Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Melodijos terapija
2002-12-28
Kauniečio gydytojo kolekcijoje - pasaulinio garso kūrėjų kalėdinės muzikos įrašai
Susipažinti su kauniečių gydytoju onkologu Vytautu Tikniumi - gražios kalėdinės muzikos įrašų išskirtinės kolekcijos savininku - paskatino vėžiu sergančių moterų klubo “Alma” narės. Jos negailėjo liaupsių gydytojui, kuris atsinešęs daugybę vinilinių plokštelių į jų tradicinius susibūrimus, pasistengė ligų kamuojamas moteris nuvesti į šalį nuo liūdnų minčių ir privertė pamiršti negalias bei skausmą. Muzikos popietės šiame klube, besiglaudžiančiame Onkologijos ligoninėje, galima sakyti, - bene vieninteliai vieši gydytojo kolekcijos pristatymai. Tad labai mažai kas ir žino, kokius pasaulinio garso kūrėjų lobius sukaupė vaikystėje pats muzikavęs Vytautas Tiknius.
Laukimo džiaugsmas
Tos kalėdinės giesmės, kurių “Almos” narės ne vieną išklausė, tarsi atgaivino, leido pasijusti stipresnėms, davė galių įveikti pesimizmą. Iš naujo pažadino viltį bei stiprų norą gyventi. Ta muzika, anot vienos almietės - ponios Jūratės, panaši į kalėdinį stebuklą: šviesi, tyra ir iki graudulio miela.
Sunku žodžiais papasakoti apie muziką, apie jos poveikį, geriau muzikos klausytis. Tad beldžiamės į duris vieno buto miesto centre, tolėliau nuo gatvės stovinčiame name. Jaukioje, antikvariniais baldais apstatytoje Tiknių svetainėje netrukus suskamba kalėdinės giesmės. Pats šeimininkas prisipažįsta “kalėdinių plokščių” vidurvasarį niekada nesiklausąs, vien žiemą. Ir tik - po Kūčių.
“Tada, kai ta muzika pati ateina. Laukiu Kalėdų, kad galėčiau gražiausios šventės artėjimo džiaugsmą kartu su muzika pajusti. Mūsų šeimoje Kalėdos tik su muzika švenčiamos. Didi šventė - didi muzika: sukurta prieš tris šimtus ar dar daugiau metų. Buvo liūdna, kai anksčiau neturėjome galimybių tokios muzikos klausytis. Juk ji ėjo iš Vakarų, o mes visi buvome tarybiniai, - prisiminęs netolimą praeitį šypteli kolekcionierius. Ir priduria. - Gaila, daug kas tos gražios kalėdinės muzikos ir dabar neišgirsta, nors galėtų klausytis...”
Namuose muzikantų nėra
Vytautas Tiknius savo laisvalaikį atiduodavo įvairiems pomėgiams. Buvo gerai žinomas plaukikas, po to - ilgų nuotolių bėgikas. Šito pomėgio ir dabar nepamiršta. Mažas mokėsi muzikos, kaip prasitarė, - “per jėgą”. Sėsdavo prie pianino, ir “per ašaras gaidų nesimatė”. Vytauto tėvukas mėgo muziką, chore dainavo. Neabejojo, kad muzika būtina lavinant ir vaikus.
Gydytoju tapęs Vytautas Tiknius šiandien anaiptol visai nepyksta, kad tėvai jį vertė gilintis į muzikos garsų pasaulio subtilybes. Galiausiai pats padarė tokią išvadą: bendravimas su pasauliu, jo pažinimas per visą gyvenimą labiau ateina per muziką, nei per knygas.
Prieš keletą metų viešėdamas Vokietijoje kolekcionierius netyčia aptiko elektrinius vargonėlius ir panoro išmokti jais groti. Kad ir sunkiai sekasi, bet mokosi. Gydytojo šeimoje profesionalių muzikų nėra nė vieno. Tačiau tėvuko nuo jaunystės laikų išsaugotos plokštelės buvo pirmosios Vytauto muzikinių įrašų kolekcijoje, kuri prasidėjo nuo muzikos klausymosi.
Vertingiausios - senosios plokštelės
Lentynų su tvarkingai suregistruotomis plokštelėmis Tiknių svetainėje - visa siena. O dar kitos - sustatytos spintelėse glaudžiasi. Šiuolaikiniam jaunikaičiui tas “vinilas” - žila senove dvelktų, kai “visas pasaulis prie diskų persimetė”. Vytautas Tiknius “diskelių” irgi turi, tačiau vertingiausia jo kolekcijos dalis - senosios plokštelės. Tarp jų yra netgi išleistų pirmąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Paskui - keli dešimtmečiai “tylos”, ir kitos kolekcijos plokštelės jau datuotos trečią ketvirtą dešimtmetį, kai Kaunas vadintas laikinąja sostine.
