Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Mamos pienas - sveikata visam gyvenimui
2003-09-10
Giedrė BUDVYTIENĖ
Kūdikius būtina žindyti iki 6 mėnesių, tačiau tam ryžtasi vos 26 procentai mamų
Natūralaus kūdikių maitinimo nauda, regis, nekelia abejonių. Tačiau Lietuvoje tam ryžtasi nedaug moterų. Žindymas - sunkus darbas, reikalaujantis pasišventimo. Maitinanti mama ne viską gali valgyti ir gerti, nei dieną, nei naktį negali atsitraukti nuo kūdikio, juolab išlėkti į vakarėlį. Savo pienu vaikelius iki trijų mėnesių maitina vos 46 proc. lietuvių mamų. Tik pusė jų ištveria pusmetį. Ilgiau vaikus žindo vienetai. Taip atsitinka ne vien dėl tingumo ar egoizmo, bet ir dėl nežinojimo. Jaunos mamytės ligoninėje įgyja tik minimalių žinių, o vėliau joms tenka pasikliauti draugių ir močiučių patarimais. Deja, dažnai jie duoda daugiau žalos nei naudos.
Nėra su kuo pasitarti
Trijų mėnesių dukrą auginanti Rita Gaižauskienė ją iki šiol maitina pati, nors teko išgyventi ne vieną krizę. “Laimė, kad gimdžiau Vilniaus gimdymo namuose, kurie priklauso naujagimiams palankių ligoninių tinklui. Todėl čia gavau daug naudingos informacijos, kaip teisingai žindyti vaikelį. Galiu pasakyti, kad medikai šiai problemai toje įstaigoje tikrai skiria pakankamai dėmesio”.
Tačiau parvykus į namus kilo įvairiausių su maitinimu susijusių problemų, kurias spręsti teko savo jėgomis. “Poliklinikos gydytojai nepasiskambinsi net ir dieną, o ką bekalbėti, kai vidury nakties staiga baigėsi pienas. Vaikas klykia, aš apimta panikos, nebežinau, ką daryti. Gerai, kad ligoninėje buvau gavusi knygutę apie natūralų maitinimą. Pasiskaičiau ir radau išeitį”, - pasakoja jauna mama.
Sulaukusi ryto ji puolė skambinti informaciniame lapelyje, gautame taip pat ligoninėje, nurodytais telefonais. Jais bet kada atsiliepia organizacijai “Mama - mamai” priklausančios moterys, taip pat mamos. Iš jų Rita sužinojo interneto puslapio, kuriame yra daug naudingos informacijos, adresą. “Ir šiandien konsultavausi su viena mama savanore konsultante, mat dukra ėmė dažnai atpylinėti pieną, prasčiau valgyti”, - sako pašnekovė, ketinanti maitinti mergytę tol, kol turės pieno.
Violeta, auginanti vienerių metų sūnų, sako, kad labai nusivylė medikais: “Jie tik vilioja, kad pas juos važiuotum gimdyti, nes už tai nemažai pinigų gauna. Apie vaiko maitinimą tik prabėgomis šį tą pasako, ir verskis, kaip išmanai. Poliklinikos gydytoja amžinai neturi laiko, skubomis vaiką apžiūri ir - viso gero, nespėji paklausti to, kas rūpi”. Violeta sūnų pati maitino vos pusantro mėnesio.
Jai atrodė, kad dingsta pienas, nes vaikas pavalgęs verkdavo, buvo neramus. Todėl, daug nesukdama galvos, ėmė maitinti jį mišinėliais. O čia dar mama patarė: vaikas badauja, greičiau bėk į parduotuvę pirkti pieno pakaitalų. Draugė nuramino: maniškis štai koks užaugo ir be mano pieno. Moteris įsitikinusi, kad, jei būtų turėjusi daugiau žinių ar galimybę kam nors pasiskambinti ir pasiklausti, kaip tokiu atveju elgtis, vaiką būtų žindžiusi mažiausiai pusmetį.
