Narystės Europos Sąjungoje euforiją keičia kainų šokas: per pirmuosius metus daugiausia pabrango jautiena, pienas ir duona, tačiau šių bei kitų maisto produktų kainos dar nepasiekė 2000-2001 metų lygio

Pagrindinių maisto produktų kainos pradėjo kilti aukštyn dar praėjusių metų pradžioje, Lietuvai ėmus skaičiuoti paskutines savaites iki narystės Europos Sąjungoje. Nors tautiečiai tuo metu buvo raminami, jog kainoms didėti realių priežasčių nėra, per metus centas po cento jautienos, sviesto ir miltų kaina šoktelėjo trečdaliu, pieno - ketvirtadaliu.

Etiketėse - ryškūs pokyčiai

Akylesni vartotojai turėjo pastebėti, kad, nurimus audringiems sveikinimams, adresuotiems Lietuvai stojimo į ES proga, pagrindinių prekių bei paslaugų kainos ėmė po truputį didėti.

Statistikos departamento duomenimis, 2004 metų pradžioje 1 kg ruginės duonos buvo galima nusipirkti maždaug po 2 Lt, o jau tų pačių metų gegužę teko pakloti 20-čia centų daugiau. Nuo metų pradžios, o ypač per gegužės ir birželio mėnesius brango ne tik miltai, duona bei batonas, bet ir mėsa bei žuvis, pienas ir jo produktai, vaisiai, daržovės ir net cukrus.

Pirkėjai didžiausią šoką patyrė matydami, kaip šovė aukštyn mėsos ir jos gaminių kainos. Vos per porą mėnesių jautienos (su kaulu) kilogramas pabrango kone dviem litais - nuo 7,59 Lt iki 9,79 Lt. Žinant, jog 2003 metų gruodį tokios mėsos kilogramas nekainavo nė 6 litų, gyventojų pasipiktinimą buvo galima suprasti.

Kitų mėsos produktų etiketėse kainos taip pat didėjo, tačiau ne taip sparčiai - vos po keliasdešimt centų už kilogramą. Iki 2004 metų pabaigos beveik litu ar pusantro pabrango kiauliena, vištiena, kiti mėsos gaminiai.

Žuvies ir jos produktų kainos taip pat augo: brango šaldytos menkės, jūros lydekos filė, rūkytos skumbrės bei silkių filė. Pieno produktai, kelis mėnesius svyravę į didėjimo pusę, pernai metų pabaigoje keliais centais atpigo.

Brangimą lėmė ekonominės priežastys

Per pirmuosius narystės ES metus daugiau ar mažiau brango beveik visi lietuviškos kilmės produktai, tačiau didžiausias šuolis užfiksuotas įvežtinių prekių kainoraščiuose - ryžių ir bananų kainos net padvigubėjo. Dar pernai metų pradžioje už kilogramą bananų buvo prašoma kiek daugiau nei 2 Lt, o po metų šie vaisiai kainavo jau beveik 5 litus. Palankios kainos, o kartu ir Lietuvos, kaip “bananų respublikos” įvaizdis liko praeityje.

Statistikai užfiksavo, jog maisto prekės pernai didėjo beveik kas mėnesį. Metų pabaigoje labiausiai brango daržovės ir bulvės, kiaušiniai, žuvys ir jų produktai, aliejus ir riebalai, gaivieji gėrimai. Tačiau šiek tiek atpigo kava, vaisiai ir uogos, mėsa ir jos produktai.

Pirmosiomis narystės ES dienomis akivaizdžiai kilusios kainos privertė sukrusti ir aukščiausius šalies vadovus. Tuo metu priežasčių, kodėl pradėjo brangti pienas, kefyras ir varškė, ėmė ieškoti net premjeras Algirdas Brazauskas. Jis pavedė Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar kainos netapo prekybininkų manipuliacijų bei piktnaudžiavimo įrankiu.

Konkurencijos taryba, atlikusi analizę, paskelbė, jog pirmo būtinumo maisto produktai brango dėl objektyviai pagrįstų ekonominių priežasčių, nes padidėjo žaliavų bei kuro kainos. Ekspertų vertinimu, mažmeninėms produktų kainoms įtakos turėjo ir naujų standartų bei griežtų kokybės reikalavimų įdiegimas įmonėse bei darbo užmokesčio didinimas.

