Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Miestas dūsta nuo dulkių
2008-04-05
Saulius TVIRBUTAS
Kaune šią savaitę užfiksuotas padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Būta dienų, kai leistina norma viršyta dvigubai. Specialistai kuria planus, kaip sumažinti taršą.
Viršijo leistiną normą
Šią savaitę džiugina pavasariški balandžio orai. Specialistai perspėja, kad nevėjuotomis ir nelietingomis dienomis nesiskaido automobilių sukeltos dulkės, todėl mieste padidėja tarša.
Medikai įspėja, kad jautriausiai į oro taršą reaguoja vaikai, seneliai, nėščios moterys, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės. Dėl kietųjų dalelių paūmėja lėtinės kvėpavimo takų ligos, alerginės reakcijos.
Savivaldybės įmonės „Aplinkos kokybės tyrimai“ direktorius Juozas Kameneckas sakė, kad visą šią savaitę buvo viršyta leistina norma. „Kai kuriomis paromis dulkių koncentracija buvo dvigubai didesnė, nei leistina“, – pastebėjo direktorius.
Europos Sąjungos direktyvose numatyta, kad smulkiųjų dalelių koncentracija viename kubiniame metre per parą vidutiniškai turi būti ne daugiau nei 50 mikrogramų.
Balandžio pradžioje buvo dienų, kai šis vidurkis buvo didesnis nei 100 mikrogramų.
ES direktyvos numato, kad per metus didmiesčiuose dulkių tarša leistinos normos neturėtų viršyti dažniau kaip 35 paros. Pernai Kaune tokių dienų buvo 46, užpernai – 64.
Ragina atsisakyti druskos
„Po žiemos daug džiūstančio purvo lieka kelkraščiuose, kuris nuolat sklaidomas važiuojančių automobilių“, – aiškino J.Kameneckas.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė pridūrė, kad taršą didina vykstančios statybos. „Seniūnijoms pasiūlėme dažniau kontroliuoti, ar statybų bendrovės nuvalo gatvėse savo sunkvežimių ratų paliekamą purvą“, – teigė vedėja.
Geriausiai dulkes slopina lietus, o kai jo nėra, gatves reikia laistyti. „Nuolat pranešame Komunalinio ūkio skyriui apie padidėjusį dulkėtumą, gatvės yra plaunamos, tačiau dulkes sukelia neleistinai deginamos pievos, senos automobilių padangos, kurių dalelės pasklinda važiuojant. Dulkių debesys atkeliauja ir iš kitų šalių“, – pastebėjo M.Stanikūnienė.
Aplinkos apsaugos skyrius parengė dulkių koncentracijos mieste mažinimo programą. Joje numatyta šiemet pasiūlyti Komunalinio ūkio skyriui apskaičiuoti, kiek kainuotų žiemą gatves barstyti ne druska ar mišiniu su smėliu, o skaldele.
„Smėlis ir druska per žiemą kaupiasi ant grindinio, o pavasarį, kai oras būna sausas, išbarstytos medžiagos kyla ir teršia orą, todėl siūlysime rinktis skaldelę. Ji populiari Skandinavijos ir kitų Europos šalių miestuose. Tai turėtų sumažinti taršą“, – įsitikinusi M.Stanikūnienė.
Kelininkai gąsdina skandalu
„Jeigu atsisakytume druskos, kiltų didelis skandalas“, – mano Kauno gatves prižiūrinčios bendrovės „Kelių remonto grupė“ direktoriaus pavaduotojas statybai Mindaugas Norkus.
Jo teigimu, Skandinavijoje ir kitose šalyse visai kitoks supratimas apie gatvių valymą. „Jie tiesiog nubraukia sniegą ir pabarsto skaldele, kad būtų šiurkštesnė danga, – pasakojo M.Norkus. – Nepamirškime, kad skaldelė visiškai netirpdo ledo. Nesunku įsivaizduoti, kokios sulauktume vairuotojų reakcijos, jei pašalus nebertume druskos.“
Praėjusį žiemos sezoną „Kelių remonto grupė“ išbarstė 300 tonų smėlio ir druskos mišinio, kuris beriamas gausiai pasnigus, bei 3000 tonų druskos, skirtos tirpinti ledui. Ant tiltų, viadukų ir įkalnėse barstoma ir skalda. Jos šiemet išberta 200 tonų.