Gydymo įstaigos abejingos
Lietuva yra prisijungusi prie Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo iniciatyvos aktyviau propaguoti natūralų kūdikių maitinimą. Mitybos specialistai tikina, kad motinos pieno niekas nepakeis. Todėl būtina daryti viską, kad kūdikiai kuo ilgiau būtų žindomi. Bendrosios praktikos gydytojai turėtų aiškinti būsimiesiems tėvams, kaip svarbu mamoms pačioms maitinti vaikus. Ligoninės ir gimdymo namai šį darbą turėtų tęsti, skatindami ir mokydami jaunas mamas teisingai žindyti. Po gimdymo poliklinikoje mamos turėtų sulaukti pagalbos, iškilus problemoms, susijusioms su kūdikio maitinimu.
Ši iniciatyva įgyvendinama per naujagimiams palankių ligoninių tinklą. Švedijoje jam priklauso visos ligoninės, Norvegijoje - daugiau kaip 60 proc., Danijoje, Šveicarijoje - apie 30 proc. Lietuvoje tik 3 sveikatos priežiūros įstaigos - Vilniaus gimdymo namai, Panevėžio apskrities bei Kelmės rajono ligoninės atitinka tokio tipo įstaigų standartus. Čia mamos skatinamos pačios maitinti savo vaikelius nuo pat gimimo, mokomos, aiškinama apie tokio maitinimo naudą.
“Priežastys, dėl kurių tiek nedaug moterų natūraliai maitina savo vaikus, yra įvairios. Visų pirma pačios mamos nesuvokia natūralaus maitinimo reikšmės. Nepakankamai dėmesio tam skiria pirminės grandies sveikatos priežiūros specialistai. Įstaigų vadovai į šią problemą žiūri per daug atsainiai. Visuomenė taip pat neragina maitinti vaikų natūraliai, trūksta informacijos”, - svarsto Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė vaiko ir motinos sveikatai Aušra Armonavičienė.
Spalio mėnuo yra skelbiamas natūralaus kūdikių maitinimo mėnesiu. Pasak specialistės, visomis įmanomomis priemonėmis planuojama skleisti informaciją apie natūralaus kūdikių maitinimo naudą jų sveikatai, fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Mamos ir tėčiai turėtų suvokti, kad svarbiausia - kuo ilgiau maitinti vaiką. Tačiau jaunos moterys labiau rūpinasi karjera, stengiasi kuo greičiau sugrįžti į darbą. Jos eina lengviausiu keliu - maitina mišinėliais.
Sveikatos priežiūros įstaigos bus raginamos tapti naujagimiams palankios. Siūloma, kad gimdymo paslaugas teikiančios ligoninės licencijoje būtų nurodyta, ar ji atitinka palankios naujagimiams standartus. Tikimasi, kad tai paskatintų ligoninių vadovus daugiau dėmesio skirti natūralaus maitinimo propagavimui. Šios priemonės gali padėti pasiekti Sveikatos programoje 1997 - 2010 metams numatytų rodiklių, kad 40 proc. Lietuvos motinų savo vaikus pačios maitintų iki pusės metų.
Neįmanoma sulyginti
Respublikinio mitybos centro specialistė Roma Bartkevičiūtė mano, kad jauniems tėvams trūksta supratimo ir informacijos. Juos klaidina ir dirbtinių pieno mišinių reklamos, kurios skelbia, jog jie yra adaptuoti, kiek tik įmanoma priartinti prie motinos pieno sudėties. “Tokių terminų naudojimas reklamuojant šiuos produktus yra klaidinimas”, - aiškina specialistė. Iš tikrųjų pasaulis, kad ir kaip būtų ištobulintos technologijos, lygiaverčio motinos pieno pakaitalo dar neatrado.
Nors mišinuke esančių baltymų sudėtis ir yra priartinta prie esančių motinos piene, į juos įdėta vitaminų, kitų maistinių medžiagų, tačiau nėra antikūnų, medžiagų, gerinančių imunitetą, stiprinančių sveikatą. Ne mažiau svarbus yra ir kitas momentas - psichologinis kūdikio ir jį maitinančios motinos ryšys, turintis įtakos psichiniam vaiko vystymuisi bei psichikos sveikatai. Ne be reikalo vos gimusį vaikelį guldome mamai ant krūtinės ir duodame pažįsti pieno.
