Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Naktų šėlsmas pagal vokišką receptą
2006-01-21
Savaitgaliai Berlyne nebeįsivaizduojami be neformalų siautėjimo, nežabojamų linksmybių ir sekso paslaugas siūlančių merginų iš Rytų Europos šalių
Berlynas nelaikomas didžiausiu Vokietijos pramogų centru, tačiau ir sostinėje verda aktyvus naktinis gyvenimas.
Kokių pramogų gali tikėtis į Berlyną atvykęs turistas? Nuo tradicinių vokiškų alaus barų, turkiškų kebabinių iki tūkstančius lankytojų talpinančių klubų, neformalų sambūrių ar net vadinamųjų raudonųjų žibintų kvartalų.
Pradžia - alaus baruose
Dešimta valanda vakaro. Daugelis vokiečių ir turistų būriuojasi keliose pagrindinėse gatvėse, kuriose įsikūrę vadinamieji alaus barai. Daugiausiai besilinksminančių žmonių galima sutikti Friedrich gatvėje. Daugelis vokiečių ir turistų užgulę barus. Dažniausiai pageidaujami gėrimai - alus, sidras, vynas, rečiau degtinė. “Paprastai čia susirenka daugiau žmonių, šiandien jų gerokai mažiau”, - paaiškina užkalbintas vokietis ir bando nurodyti kitas vietas, kuriose linksminamasi iki ryto.
Iki vidurnakčio daugelis vokiečių gerokai atsipalaiduoja. Alaus baruose renkasi ne tik jaunimas, bet ir solidaus amžiaus žmonės. “Į kavinę einame kiekvieną savaitgalį. Tai jokia pramoga, tiesiog būdas gerai praleisti vakarą. Pasikalbėti su žmonėmis, kad ir šiandien su lietuviais”, - šypsojosi Angela Bughler. Kaip įprasta manyti, vokiečiai viską daro pagal taisykles. Jei bandysite apeiti eilę, mandagiai bus paaiškinta, kad reikėtų stoti į jos galą.
Už alų vokiečiai daugelyje barų moka apie 2-3 eurus. “Tokia kaina daugeliui įkandama. Net emigrantai gali vakaroti kavinėse”, - aiškina vokietė. Kelias valandas pasilinksminę vadinamuosiuose pabuose daugelis vietinių traukia namo, tuo tarpu turistai - toliau linksmintis naktiniame Berlyne. “Eikite Rytų Berlyno link, ten - ne vienas pasilinksminimo centras. Rasite, ko tik širdis geidžia”, - išeinant iš po metro tiltu įsikūrusio baro, kuris esą pats ilgiausias Berlyne, paaiškina draugiškai nusiteikę vietiniai.
Patariama prie merginų nesiliesti
Dvylikta valanda vakaro. “Die Hackeschen Hoefe” (didžiausi Vokietijoje pramogų kiemai) minios žmonių, iš barų sklinda garsi muzika, daugelis jaunų vietinių ir turistų rikiuojasi prie greito maisto turkiškų restoranų. Kitame skersgatvyje vaikšto ne viena į korsetą įsispraudusi mergina. Daugelis jų dėvi ryškių spalvų kailinius, aukštakulnius ir aptemtus sijonus bei kelnes.
Tačiau iš pradžių - linksmybės naktiniame klube. Šiame rajone įėjimas į daugelį naktinių klubų kainuoja 5 eurus, todėl lankytojų netrūksta net vėlyvą naktį. Prie klubo “Oxymoron” durų išsirikiavusi įvairi publika - vokiečiai, turkai ir rusiškai kalbantys Rytų europiečiai. Dar vieną eurą daugelis sumoka rūbininkui - už tokią sumą siūloma pakabinti paltus.
