Miesto vizitinė kortelė - nuniokoti ženklai


2007-02-09
Saulius TVIRBUTAS
Miesto vizitinė kortelė - nuniokoti ženklai

Greitkeliuose Kauno ribas žymintys stendai stūkso neprižiūrimi ir išteplioti dažais

Važiuojančiuosius iš Vilniaus ir Klaipėdos pasitinka seni ir seniai neprižiūrimi Kauno miesto ribos ženklai. Anksčiau jiems skirtas didelis dėmesys, nes buvo manoma, kad tai – reprezentuojantys miestą stendai. Dabar jie rūdija apipaišyti vandalų, padengti dulkių, purvo sluoksniu. Savivaldybės administracija jiems tvarkyti neskiria lėšų. Komunalininkai svarsto galimybę statyti naujus ženklus arba jų visai atsisakyti.

Tuo tarpu politinės reklamos stendams pinigų nestinga.

Pasveikina keverzonėmis

Greitkelyje Kaunas - Klaipėda ir Vilnius - Kaunas vairuotojus ties miestu pasitinka išteplioti riboženkliai. Prie Klaipėdos plento iš kelio pusės žiojėja nudraskytas kampas, kai kurios raidės įlinkusios. „Nežinia, ar tai vandalų, ar praūžusių vėtrų darbas“, - kalbėjo Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.

Nemažai plokštelių, iš kurių sudarytas riboženklio stendas, jau rūdija, jos aplipusios dulkėmis ir purvu. Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Algirdas Bublys prisimena, kai šie riboženkliai buvo pastatyti prieš 25 metus. „Tada dirbau „Kauno keliuose“, kurie ir turėjo nuolat juos prižiūrėti, valyti, - sakė jis. – Šie ženklai išskyrė Kauną iš kitų miestų ir buvo tarsi vizitinė kortelė, kuri parodo, kad įvažiuoji į kultūringą miestą.” Pasak specialisto, iš toli matomi stendai dabar jau nedaro garbės miestui.

Buvo vieni prabangiausių

Dviejų stendų architektūrinio projekto autorius yra dabar Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbantis Ramūnas Kamaitis. „Juos suprojektavau visuomeniniais pagrindais, - sakė R.Kamaitis. – Tada miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju buvo mano buvęs dėstytojas Povilas Bertaševičius. Jis ir paprašė manęs sukurti riboženklius.”

Pasak architekto, iš pradžių jis norėjęs vietoje emaliuotų metalo plokščių montuoti stiklines, kad per jas persišviestų saulės spinduliai. „Tačiau to buvo atsisakyta dėl per didelės kainos, - kalbėjo R.Kamaitis. – Ir metalo plokščių stendai tada kainavo kaip keturios „Volgos“ – apie 80 tūkst. rublių.” Inžinerinius sprendimus stendams sukūrė Benjaminas Pijus Čikotas.

Seniau riboženkliai turėjo aliumininius rėmus, tačiau metalo vagys juos nudraskė. Dabar stendai apkalti medinėmis lentelėmis.

Stendus prižiūrinti įmonė „Kauno keliai“ buvo užsakiusi ir atsarginių raudonų plokščių, kad galėtų nuolat atnaujinti raudoną foną. „Dabar šie stendai turbūt jau visai nusidėvėję“, - mano R.Kamaitis.

Kvies diskutuoti

R.Kamaitis mano, kad šiuos stendus jau seniai laikas rekonstruoti arba statyti naujus. Komunalininkai taip pat teigia, kad jei nebus skirta lėšų stendams priežiūrėti, juos stipresni vėjai nuniokos dar labiau.

„Prieš teikdami prašymą miesto Tarybai skirti lėšų iš miesto biudžeto, norime su visuomene apsvarstyti, ar juos reikia rekonstruoti, ar nugriauti ir statyti naujus, o galbūt apskritai jų atsisakyti“, - kalbėjo Z.Girčys.

Jo nuomone, būtų galima skelbti idėjų konkursą Dailės akademijos studentams, menų mokyklų moksleiviams, architektams. „Riboženkliai galėtų būti statomi prie visų kelių į Kauną: prie Aleksoto, Rokų, “Via Baltica” ir kituose keliuose“, - mano Z.Girčys.