“Motinos pienui niekas neprilygsta. Netikėkite reklamomis, kad jūsų vaikas augs toks pat sveikas, jei maitinsite jį ne savo pienu, o dirbtiniais jo pakaitalais.
Tai mitas. Kitas mitas, kad mamos pieno vertė priklauso nuo to, ar sveikai ji maitinasi. Niekas iki šiol nėra įrodęs, kad tai lemtų jo kokybę. Visų mamų pienas vienodai vertingas”, - tikina pašnekovė. Tik sergančioms kai kuriomis ligomis moterims nepatariama maitinti savo vaikų.
Specialistai teigia, kad vaiką mama pati turi būtinai maitinti iki pusės metų. Nuo 6 mėn. reikėtų maitinti jį papildomai, tačiau žindyti iki metų ir dar ilgiau. Netiesa, kad ne visos mamos gali maitinti savo kūdikius. Kalbos, kad kai kurios neturi pieno, nes to tiesiog nedavė gamta, nepagrįstos. Nustatyta, kad tik 5 proc. mamų dėl įvairių objektyvių priežasčių negali žindyti savo vaikų. Likusios gali ir turi tai daryti. Priežastys, dėl kurių jos to nedaro, norint nesunkiai pašalinamos.
Iš idėjos, o ne dėl naudos
Vilniaus gimdymo namų naujagimių skyriaus vedėjas Vladimiras Chijenas neabejoja, kad gydymo įstaigos įsijungimas į naujagimiui palankių ligoninių tinklą turi lemiamos įtakos, ar mama pati maitins savo vaikelį ir kaip ilgai tai darys. “Vilniaus mieste atlikti tyrimai parodė, kad pas mus gimdžiusios mamos dažniau ir ilgiau žindė, nei gimdžiusios kitose sveikatos priežiūros įstaigose”, - sako pašnekovas.
Vilniaus gimdymo namuose net po Cezario pjūvio mamai ant krūtinės dedamas kūdikis. Čia nėra nė vieno žinduko ar buteliuko. Jei pati mama po operacijos negali žindyti, kūdikiui pieno sugirdoma šaukšteliu. Visą buvimo ligoninėje laiką šalia jų yra personalas, pasirengęs kiekvieną minutę atskubėti į pagalbą. Išeinančios iš ligoninės mamos gauna informaciją, į ką kreiptis, jei iškyla kokių nors sunkumų ar neaiškumų.
Tam, kad įstaiga taptų palanki naujagimiui, reikia ilgai rengtis, įdėti daug pastangų, nes reikalavimai yra labai griežti. Tenka atlikti vidinį ir išorinį auditą, įvykdyti gausybę sąlygų. Ar pasirengta pakankamai, kelis kartus tikrina UNICEF organizacijos atstovai. Vėliau kasmet iš naujo tikrinama, ar situacija nepasikeitė. Tenka sukurti visą sistemą, kurios pagrindą sudaro mokymas. Personalas turi baigti specialius kursus, nes sėkmę lemia visa komanda, pasakoja skyriaus vedėjas.
Būtų idealu, jei pagal šį standartą dirbtų visos sveikatos priežiūros grandys: pradedant pirmine, moterų konsultacijomis, baigiant poliklinika, kuri, gimus kūdikiui, rūpinasi jo sveikata. “Net ir neprisijungusios prie šios iniciatyvos sveikatos priežiūros įstaigos stengiasi propaguoti natūralų maitinimą. Vis dėlto informacijos trūkumas tebejaučiamas, nors mes jį stengiamės kompensuoti”, - sako gydytojas.
Prie šios iniciatyvos Vilniaus gimdymo namai prisijungė daugiau iš idėjos, siekdami propaguoti natūralų kūdikių maitinimą. Papildomai už šias pastangas niekas nemoka nei jai, nei personalui. Tačiau įstaiga nesiskundžia pacienčių trūkumu. Gimdymų skaičius joje, skirtingai nei kitose šalies įstaigose, palaipsniui auga, ji yra viena iš populiariausių ligoninių, kurioje gimdo sostinės gyventojos. “Manau, taip yra todėl, kad dirbame pagal naujagimiams palankius standartus”, - svarsto V.Chijenas.
