Patriarchalines tradicijas laužančios moterys vis sėkmingiau konkuruoja su vyrais politikais, pirmiausiai galvodamos apie šeimos, vaikų ateitį valstybėje

Aktyviai politiniame gyvenime dalyvaujančios moterys seniai sulaužė ilgą laiką vyravusį stereotipą, jog moteris - tai tik namų židinio sergėtoja, kuri turėtų visą save atiduoti šeimai.

Vis daugiau moterų nebeapsiriboja namais, šeimos rūpesčiais, o eina į politiką, tačiau ir čia susiduria su stereotipais. Iki šiol rinkdamiesi iš dviejų kandidatų - vyro ir moters rinkėjai dažniau pirmenybę atiduodavo vyrams. Tai savo kailiu patyrusios politikės sako, jog moterys neretai turi būti visa galva pranašesnės už vyrus, kad pasiektų tų pačių aukštumų.

Mažiau korumpuotos

“Matyt, tai patriarchalinių tradicijų tąsa, kad dar per mažai moterų dalyvauja politikoje, - įsitikinusi “Vyturio” vidurinės mokyklos direktorė, Kauno miesto politikių klubo “Milda” narė Irena Gerčienė. - Kai kolegės sako, kad jų nedomina politika ir valdžia, visada tvirtinu, jog nėra valstybės be valdžios. Kiekvienas žmogus privalėtų domėtis politika, nes nuo valdžios priklauso, kokia bus valstybė, kaip mes joje gyvensime”.

Kauno moters užimtumo informacijos centro direktorė, projekto “Milda: moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai auginti” koordinatorė Jūratė Puidienė mano, kad moterų pasirinkimą dalyvauti politikoje dažnai lemia jų suvokta atsakomybė už bendrą gerovę. Be to, jos nuomone, moterys mažiau korumpuotos, atsakingai žiūri į savo pareigas.

“Nepriešinant dviejų lyčių, turėtų būti balansas, harmonija visuomenėje, nes juk dabar svarbiausi sprendimai priimami daugiau vienos lyties atstovų - vyrų, neatsižvelgiant į kitos lyties nuomonę”, - sakė Jūratė Puidienė.

Minėtas projektas, iš pradžių vadinęsis “Daugiau moterų politikoje”, pradėtas įgyvendinti 2002 metais kartu su Švedija. Šios šalies vyriausybė skiria lėšas. Iš projekto išaugusio Kauno miesto politikių klubo “Milda” narės - įvairių partijų atstovės, susirinkusios į seminarą, mokėsi, kaip bendrauti su žiniasklaida, kaip pristatyti save, kad rinkėjas įvertintų tai, ką moteris daro, ir ja pasitikėtų.

“Moterys politikės dažniausiai dirba sunkioje socialinėje srityje, į kurią vyrai beveik nekelia kojos”, - tvirtina “Mildos” klubo prezidentė, Kauno miesto tarybos narė Violeta Boreikienė.

Tai, kad moterys, tiek rinkėjos, tiek politikės, daugiau į viską žiūri per socialinių problemų prizmę, o vyrai žvelgia globaliau, patvirtina ir “Baltijos tyrimų” generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.

Trys moterys pralaužė ledus

Jei rinkėjai, rinkdamiesi tarp kandidatų - vyro ir moters į miesto ar šalies valdžią dažniau pirmenybę atiduodavo vyrams, tai dabar, pasak R.Ališauskienės, pirmą kartą per 14 metų sustiprėjo solidarumo jausmas - moterys rinkėjos dažniau renkasi moterį politikę.

“Jei visos kandidatų - vyro ir moters savybės būtų vienodos, anksčiau tik 13 procentų sakydavo, jog balsuotų už moterį. Paskutiniai mūsų tyrimai rodo, kad tokiais atvejais už moterį dabar balsuotų jau 25 procentai rinkėjų”, - sakė R.Ališauskienė.

Šiems pokyčiams, “Baltijos tyrimų” generalinės direktorės teigimu, didelę įtaką padarė Prezidento rinkimai, kuriuose dalyvavo Kazimiera Prunskienė ir Vilija Blinkevičiūtė, bei Dalios Grybauskaitės paskyrimas Europos komisare.

Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį, jog dažnai akcentuojama: moterys gerai išmano socialines, švietimo, kultūros problemas, todėl politikoje gal per dažnai jos taip susiaurina savo veiklą tik šių sričių ribose.

“O kodėl gi moteris negali būti vidaus reikalų ministre?” - klausė R.Ališauskienė. Po D.Grybauskaitės paskyrimo, K.Prunskienės, V.Blinkevičiūtės veiklos ši mintis visuomenei nebebūtų labai svetima ir tolima, kokia buvo anksčiau.

Vertina skeptiškai

Pastaruoju metu daug kalbama apie bendrojo vidaus produkto, ekonomikos augimą. Tačiau moterys visas kalbas apie gyvenimo gerėjimą pirmiausiai pamatuoja pagal savo šeimos kišenę.

“Ekonominės, finansinės padėties daugelį klausimų moterys vertina skeptiškiau nei vyrai, - teigia “Baltijos tyrimų” generalinė direktorė Rasa Ališauskienė. - Jų vertinimas labiau remiasi šeimos padėtimi: pasižiūri, kiek turi pinigų, kokios kainos, kiek gali išleisti. Moterys daugiau skaičiuoja, o vyrai į šiuos dalykus žiūri globališkiau, vertina bendras tendencijas”.

Moterys rinkėjos, vertindamos partijų ir politikų programas, pažadus, bando pasverti, kiek tos programos yra pragmatiškos, kiek gali joms tikrai palengvinti gyvenimą.

“Moterys skeptiškiau žiūri į politikų pažadus. Daugelis jų sako, kad per keturiolika metų jau prisiklausė pažadų: politikus mato prieš rinkimus, o po to ketverius metus nieko iš jų negirdi ir nesulaukia”, - teigė R.Ališauskienė.

Klubo “Milda” narė Irena Gerčienė įsitikinusi, jog moterys politikės, priimdamos sprendimus, daugiau galvoja apie tai, kokia bus valstybė, kurioje gyvens vaikai ir anūkai.

Pedagogė Vita Smalskytė įsitikinusi, jog jau atėjęs tas laikas, kai moterys turi save realizuoti ir politikoje.

Dalyvaujančios politikoje moterys tvirtina, jog politika ir šeima - puikiai suderinami dalykai. Laiko šeimai lieka gal ir mažiau, tačiau artimiesiems svarbūs ir kiti dalykai. Vaikams smagu matyti, kad jų mama gali padėti kitiems žmonėms, kad ją gerbia, į jos žodžius įsiklauso. Ne viena moteris sakė, jog netgi tarpusavio santykiai šeimoje su vyru įgavo naujų atspalvių, kai jos tapo politikėmis.