Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Naftos patas
2006-04-14
Renaldas GABARTAS
Būgštaujama, kad ginčai dėl “Mažeikių naftos” ateities iš slaptų derybų kambarių gali persikelti į teismų sales
Realizuoti beveik pusantrų metų kurptus planus, kaip perparduodant “Mažeikių naftos” akcijas sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus malonės, uždirbti milijardą litų ir antra tiek Lietuvos žmonių simpatijų, sunkiau sulig kiekviena diena.
Vakar Paryžiuje be apčiuopiamų rezultatų pasibaigus eiliniam derybinės grupės susitikimų raundui, susidariusią padėtį pristatydamas parlamentinių partijų frakcijų vadovams bei Seimo valdybos nariams Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas priminė šachmatininką, atsidūrusį pato situacijoje - matas lyg ir negresia, tačiau galimų ėjimų skaičius apverktinai mažas.
Sandoris pagal Maskvą
Vakar paaiškėjo, kad Lietuvos teisingumo ministras Gintautas Bužinskas iš savo kolegos - Rusijos teisingumo ministro sulaukė laiško su oficialiu prašymu taikyti tam tikrus apribojimus derybose dėl “Mažeikių naftos” akcijų išpirkimo iš naftos koncerno “Jukos”. Kadangi valstybinė naftos kompanija “Rosneft” perpirko visus kreditorinius reikalavimus, kurie buvo pateikti “Jukos”, dabar būtent ji turi teisę reikalauti ši “Jukos” daugiau nei 2 mlrd. dolerių. Bent iš dalies patenkinti šiuos drakoniškus reikalavimus įmanoma bene vieninteliu būdu - parduodant per “Jukos” antrinę įmonę Olandijoje valdomos “Mažeikių naftos” kontrolinį akcijų paketą.
Premjeras Algirdas Brazauskas vakar pripažino, kad Lietuva turi atsižvelgti į Kremliaus įspėjimą dėl “Mažeikių naftos” akcijų išpirkimo iš “Jukos” sandorio. Interviu “Žinių radijui” Vyriausybės vadovas sakė, jog Rusijos teisingumo ministras yra įspėjęs, kad lėšos, sumokėtos už 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų, turi patekti ne kam kitam, o didžiausiam “Jukos” kreditoriui Rusijoje - valstybiniam koncernui “Rosneft”.
“Visiškai aiškūs kai kurių Rusijos institucijų, kurioms “Jukos” yra prasiskolinęs, interesai, ir mes, žinoma, negalime neįvertinti šitų dalykų”, - teigė A.Brazauskas ir pripažino, kad būtent tai labai apsunkina derybas su “Jukos” atstovais.
Jei Lietuva nuspręstų elgtis pagal scenarijų, kurį bruka Kremliaus šeimininkai, ir pinigus už “Mažeikių naftą” pervestų į nurodytas sąskaitas Maskvoje, “Jukos” neabejotinai pareikštų, kad per pastarąjį pusmetį suderėtos sąlygos yra neįvykdytos, sandoris laikomas neįvykusiu ir jie tebėra visateisiai mūsiškės naftos įmonės šeimininkai. Jei ūkio ministro Kęstučio Daukšio vadovaujami derybininkai, neoficialiomis žiniomis, pažadėtą 1,4 mlrd. dolerių atseikėtų “Jukos” - viską užprotestuotų valstybinio Rusijos koncerno “Rosneft” teisininkai.
Tiesa, kol kas “Rosneft” reikalavimu priimtas Maskvos arbitražo sprendimas, draudžiantis parduoti “Jukos” turtą užsienyje, negalioja už Rusijos ribų. Jį turėtų patvirtinti Olandijos arba Lietuvos teismas, tačiau tai neabejotinai tėra formalumas, nesuteikiantis jokių vilčių sėkmingam sandoriui. Bet kuris žinomą draudimą ignoravęs pirkėjas būtų apkaltintas nesąžiningumu, o pats sandoris - užginčytas.