“Kiek mes geros muzikos turėjome, kiek žmonės jos paprasčiausiai iš savo gyvenimo išstūmė, kiek plokštelių išmetė, ilgai negalvoję, - neatsistebi kolekcionierius tiek mūsiškiais, tiek užsienio “švaistūnais”. - O ta “skardinė” muzika, kokia dažniausiai dabar visur, kur eini, skamba, vargu ar gali kokią teigiamą emociją sužadinti. Greičiau agresiją ji skleidžia. Dabar muzikinio skonio lavinimas iki degradacijos nuėjęs, nors medžiagos turim daugiau negu anksčiau. Vaikas žymiai vėliau suvokia, kas jam kalama į galvą. Ir ko Jonukas savo laiku neišmoksta, tą Jonas vėliau sunkiai įkerta”.
Keliolika “Tylios nakties” variantų
...Kvapni arbata, žvakių liepsnelės ir pati švelniausia, kokia tik gali būti, melodija. Skamba klasikinė “Silent night” (“Tyli naktis”). Kartą, kitą, trečią - ir vis skirtinga. Nes atlikėjai - kiti. Šios kalėdinės giesmės variantų Vytauto kolekcijoje net keliolika. Atlikėjai - Andy Williams (“ar prisimenate, jis dainavo “Love story”?”), Vienos berniukų choras, George Baker (“visokių “palomų” atlikėjas), Mario Lanza (“ypatingas tembras”), Celin Dion (“ta pati, kur dainuoja “Titanike”), Mahalia Jackson (“hospelų karalienė - kurią ypač vertino Kenedis ir Eizenhaueris”).
Namų šeimininkas apgailestauja: girdėjęs, jog ir E.Preslio įrašyta buvo ši daina, bet to įrašo gauti nepavyko. Nors, būdamas Čikagoje, pas vieną gatvės prekeivį visą lobį aptiko - už du dolerius nusipirko turtingą kalėdinių giesmių kolekciją. Paskui gan lengvokai įsigijo Vokietijoje leistų plokštelių. Būtent tokių, apie kurias seniai svajojo. Kai ką pirko Amsterdamo turguje ar panašioje vietoje, Kaune.
Jo kolekciją papildė ir draugų bei dėkingumą savajam gydytojui jaučiančių ligonių dovanotos plokštelės. Tarp jų - originalūs Vandos Stankus, Dolskio, Šabaniausko dainų įrašai. Bandė prieš keliolika metų Vytautas Tiknius pabendrauti viename klube su kitais kolekcionieriais, bet netruko nusivilti: “Ten ne tiek muzika svarbi, kiek komercija, firmų vardai, o mano interesai - kiti. Man svarbiausia - graži muzika”.
Pavaišinti... muzika
Vaikystėje pati šiek tiek ragavusi muzikos, ir vėliau su ja nesiskyrusi, V.Tikniaus kolekcijoje, prisipažinsiu, aptikau nemažai negirdėtų vardų. Štai, sukasi plokštelė, dusloku, sieloj ledus tirpdančiu intymiu (ai, moterys tikrai myli ausimis) balsu dainuoja Jim Reeves. Žmogus, kuris jau nieko daugiau nebesukurs. Likimo ironija: visą gyvenimą bijojęs skristi lėktuvu, jis žuvo, pats jį vairuodamas, 1964-aisiais. Kai kurias jo dainas vėliau dainavo garsioji “Bonny M” grupė.
Kažin, kiek vakarų prabėgtų, pamėginus nors po vieną kartą pasiklausyti tai, kas sukaupta gydytojo “muzikinėje skrynelėje”? O namų šeimininkas pasakoja: “Jokių viešų supažindinimų su savo kolekciją niekada nerengiu. Atvirai pasakius, nelabai kas iš nepažįstamų ja ir domisi. Nesiafišuoju ir didelės paklausos mano plokštelėms nėra, nepaisant jų išskirtinės vertės. Darbe tai peršu tą muziką, kolegas, ligonius ja “vaišinu”. Svarbu, ar muzika jaudina, ar ne.”
Paskui šiek tiek netgi “nusidedame”, prieš laiką skamba džiaugsmingoji Bacho kalėdinė oratorija. “Džiūgaukime ir džiaukimės, šlovinkime dieną, kurią Aukščiausiasis dovanojo...”, - Vytautas Tiknius apibendrina, ką vokiškai skelbia šis džiugiausias Kūdikio Jėzaus garbei sukurtas kūrinys.