Baras atrodo kuklokas. Trys ne itin didelės salės, viena jų - klubo rūsyje. Čia skamba hiphopo muzika. Būriuojasi daugiausiai laisvus drabužius dėvintys juodaodžiai. Dvi salės sienos veidrodinės, todėl daugelis net nesistengia ieškoti partnerės - šoka vieni, žiūrėdami į veidrodį. “Nesistengiate užkalbinti merginų?” - pradedame pokalbį. “Daugelis čia atėjo išleisti garą, neieško antrų pusių”, - nesustodamas šoka juodaodis. Kitame kampe įnirtingai bučiuojasi vokiečių porelė, tačiau kone du trečdaliai salėje buvusių žmonių kažkodėl žiūri į turistus iš Lietuvos.
Šokių muzika skamba pirmajame klubo aukšte. “Labas, kaip sekasi?” - uždedu ranką žaviai klubo lankytojai ant peties. Tačiau sulaukiu ne šypsenos, o išgąsčio. Mergina stveria daiktus ir su drauge palieka klubą. Tik vėliau vienas klube buvusių turkų paaiškina, kad be merginos leidimo Vokietijoje nederėtų prie jos liestis. Linksmybės klube tęsiasi iki ankstyvo ryto, apie trečią valandą nakties klubas pradeda tuštėti. Tačiau daugelis dar neskuba namo. Vieni - užkąsti, kiti - į raudonųjų žibintų kvartalu vadinamą gatvę.
Baidosi rusų
Ketvirta valanda ryto. Baltus trumpus kailinius dėvinti mergina pasitinka pačioje Oranienburger gatvės pradžioje. “Labas vakaras. Kaip gyvenate, iš kur atvykote, gal iš Anglijos?” - pasiteirauja idealiai vokiškai ir angliškai kalbanti prostitutė. Po kelių akimirkų savo rankose ji jau laiko potencialių klientų plaštakas ir aiškina apie paslaugų kainas: “Už 70 eurų galėsite linksmintis net pusvalandį”. Mergina detaliai apibūdina ir visas teikiamas paslaugas. Apie kai kurias kalba taip smulkiai, kad kartais atrodo, jog žiūri prastą erotinį filmą.
Kol žingsniavome iki kito gatvės galo, vis kitos laisvo elgesio merginos glaustėsi ir ragino užsukti būtent pas jas. Tiesa, yra vienas būdas, kaip greitai nutraukti beužsimezgantį pokalbį. Kai moterys paklausia, iš kur atvykome, tereikia pasakyti, kad iš Rusijos. Tuomet daugiau klausimų nebelieka, prostitutės sprunka šalin.
Toje pačioje gatvėje - ne tik keli striptizo barai, bet ir neformalaus jaunimo susibūrimo vietos. Net gatvėje jaučiamas nuo jų sklindantis žolės tvaikas. Viduje iš tiesų šiurpokas vaizdas - daugelis atrodo apduję, šokių aikštelė apšnerkšta, visos sienos išmargintos grafitų meistrų. Apie tvarkingus drabužius ir švarius bokalus nėra ką kalbėti. Jaunuoliai tiesiog prie baro kažką traukia per nosį, o cigaretės šiame klube, atrodo, jau seniai tapo atgyvena. Vietoje jų - pačių jaunuolių susukti žolės cigarai.
Tarp prostitučių - konkurencija
Kitoje gatvės pusėje kiek neįprastus vaizdus galima iškeisti į gerokai patrauklesnius - vos 10 eurų, ir tu jau vieno ne itin prabangaus striptizo klubo viduje. Dar keli eurai už mokamą rūbinę ir butelį alaus. Klube šoka kelios merginos, tačiau po kelių akimirkų paaiškėja, kad daugelis jų nenusiteikusios linksminti publikos, merginų tikslas - privatūs šokiai.
Šiame klube vyrauja jokiu būdu ne vokiečių ar anglų kalba. Daugeliui šokėjų paprasčiau kalbėti rusiškai ar lenkiškai. Iš aštuonių tą vakarą dirbusių merginų - penkios iš buvusios Sovietų Sąjungos: Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, viena lenkė ir dvi vietinės. Lietuviams jos žada dideles nuolaidas.
