fiat” bei “Alfa Romeo” automobiliais prekiaujančia bendrove “Autobrava”. Modernią prieškorozinio padengimo įrangą įsigijo neseniai sostinėje oficialiai atidarytas sunkvežimių “Maz” surinkimo cechas.

“Tiesą sakant, toks atsainus požiūris į korozijos problemas šiek tiek stebina. Juk drėgnas Lietuvos klimatas, dažnas ir didelis oro temperatūrų svyravimas, žiemą kelių priežiūros tarnybų išbarstomi milžiniški kiekiai (maždaug 160 tūkst. tonų) druskos mišinių, sukuria itin palankią terpę korozijai plisti. Tokiomis sąlygomis metalas rūdyti pradeda itin greitai, o šių procesų nestabdant korozija per metus sugraužia beveik 1 milimetrą geležies. Antai statistiniai duomenys liudija, kad Lietuvoje kasmet pakeičiama apie 100 tūkst. surūdijusių duslintuvų”, - pasakojo chemikas.

Beje, Danijoje į prieškorozinius centrus atvažiuoja 10 - 12 proc. visų šioje šalyje registruotų automobilių. Tuo tarpu Lietuvoje tuo pasirūpina 0,02 proc. vairuotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad norint tvarkingai suremontuoti ir perdažyti surūdijusį vieną kurį nors keturračio kėbulo mazgą (sparną, dureles, slenkstį ar pan.) dabartinėmis kainomis atsieina apie 500 litų. T.y. maždaug tiek, kiek kainuoja profesionalus prieškorizinis automobilio padengimas, metalo atsparumą rūdijimui padidinantis beveik 1000 kartų, o automobilio tarnavimo laikas pailgindamas 3-5 metais.

Liaudies “medicina”

Prieš kelerius metus Kauno technologijos universiteto mokslininkų išleistoje knygelėje “Automobilių korozija” pateikiami įdomių tyrimų duomenys apie vairuotojų įpročius eksploatuojant bei saugant automobilį ir to ryšį su mašinos ilgaamžiškumu. Ekspertai nustatė, kad savininkiškas požiūris į automobilį jo atsparumą korozijai ir tarnavimo laiką pailgina mažiausiai dviem metais.

Itin didelę reikšmę mašinos rūdijimui turi vieta, kur ji saugoma. Paradoksalu, tačiau šildomame garaže automobilis korozijai pasiduoda gerokai greičiau nei nešildomame ar atviroje aikštelėje. Šiltas garažas gerai tik tuo atveju, jei mašina jame sandėliuojama visą žiemą, nekišant nosies į gatvę. Tuo tarpu kasdien važinėjant ant kėbulo susidaro nedidelis ledo sluoksnis, per naktį neištirpstantis ir lėtinantis korozijos procesus. Labai svarbu, ar garažas yra gerai vėdinamas ir ar čia nedrėgna. Jei yra galimybė, siūloma palikti šiek tiek pravertus automobilio langus. Specialistai pataria žiemą automobilį laikyti su kuo pilnesniu kuro baku, nes benzino ir oro skyrimo riboje šaltuoju metu laiku korozija labai intensyvi.

Kalbėdami apie galimybes užbėgti nemalonumams už akių, patyrę automobilininkai pataria prieš prasidedant šalčiams visas nejudančias detales - durų vyrius, spyneles, spyruokles ir pan. sutepti preparatais, išstumiančiais drėgmę. Stiklų plovimo bakelį - pripildyti neužšąlančiu skysčiu. Įdomu, kad nuo lango apledėjimo galima apsisaugoti nakčiai apklojant jį laikraščiu.

Be kitų pagalbos galima ir apipurkšti automobilio slenksčius, ratų arkas, dugną preparatais, turinčiais gumos užpildą, ir suformuoti elastingą apsauginį sluoksnį. Specialistai teigia, jog pastaruoju metu nepelnytai užmiršti purvasargiai - jie gana efektyviai saugo automobilio slenksčius nuo mechaninio purvo bei žvyro poveikio.

K.Mikučionis, klausiamas, kiek problemų išspręsti galima naudojant aerozoliniuose flakonėliuose sufasuotas prieškorozines medžiagas, nurodė, kad šių preparatų panaudojimo sritys gana ribotos.

“Tokiomis medžiagomis iš tiesų labai pravartu apdoroti kai kurias kėbulo vietas, spynas, durų vyrius, akumuliatorių kontaktus bei kai kurias kitas detales. Tačiau netgi ratų arkas apsaugoti tokiu būdu vargu ar pavyks, nes namų sąlygomis tinkamai parengti automobilio kėbulą gana sudėtinga”, - pripažino mokslininkas.