Padidėjo supirkimo kainos

Konkurencijos taryba konstatavo, jog didžiausios pieno perdirbimo įmonės pieno, kefyro, grietinės, varškės, sūrio, sviesto kainas padidino nuo 2 proc. iki 6,4 proc., nes išaugo pieno supirkimo kainos. Surinkti duomenys parodė, kad dėl žaliavos pabrangimo atskirose pieno perdirbimo įmonėse pieno produktų savikaina padidėjo nuo 4,7 proc. iki 9,4 proc., o dėl kuro pabrangimo - nuo 0,2 proc. iki 0,5 proc. Be to, savikaina apie 0,2 proc. padidėjo įdiegus naujus standartus bei ženklinimą.

Pabrangus grūdams, miltų ir kruopų kainas perdirbimo įmonės pradėjo didinti 2004 metų kovą ir jos kilo kiekvieną mėnesį. Dėl šių priežasčių pernai gegužės mėnesį kvietinių miltų kainos priklausomai nuo rūšies, lyginant su praėjusių metų vidutinėmis pardavimo kainomis, atskirose įmonėse padidėjo 25-30 proc., o ruginių - 2 -5,4 proc., manų kruopų - 25,7 proc.

Pabrangus miltams, vidutiniškai 7-7,5 proc. pakilo ir duonos gaminių kainos.

Aiškinantis mėsos ir mėsos gaminių pabrangimo priežastis buvo nustatyta, kad nuo metų pradžios galvijų supirkimo kainos šoktelėjo 25-50 procentų. Šios kainos išaugo ir dėl padidėjusio eksporto. Per keturis 2004 m. mėnesius jautienos eksportuota 57 procentais daugiau nei 2003 m. per tą patį laikotarpį.

Supirkimo kainos, o tuo pačiu ir jautienos produktų kainos buvo pradėtos didinti pernai balandį ir atskirose įmonėse per sausį-balandį produktų kainos padidėjo nuo 1,7 proc. iki 32 proc.

Gamintojams didinant kainas, prekybos tinklai antkainius taip pat keitė: vienais atvejais jie buvo didinami, kitais - mažinami. Nustatyti atvejai, kai gamintojams nuo gegužės pradžios padidinus pardavimo kainas, tinklai antkainius sumažindavo kai kuriems virtų dešrų, pieno produktams bei duonos gaminiams. Tačiau nemažai atvejų, kai, padidėjus pirkimo kainoms, tinklai antkainius didino. Be to, analizuotose prekybos tinklų parduotuvėse kainos buvo keičiamos ne tik dėl pirkimo kainų padidėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio padidinimo. Didžiausių tinklų parduotuvėse darbo užmokestis nuo 2004 metų pradžios išaugo vidutiniškai nuo 3 proc. iki 18 proc.

Lygiuojamės į 2001-uosius

Kainos po truputį kyla ir toliau, nors nebe tokiais tempais kaip prieš metus. Kovo mėnesį Lietuvoje infliacija siekė 0,5 proc., o palyginti su praėjusių metų kovu - 3,2 proc. Dėl kylančių kuro kainų nepaliauja brangti transporto grupės prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, būstas, elektra, dujos ir kitas kuras.

Daugiausia įtakos kovo mėnesio bendram kainų pokyčiui turėjo 0,8 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 2,6 proc. - drabužiai ir avalynė bei tiek pat atpigusios kitos įvairios prekės ir paslaugos, tarp kurių ypač smarkiai pigo finansinio tarpininkavimo paslaugos - 37,8 proc.

Transporto prekių ir paslaugų grupės kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 2,6 proc. padidėjusios benzino kainos, 5,2 proc. - dyzelino, 3,2 proc. pabrangusios automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugos.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad kylančios maisto produktų kainos dar nepasiekė aukščiausios ribos, užfiksuotos per pastarąjį penkmetį. Pavyzdžiui, šiek tiek daugiau nei dabar už ruginę duoną mokėjome 2000 metais, kai ji Kauno prekybos centruose kainavo 2,43 Lt. Jautienos kainos piką buvo pasiekusios 2001-aisiais, kai didžiuosiuose šalies miestuose vidutinė vieno kilogramo kaina svyravo nuo 11 iki beveik 13 litų. Dar brangiau tuo metu reikėjo mokėti už kiaulienos kilogramą.