Bet kur merginos iš Lietuvos? “Pastaraisiais metais jų gerokai sumažėjo. Prieš kurį laiką viena dirbo ir šiame bare, tačiau lietuvės kažkur išvyko. Abejoju, ar jų Berlyne pavyks rasti”, - rusiškai svarstė pusnuogė baltarusė Svetlana. Kartkartėmis primindama, kad siūlo ir išskirtinių paslaugų, mergina tikino, kad pastaruoju metu šioje rinkoje gerokai padidėjusi konkurencija. “Dirba ir kai kurios vokietės. Vienos vilioja turistus, kitos juos aptarnauja. Neapsigaukite. Kai nueisite į jų siūlomus apartamentus, daugelis paprašys sumokėti dvigubai daugiau. Daugelis jų tikros kekšės”, - dar daugiau keiksmažodžių pažėrė baltarusė. Šalia jos stovėjusi ukrainietė, pamačiusi, kad ja nesidomime, nesibodėjo atkišti net vidurinio piršto.
Tokie klubai Berlyne veikia iki pat ryto, o merginos iš gatvių dingsta tik tuomet, kai berlyniečiai pradeda skubėti į darbus.
Populiariausiuose klubuose - tūkstančiai lankytojų
Šeštadienį daugelis vokiečių ir turistų skuba į vienus populiariausių Berlyno klubų, įsikūrusius Prenzlauer Berg rajone. Tai, ko gero, liberaliausias Berlyno rajonas, naktiniu gyvenimu pastaraisiais metais pranokęs Kreuzbergą - buvusį Vakarų Berlyno naktinio gyvenimo ir jaunimo traukos centrą. Buvusioje alaus gamykloje “Kulturbrauerei” dabar įsikūrę daugybė restoranų, populiariausių naktinių klubų, kitų pramogų centrų.
Vien norint į juos patekti bent keliolika minučių reikia palaukti prie durų nutįsusiose eilėse. Viduje kiekvienas ras, kaip pasilinksminti, klubai talpina po kelis tūkstančius žmonių. Daugelis jų įsikūrę per du aukštus, o įvairi muzika grojama net penkiose ar keliolikoje salių.
Paprastas kokteilis, pavyzdžiui, “Club 23” kainuoja apie aštuonis eurus, alus - kaip ir kituose baruose. Klubuose linksminasi ne tik vokiečiai, bet ir daugybė turistų. “Iš kur atvykote?” - prie baro užkalbina Vokietijos turkų porelė. “Iš Lietuvos”, - atsakome. “Girdėjome, kad tai labai skurdi šalis. Ką čia veikiate?” - stebisi pašnekovai. Išgirdę atsakymą, kad tiesiog leidžiame savaitgalį, jie neteko žado, vėliau prisipažino, kad dar nė karto nebuvo išvykę iš Vokietijos. “Prieš kelias dienas nusipirkome pirmuosius bilietus į Paryžių”, - pasigyrė vokiečiai.
Daugeliui klube rūpėjo ne kalbos, o linksmybės. Mažai kas sėdėjo prie baro ar staliukų. “Atėjome pasilinksminti, tai ir šokame”, - paaiškino dvi vokietaitės. Galėjo susidaryti įspūdis, kad niekam tame klube nerūpėjo, ką daro kiti, daugelis tenorėjo gerai pašėlti.
“Ar jums patinka Vokietija? - paklausė tos pačios merginos ir po kelių akimirkų pačios ėmė sufleruoti atsakymą. - Juk visiems čia labai linksma”.
Nuotaikos nesugadina ilga kelionė į viešbutį. Net vėlyvą naktį kursuoja daugelis metro ar autobusų, bet kuriuo paros metu gali nebrangiai grįžti į bet kurią Vokietijos sostinės vietą. Už dviejų dienų bilietą visų rūšių viešajam transportui reikia sumokėti kiek daugiau nei 12 eurų.
