Psoriazės atsiradimo priežastys nėra tiksliai nustatytos, todėl nėra žinoma, kaip jos išvengti

Žvynelinė (psoriasis) - tai lėtinė recidyvuojanti odos liga, kuria sergant susidaro įvairaus dydžio, rausvi riboti išbėrimai su balkšvos spalvos, lengvai nukrapštomais žvynais. Šia liga serga apie 2-3 proc. gyventojų. Ligai būdingas pagreitėjęs odos ląstelių dauginimasis ir prisidedanti uždegiminė reakcija.

Sveiko žmogaus odos paviršiaus ląstelės visiškai atsinaujina maždaug per vieną mėnesį. Sergant žvyneline pažeidimų vietose šis procesas sutrumpėja iki 5-6 dienų.  

Paveldėjimas - lemtingas faktorius  

Ligos atsiradimo priežastys tiksliai nėra žinomos. Vis dar atliekami molekuliniai, imunologiniai, biocheminiai tyrimai bei ieškoma naujų gydymo metodų. Nustatyta, kad žvynelinės atsiradimui įtakos gali turėti paveldėjimas. Teigiama, jog jei vienas iš tėvų serga žvyneline, vaikui tikimybė susirgti yra 25 proc., o jei abu tėvai - 60-70 proc. Ligos atsiradimą ar paūmėjimą gali išprovokuoti trauma, infekcijos (virusinė, gerklės ar viršutinių kvėpavimo takų), stresas, vaistai (antimaliariniai, nesteroidiniai piešuždegiminiai, beta-blokatoriai, ličio druskos), kai kurios ligos, alkoholis ir kt.

Ligos pradžioje odoje atsiranda rausvos plokštelės, kurios gali susilieti į įvairaus dydžio, aiškiai ribotus židinius. Plokšteles gali dengti sidabrinių (kartais - gelsvai baltų) pleiskanų sluoksnis. Krapštant pleiskanos pabąla, o jei nuplėšiama psoriazinė plėvelė, prasideda taškinis kraujavimas. Naujų bėrimo elementų gali atsirasti traumos vietoje, todėl žvynelinės židiniai dažni užgaunamose ar spaudžiamose kūno vietose: alkūnių, kelių, kryžkaulio srityse ir galvos plaukuotoje dalyje. Beveik kas antram sergančiajam liga neretai pažeidžia nagus: jie nustoja blizgėję, paviršiuje atsiranda smulkių duobelių, laisvas nago kraštas pakyla nuo nago guolio, nago plokštelė storėja, pasidaro trapi. Apie 5-7 proc. sergančiųjų liga gali pažeisti sąnarius. Sąnarių pažeidimas gali būti ūmus arba lėtinis, paprastai asimetrinis, pirmiausia pažeidžiami rankų, kojų pirštų sąnariai. Pagal išbėrimo pobūdį skiriama keletas žvynelinės tipų: plokštelinė, lašinė, kūno raukšlių, pustulinė (maži pūlinėliai dažniausiai padų ir delnų srityse), eritrodermija (viso kūno oda paraudusi, padengta žvynais).  

Degutas slopina uždegimą  

Žvynelinė kol kas nepagydoma liga, tad jos gydymas yra tik simptominis. Kiekvieno ligonio gydymas yra individualus ir priklauso nuo ligos stadijos, išplitimo, lokalizacijos ir formos, gretutinių ligų, ligonio amžiaus. Gali būti taikomas vietinis gydymas, spindulinė terapija, sisteminė terapija, teikiama psichologo pagalba. Ūmios stadijos metu pirmiausia siekiama atkurti barjerinę odos funkciją drėkikliais bei minkštinamaisiais tepalais. Žvynams šalinti yra naudojami keratoliziniai preparatai (Kerasal, Excipial U Lipilotio ir pan.). Uždegimui kiek aprimus, galima gydyti vietiškai kortikosteroidais, vitamino D3 derivatais (kalcipotrioliu), degutu, ditranoliu. Gali būti taikoma spindulinė terapija ( PUVA, UV-B spinduliais).

Nuo seno iki šių dienų naudojamas degutas, gaunamas iš akmens anglies. Degutas efektyviai slopina uždegimą, mažina niežulį. Kitas seniai naudojamas vietinis preparatas yra ditranolis, tepamas tik bėrimų srityse ir, palaikius iki 1 val., nuplaunamas. Dažnai naudojamas salicilo rūgšties (0,5-10 proc.) tepalas, kuris padeda nuvalyti žvynus ir pagerina kitų vietiškai vartojamų vaistų prasiskverbimą.

Labai plačiai žvynelinei gydyti taikomi vietiniai steroidai, veikiantys priešuždegimiškai. Naudojami nuo pačių silpniausių (hidrokortizono) iki stipriausių (klobetazolio).Tačiau netinkamai naudojami gali sukelti žvynelinės paūmėjimą, tepimo vietose oda gali suplonėti, susiformuoti strijos ir kt. Todėl juos naudoti reikia tik pagal gydytojo nurodymus.

Vitamino D3 derivatas (kalcipotriolis) slopina uždegimą ir odos paviršinių ląstelių dauginimąsi. Vaisto poveikis pasireiškia maždaug po 8 savaičių, todėl gydomojo efekto reikėtų palaukti. Negalima juo tepti veido, genitalijų.  

Ne tik vaistai  

Europoje jau naudojamas naujas vietinis preparatas, į kurio sudėtį įeina kortokosteroidas ir kalcipotriolis. Tai - ekonomiškas vaistas, naudojamas vieną kartą per parą ne ilgiau kaip 4 savaites. Greitai šis preparatas pasirodys ir Lietuvoje.

Esant sunkiai žvynelinės formai (pustulinei ar eritrodermijai), skiriamas sisteminis gydymas sintetiniu vitamino A dariniu (acitretinu). Jį naudojant gali pasireikšti šalutiniai reiškiniai: gleivinių ir lūpų sausumas, kraujyje padidėti cholesterolio ir trigliceridų. Dėl galimų vaisiaus apsigimimų, moterys privalo naudoti kontracepciją.

Dažnai gydant žvynelinę taikomi ultravioletiniai spinduliai (PUVA terapija ir UV-B spinduliai). Geras gydymo efektas pasiekiamas skiriant spindulinę terapiją kartu su vietiniais preparatais (degutu, kortikosteroidais, ditranoliu, vitamino D3 preparatais).

Sergant žvyneline labai svarbu odos priežiūra, drėkinimas, todėl rekomenduojama nuolat naudoti odos drėkiklius. Jie “ramina” odą ir mažina pleiskanojimą. Pastebėta, kad naudojant drėkiklius, pagreitėja žvynelinės bėrimų gijimas.

Ligos eiga ir pažeidimų pobūdis labai individualus ir net tam pačiam ligoniui metams bėgant gali kisti. Kuo anksčiau susergama žvyneline, tuo gydymo prognozė nepalankesnė. Todėl ypač svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nes tik tokiu būdu galima pasiekti remisiją ir gerai jaustis.

Žvyneline sergančiųjų draugija susitinka kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį Kaune, Ąžuolyno vaistinėje, K.Petrausko g. 40, 18 val. Draugijos pirmininkas Simanas Stašaitis, mob. tel. 8 699 62882.