Tais pačiais 2001 metais dėl itin prasto bulvių derliaus šios žemės ūkio produkcijos kaina padidėjo net trigubai ir vietoj 0,40-0,50 Lt buvo rašomos 1,48-1,51 Lt kainos.

Nuo 2000-ųjų tai didėjo, tai mažėjo pieno ir jo produktų kainos, kurios, statistikų pastebėjimu, skirtinguose šalies miestuose gana ryškiai skyrėsi. Prieš penkerius metus litras 2,5 proc. riebumo pieno Vilniuje kainavo 1,90 Lt, Kaune - 1,39 Lt, Klaipėdoje - 1,59 Lt, o Šiauliuose tokio pieno vidutinė kaina tesiekė 1,19 Lt. Šių metų sausį brangiausiai už pieną mokėjo panevėžiečiai - po 1,79 Lt/l, o mažiausiai Alytaus miesto gyventojai - vidutiniškai po 1,38 Lt.

Labiausiai per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje brango degalai. 2000 metais litras A-95 benzino didžiuosiuose šalies miestuose kainavo 2,46-2,55 Lt, o po metų kaina krito iki 1,93-2,11 Lt už litrą. 2001 metais ryškiai buvo sumažėjusi ir dyzelinių degalų kaina - nuo 2,30 Lt (2000 metais) iki 1,64 Lt. Per pastaruosius trejus metus kuro kainos, nors svyruodamos, ėmė lipti aukštyn, paskui save tempdamos ir kitų prekių bei paslaugų įkainius.

Ieškoma palankiausio varianto

Kalbinti didžiųjų prekybos tinklų atstovai tikina ėmęsi visų įmanomų priemonių, kad nuo 2004 metų gegužės pirkėjai pajustų kuo mažesnį didėjančių kainų smūgį. Prekybos tinklo “Iki” generalinis direktorius Aidas Mackevičius “Kauno dienai” teigė, kad prekybininkai nesinaudojo Lietuvos įstojimo į ES situacija ir nedidino antkainių.

“Atvirkščiai, šiuo metu pastebimos antkainio mažinimo tendencijos”, - tvirtino A.Mackevičius.

Lietuviškos maisto prekės, anot jo, brango tik tiek, kiek kainas padidino patys gamintojai. Atsivėrus sienoms, Lietuvos maisto produktų gamintojams atsirado didesnės eksporto galimybės. Jau pirmosiomis Lietuvos narystės ES savaitėmis ėmė brangti jautiena, kurios eksportui padidėjus, jos ėmė trūkti vidaus rinkoje.

“Daugumai vietos gamintojų dėl padidėjusių degalų įkainių išaugo gamybos sąnaudos. Tam įtakos turėjo ir didinami atlyginimai darbuotojams”, - teigė prekybos įmonių tinklo vadovas.

A.Mackevičius užsiminė, jog realiai šalies prekybos centruose kainos turėjo dar labiau šoktelti, jeigu prekybininkai nebūtų sureagavę.

“Ieškodami galimybių pirkėjams pateikti kuo daugiau prekių palankiomis kainomis, pigesnius produktus ėmė vežti iš užsienio šalių. Pirkėjas turi galimybę pasirinkti, ar pirkti brangesnę lietuvišką, ar pigesnę užsienyje pagamintą prekę”, - sakė generalinis direktorius.

UAB “Rimi Lietuva” atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė taip pat teigė, jog prekybos centruose kainos didėjo tik tiek, kiek jas pakėlė gamintojai.

“Konkurencija tarp prekybos centrų yra labai didelė. Pakėlę kainas, pirkėjų tikrai nepritrauktume. Šiuo metu visi didieji prekybos centrai plečia žemų kainų parduotuvių tinklus”, - teigė UAB “Rimi Lietuva” atstovė.

Gresia euro įvedimo našta

Prekybininkai abejojo, ar iki euro įvedimo bei po valiutos pasikeitimo vidaus prekybos sektoriuje įvyks ryškesnių permainų.

