Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Naujienų pulsas
2003-09-10
Nemažėja gyventojų nusiskundimų medikais
Ketverius metus Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) veikiantis Visuomenės informavimo biuras kasmet sulaukia gyventojų nusiskundimų dėl medikų aptarnavimo kultūros stokos, talonėlių bei siuntimų pas specialistus skyrimo tvarkos.
Pasak Visuomenės informavimo biuro atstovų, iki šių metų rugsėjo į biurą kreipėsi apie 1400 žmonių. Tuo tarpu per visus praėjusius metus buvo apie 1 tūkst. interesantų.
Daugiausia gyventojų kreipiasi dėl stacionarinio gydymo problemų, t.y. gydymo komplikacijų, reabilitacinio gydymo, vaikų sveikatos priežiūros. Palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo Lietuvos gyventojų bei užsienio svečių, besikreipiančių informacijos apie vaistų kompensavimo ir jų išrašymo tvarką, lėšų skyrimą ir gydymo išlaidų kompensavimą.
Pastebėta, jog dauguma SAM Visuomenės informavimo biuro lankytojų - vyresnio amžiaus gyventojai, prispausti vargų, ligų ar nelaimių. Jų pagrindinis rūpestis - gauti socialinę paramą, globą ar invalidumo grupę.
Anot SAM Visuomenės informavimo biuro, varstančiųjų biuro duris būtų gerokai mažiau, jei gydymo įstaigos daugiau dėmesio skirtų bendravimui su pacientais ir jų artimaisiais dėl reikalingos informacijos suteikimo.
Pažymima, jog dar daug neaiškumų gyventojams kyla dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbo, medicinos paslaugų teikimo tvarkos. Kasdien į biurą kreipiasi nemažai medikų, kuriuos domina informacija apie reikalavimus, suteikiant licencijas gydytojams, darbo bei kvalifikacijos kėlimo užsienyje galimybes.
Ligoniai keliavo dviračiais
Lietuvoje vyko pirmasis Baltijos šalių gyventojų, sergančių astma, dviračių žygis “Baltic Asthma Rally”. Tai pirmasis bendras Lietuvos ir Latvijos astmos pacientų organizacijų projektas. Jį surengė birželio mėnesį įkurta Lietuvos astmos klubų asociacija bei Latvijos astmos ir alergijos asociacija.
Latvijos ir Estijos pasienyje, Valkoje, prasidėjęs dviračių žygis keturias dienas vyko Latvijoje - įvairūs “Baltic Asthma Rally” renginiai buvo organizuojami Valkoje, Valmieroje, Cėsyse, Rygoje bei Jelgavoje.
“Organizuodamos šį žygį, Lietuvos ir Latvijos astmos pacientų organizacijos siekia parodyti, kad, tinkamai gydant ligą, astma sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, taip pat ir sportuoti, - sakė Lietuvos astmos klubų asociacijos valdybos pirmininkė Eglė Kvedaraitė. - Tačiau taip pat svarbu, kad Baltijos šalių astmos pacientai tampa vis veiklesni ir ima aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Mes tikimės, kad tokie bendri projektai kaip “Baltic Asthma Rally” paskatins Baltijos šalių astmos pacientų organizacijas glaudžiau bendradarbiauti tiek padedant nariams įsitraukti į visuomeninę veiklą, tiek atstovaujant ir ginant savo narių interesus”.
Per Lietuvą važiavę “Baltic Asthma Rally” dalyviai pagal galimybes dviračiais įveikė atskirus maršruto Panevėžys - Ukmergė - Kaunas - Vilnius etapus. “Baltic Asthma Rally” žygyje dalyvavo jį pradėję Panevėžio ir Vilniaus astmos klubų nariai bei pacientai, atstovaujantys Latvijos astmos ir alergijos asociacijai, taip pat pakeliui prie jų prisijungę Ukmergės, Utenos ir Kauno vaikų ir suaugusiųjų astmos klubų nariai. “Baltic Asthma Rally” baigėsi Vilniuje surengta Baltijos šalių astmos pacientų konferencija.
Kraujo donorystės informacinė sistema
Valstybinė ligonių kasa pristatė kraujo ir kraujo komponentų informacinės sistemos koncepciją.
Kraujo paruošimo, perdirbimo bei naudojimo tvarka lig šiol kiekvienai gydymo įstaigai suteikė galimybę pačiai planuoti, kiek paruošti šio produkto, kiek reikės donorų bei lėšų kompensacijoms.
“Nesant vieningos duomenų bazės, neįmanoma keistis informacija tarp kraujo donorystės, gydymo įstaigų bei Valstybinės ligonių kasos, dubliuojami duomenys, neišvengiama finansinių nuostolių”, -sakė Valstybinės ligonių kasos direktoriaus patarėjas ryšiams su visuomene Kazys Žilėnas. Minėta informacinė sistema kompiuterizuos kraujo ir jo komponentų gamybos ir panaudojimo apskaitą, donorų registravimą, kraujo gamybos ir tyrimo, užsakymo procesus. Taip pat kaups informaciją apie kraujo bei jo komponentų atsargas, kokybę, donorus, jų sveikatos būklę. Anot K.Žilėno, atsiras galimybė užtikrinti geresnę kraujo kokybę, jo ėmimo periodiškumą, o tai mūsų šalyje aktualu, nes donorams dar skiriamas finansinis atlygis. Šiemet, kaip ir pernai, kompensacijoms kraujo donorams skirta 3 mln. 965 tūkst. litų.
BNS, KD inf.