G.Bužinskas, komentuodamas situaciją, teigė, jog šiuo metu Teisingumo ministerijos ekspertai aiškinasi, ar Rusijos arbitražo sprendimas atitinka sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos Federacijos teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose rėmus, tad kol kas jokių veiksmų nesiima. Pasak G.Bužinsko, Lietuva tikriausiai Rusijos teisingumo ministerijos prašys išaiškinti Rusijos teismų hierarchiją, nes teisinės pagalbos sutartis galioja bendrosios kompetencijos teismams.
Atsakomybės dalybos
Šią situaciją išdėstęs Seimo nariams, A.Brazauskas pareiškė “norįs pasidalyti atsakomybe” su įstatymų leidėjais.
“Vyriausybė viena nesiims jokių veiksmų, nes kai kurie mūsų pasiūlymai sutikti skeptiškai. Todėl galutinio sprendimo nėra jokio”, - pareiškė premjeras.
Nedetalizuodamas, ką turi galvoje, A.Brazauskas užsiminė, jog dėl “Mažeikių naftos” gali tekti priimti kai kurių “drastiškų sprendimų”. Tai būtų daroma visus su sandoriu susijusius reikalus aptarus Valstybės gynimo taryboje ir parlamente.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas, dalydamasis įspūdžiais po susitikimo su Vyriausybės vadovu ir ūkio ministru, taip pat pripažino, kad padėtis labai sudėtinga.
“Akcijų pirkimo iš “Jukos” sandoris keblus dėl Kremliaus perspėjimų ir reikalavimų pervesti pinigus į “Rosneft” nurodomą, o ne į akcijų pardavėjų sąskaitą. Ir vienas, ir kitas sprendimas greičiausiai būtų ginčijamas teismuose. Teisininkų laukia nepaprastai sudėtingi sprendimai, nes klaidos padaryti negalima. Tai varžo ne tik Lietuvos derybininkų veiksmus, bet ir neabejotinai veikia pačią “Jukos”. Jos įgaliotieji asmenys taip pat gavo laiškus su perspėjimais, jog nepaisydami Rusijos valdžios reikalavimų sulauks adekvataus vertinimo, t.y. greičiausiai bus persekiojami įstatymų numatyta tvarka. Viskas iš tiesų labai sudėtinga”, - pasakojo V.Navickas.
Klausiamas, ar derybos neturėtų persikelti į Kremlių, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas teigė, jog kol kas to niekas nereikalauja, tačiau tai, kad Rusijos vyriausybė siekia kontroliuoti padėtį ir turi tam svertų, - akivaizdu.
Beje, V.Navicko teigimu, vėlesnis akcijų pardavimo etapas taip pat komplikuotas, nes jį sudarant būtina įvertinti naftos tiekimo garantijas, nacionalinio saugumo ir daugelį kitų aspektų, kurie apriboja derybininkų veiksmų laisvę.
Lenkiška panacėja
Vakar naftos fronte atsirado dar vienas sąlyginai naujas galvosūkis.
Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” pateikė pasiūlymą įsigyti bendrovę “Mažeikių nafta” - koncernas pirmiausia siūlo nupirkti visą 40,6 proc. Vyriausybei priklausantį įmonės akcijų paketą, o šiai išpirkus akcijas iš “Jukos” - dar beveik 54 proc. akcijų ta pačia kaina. Tokiu atveju “PKN Orlen” rankose atsidurtų 94,4 proc. “Mažeikių naftos” akcijų. Beje, anksčiau vykusiose “PKN Orlen” derybose su “Jukos”, lenkai už “Mažeikių naftos” akcijas pasiūlė didžiausią kainą - 1,5 mlrd. dolerių.
Premjeras ir ūkio ministras vakar patvirtino, kad pasiūlymas gautas, tačiau patikino nespėję išsamiau su juo susipažinti, todėl negalį komentuoti alternatyvaus sprendimo turinio.
“PKN Orlen” išplatintame pranešime teigiama, kad jų pasiūlyme pateikiama “patraukli” kaina už “Mažeikių naftos” akcijas, žadamos naftos tiekimo garantijos bei siūlomas priimtinas bendrovės valdymo būdas. Lenkijos koncernas taip pat siūlo “Mažeikių naftai” kartu su juo dalyvauti naftos telkinių žvalgybos ir gavybos projektuose.
“PKN Orlen” atstovai patikino, jog tokiam sandoriui jau gauti visi bendrovės vadovybės bei stebėtojų tarybos leidimai.