“Europos Sąjungos šalyse, įsivedusiose eurą, kainos daugiausia padidėjo paslaugų sektoriuje: kavinėse, viešbučiuose, restoranuose. Šiek tiek pabrango ir maisto produktai, tačiau po kurio laiko jų kainos grįžo į panašų lygį”, - aiškino A.Mackevičius.

Jo pastebėjimu, Lietuvos vartotojai itin atidžiai stebi kainas ir reaguoja net į vieno cento pokyčius. Tyrimai rodo, kad 90 proc. lietuvių, rinkdamiesi prekę, pirmiausia atkreipia dėmesį į kainą.

“Konkurencija tarp prekybos centrų yra labai įtempta. Artimiausiu metu ryškus kainų padidėjimas neįmanomas”, - įsitikinęs prekybos tinklo “Iki” generalinis direktorius.

Tačiau jis užsiminė, kad įvedus eurą, kainos gali kilti dėl to, jog nemaža dalis valiutos pakeitimo kaštų guls ant prekybininkų pečių: “Privatus verslas negali prisiimti tokios didelės euro įvedimo naštos. Apie tai ir kalbamės su valstybinių institucijų atstovais”.

Prekybininkams nerimą kelią ir šiuo metu modeliuojama mokesčių reforma.

“Jeigu mokesčiai žymiai didės, privatus verslas ieškos būdų, kaip kompensuoti padidėjančias išlaidas. Dalį jų neabejotinai teks perkelti ant vartotojų pečių”, - pridūrė vieno didžiausių Lietuvoje prekybos tinklo vadovas.

Europą vysimės palengva

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis kainų padidėjimą iš dalies sieja su šalies naryste Europos Sąjungoje.

“Po įstojimo į ES Lietuvos įmonėms atsivėrė bendrosios rinkos vartai. Pagerėjus eksporto sąlygoms, santykinai sumažėjo vidaus rinkos patrauklumas. Žemės ūkio produktų gamintojai ir perdirbėjai netruko įvertinti, kad kainos užsienyje yra didesnės. Natūralu, kad lietuviškus gaminius labiau apsimoka vežti į užsienį.

Be to, ES taiko subsidijas eksportui į trečiąsias šalis, o tai taip pat mažina vidaus rinkos patrauklumą. Toks prekybos sąlygų pagerėjimas yra naudingas Lietuvos gamintojams, kurie gali parduoti produkcijos užsienyje daugiau ir brangiau.

Tačiau maisto produktų kainos išauga ir vidaus rinkoje”, - kainų augimo priežastis aiškino Lietuvos banko atstovas.

Anot R.Kuodžio, tolesnę situaciją vidaus rinkoje lems nemažai veiksnių, tarp jų - ir naftos kainos.

“Naftos žaliavos pabrangimas turi didesnę įtaką infliacijai Lietuvoje nei kitose Vakarų Europos šalyse. Be to, produktų kainas lemia ir monopolinių, valstybės reguliuojamų elektros, dujų kainų pokyčiai”, - teigė Lietuvos banko ekonomistas, pridūręs, jog infliacija gali tapti viena pagrindinių kliūčių įsivesti eurą.

Jis pripažino, jog narystė Europos Sąjungoje Lietuvai atnešė ne vien pranašumus, tačiau kainų padidėjimas neturėtų užgožti eurointegracijos privalumų, kurie yra akivaizdūs.

“Nereiktų bijoti, kad, įvedus eurą, Lietuvoje kainos ims greitai kilti. Kitose ES šalyse dėl euro įvedimo prekių kainos padidėjo vos 0,1-0,3 proc. Tiesa, viešumoje buvo eskaluojami pavieniai faktai, ir žmonėms susidarė įspūdis, kad kainos pakilo kur kas daugiau”, - tvirtino pašnekovas.

Skirtingose ES valstybėse kainų lyginimosi procesai vyksta dešimtmečiais. Pavyzdžiui, Ispanijoje šis procesas dar nepasibaigęs. Specialistų pastebėjimu, kol Lietuvoje bus mažesni atlyginimai, tol ir prekių bei paslaugų kainos taip pat išliks mažesnės.