Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mokyklas krečia egzaminų karštinė
2003-05-30
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Lietuvių gimtosios kalbos ir literatūros užduotys abiturientams nebuvo sunkios, bet stigo laiko
Lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės (nelietuviškų mokyklų moksleiviams) kalbos egzaminas - vienintelis privalomas, kurį šiemet laiko Lietuvos mokyklų abiturientai. Užvakar jie laikė egzamino testo dalį, o vakar sėdo rašyti literatūros rašinių arba interpretacijų.
Interpretacijas rašė keli šimtai
Dvyliktokų, gimtosios kalbos egzaminą laikiusių kaip valstybinį, buvo nemažai: iš 46 tūkst. šalies abiturientų jį pasirinko daugiau kaip 27 tūkst. moksleivių. Tačiau “valstybiniu lygiu” rašiusiųjų interpretacijas buvo nedaug: Kaune valstybinio lietuvių kalbos egzamino testą laikė 3050 dvyliktokų, o interpretacijas rašė tik 223 abiturientai. Jas daugiausia rinkosi tie abiturientai, kurie ruošiasi filologinėms studijoms ir turi literatūrinę gyslelę. Rizikuojančiųjų šiame žanre išbandyti savo jėgas dėl įdomumo, kaip teigė mokytojai lituanistai, buvo vienas kitas.
Vydūno vidurinėje mokykloje, kur buvo įsikūręs vienas iš dviejų valstybinio egzamino centrų, (antrasis veikė M.Mažvydo vidurinėje) abiturientams teko prakaituoti tris valandas - tiek laiko buvo skirta rašyti interpretacijoms. Iš egzamino išėję dvyliktokai pasakojo, jog, atplėšę užduočių vokus, didesnių staigmenų nerado, nors laiko kūrybiniams apmąstymams galėjo būti daugiau. Visi turėjo galimybę pasirinkti vieną iš trijų siūlomų temų. “Maniau, jog bus sunkiau, pasirinkau interpretuoti Antano Vaičiulaičio romano “Valentina” ištrauką, - pasakojo “Santaros” gimnazijos abiturientė Sonata. - Literatūra man patinka, norėčiau studijuoti kultūros vadybą, tikiuosi, jog šio egzamino įvertinimas man nepakiš kojos”.
Neaiškūs vertinimo kriterijai
Giedriui, vienam iš dešimties “Santaros” gimnazistų, laikiusių valstybinį egzaminą, labiausiai prie širdies buvo Juozo Apučio novelė “Įveik save”. Jos ištrauką interpretavęs moksleivis sakė šį valstybinį egzaminą rinkęsis kaip atsarginį variantą - jei nepasiseks įstoti į vadybą, bandys studijuoti anglų filologiją. “O man labiausiai patinka poezija, Aido Marčėno eilėraštį “Su almančiu pavasariu” rinkausi kaip gerai man žinomą ir mielą kūrinį”, - pasakojo jo bendramokslė abiturientė Simona.
Milikonių vidurinės mokyklos abiturientai Aurimas, Viktorija, Zita prisipažino būgštaujantys dėl interpretacijų vertinimo objektyvumo. “Labai neaiškūs vertinimo kriterijai, tą patį kūrinį gali interpretuoti įvairiais aspektais, kiekvieno vidinė nuojauta ir minties raiška yra skirtingi, tad nežinome, ar vertintojų nuomonė sutaps su mūsų, - sakė moksleiviai. - Literatūros mokytoja mums teigė parodžiusi tik kelių eismo taisykles, o važiuoti turėjome patys”.
Laikiusieji valstybinį egzaminą sakė, jog tris savaites laukti rezultatų jiems bus sunku, abiturientai teigė nesuprantantys, kodėl šis tikrinimo “mechanizmas” toks sudėtingas.
Testui atlikti trūko laiko
Komentuodami diena anksčiau laikytą gimtosios kalbos testą, abiturientai sakė, jog geriau susikaupti ir apmąstyti siūlomą tekstą stigo laiko - atsakyti į 15 klausimų ir atlikti dar 6 užduotis daugeliui moksleivių dviejų valandų buvo per maža. Kalniečių vidurinės mokyklos abiturientės Agnės teigimu, ne visi spėjo atlikti viską, ko buvo reikalaujama. “Pirmoji egzamino dalis gali paklupdyti ne vieną”, - svarstė galimus netikėtumus dvyliktokai.
Abiturientai, laikę mokyklinio gimtosios kalbos egzamino literatūrinę dalį, turėjo didesnes galimybes rinktis: jiems buvo siūlomos trys temos ir trys kūriniai interpretacijoms. Vieniems atrodė patraukli galimybė pamąstyti apie amžinąsias vertybes lietuvių prozoje (remiantis S.Nėries, J.Biliūno, R.Granausko kūryba), kiti gvildeno temas “Kūryba padeda sugrįžti į gimtinę”, “Atstumtieji lietuvių prozoje”. Interpretacijoms buvo siūlomi gerai žinomų rašytojų kūriniai - Vytauto Mačernio “Rudens sonetai”, Justino Marcinkevičiaus “Mažvydas” ir Vinco Mykolaičio-Putino “Altorių šešėlyje”.