Lenkijos įmonė, be kita ko, siūlo išnagrinėti jo finansavimo galimybę, Vyriausybei išperkant akcijas iš “Jukos”. Pranešime teigiama, kad bendrovė turi teigiamus atsakymus iš potencialių naftos tiekėjų, kai kurie jų esą yra ir dabartiniai “PKN Orlen” tiekėjai. Naftos tiekimo sutartys esą būtų pasirašytos iš karto po “Mažeikių naftos” kontrolinio paketo įsigijimo.
Beje, “PKN Orlen” šį pasiūlymą nori tiesiogiai pristatyti pačiam A.Brazauskui, kuris savo ruožtu ne kartą leido suprasti, jog šio koncerno nelaiko rimtu pretendentu į naujus “Mažeikių naftos” savininkus ir rimtu derybų partneriu. Anot premjero, kol “PKN Orlen” nepateiks garantijų, kad per metus jis patieks maždaug 10 mln. tonų žaliavos, jis nemano, kad galima rimtai derėtis su lenkais.
Sprendžiant iš kai kurių Ministro Pirmininko ir derybininkų grupės narių pareiškimų, “rimtais” pretendentais yra laikoma Kazachstano naftos ir dujų bendrovė “Kazmunaigaz”. Tačiau vakar naujienų agentūros “Interfax” ir BNS išplatino informaciją, jog Kazachstanas dar nepasiekė susitarimo su Rusija dėl naftos tiekimo Lietuvos “Mažeikių naftos” perdirbimo gamyklai.
“Susitarimas dar turi būti pasiektas”, - pareiškė Kazachstano energetikos ministerijos naftos ir dujų pramonės transportavimo departamento vadovas Kairatas Kaipijevas.
Už gavybą atsakingas “Kazmunaigaz” žvalgybos ir gavybos padalinio generalinio direktoriaus pavaduotojas Sisengalis Utegalijevas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kazachstano naftos tiekimo “Mažeikių naftai” per Rusiją klausimas bus išspręstas.
“Manau, susitarimas bus pasiektas bet kuriuo atveju”, - pareiškė jis.
Be to, kazachai yra nurodę, jog tuo atveju, jei nepavyktų susitarti dėl naftos tiekimo rusiškais vamzdynais, jie galėtų aprūpinti “Mažeikių naftą” per Būtingės terminalą. Čia būtų tiekiama žaliava pagal mainų sutartis su Vakarų šalių naftos bendrovėmis, kurioms Kazachstano bendrovė tiektų Kaspijos jūroje išgautą naftą mainais už išgautą Šiaurės jūroje. Taip pat būtų galima pirkti naftą Primorsko terminale, kuriam “juodasis auksas” tiekiamas Baltijos naftotiekių sistema, ir iš ten transportuojamas į Lietuvą tanklaiviais.
“Kazmunaigaz” vadovai tikino, jog viskas turėtų paaiškėti po to, kai baigsis sudėtingos derybos tarp Lietuvos Vyriausybės ir “Jukos”.
Opozicija savo stichijoje
Vakar paaiškėjus, jog viltys Paryžiuje vykusių derybų metu parafuoti “Mažeikių naftos” akcijų išpirkimo iš “Jukos” sutartį žlunga, savus situacijos vertinimus pažėrė opozicinių politinių jėgų lyderiai.
Konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, jog premjero noras, kad Seimas daugiau dalyvautų priimant sprendimus dėl “Mažeikių naftos”, reiškia, kad “situacija yra bloga”.
“Vyriausybė bijo viena priimti sprendimus, jeigu kreipiasi į Seimą”, - konstatavo A.Kubilius.
Liberalcentristas Algis Čaplikas Vyriausybės vadovo siekį į Mažeikių įmonės pardavimo peripetijas įvelti ir Seimą pavadino bėgimu nuo atsakomybės.
“Pusantrų metų derasi dėl akcijų ir rezultato jokio, telieka atsistatydinti”, - sakė A.Čaplikas.
Tačiau praėjusių metų rudenį, kai Seime buvo svarstomas “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektas, patys parlamentarai reikalavo, jog taškas šiame sandoryje būtų dedamas tik gavus jų palaiminimą.
