Elektroninės paslaugos užkariauja pasaulį, tačiau mūsų šalyje projektai dažnai lieka popieriuje

Lietuvoje kalbos apie elektroninio arba e-miesto projektus dažnai lieka tik idėjomis, kurios spėja pasenti nepradėtos įgyvendinti. Tokių nuomonių galima išgirsti iš tų žmonių, kurie patys prisideda prie pažangių sumanymų diegimo. Mintys apie Kauno kaip e-miesto ateitį taip pat kol kas realiai neįgyvendintos.

Trūksta paramos aukščiausioje valdžioje

Kaune yra parengta nemažai projektų, bet realiai vartotojai nejaučia jų naudos. Šiuo metu daugiausia kalbama apie e-bilieto įgyvendinimą didžiuosiuose šalies miestuose. Kaunas taip pat deklaruoja norus šį projektą paversti realybe.

Lietuvoje apie e-kortelę šnekama jau nuo 1999 metų, tačiau mažai kas padaryta. Projektas beveik numarintas, kaip ir e-parašo projektas, kurį dalis specialistų vadina jau irgi žlugusiu.

Kodėl pas mus vis dar trypčiojama vietoje? Kauno apskrities Regioninės plėtros departamento vyr. specialistas Valdas Pukas sakė, kad specialistai nieko nepasieks, jeigu aukščiausios valdžios sluoksniuose nebus pareigūnų, besirūpinančių šia sritimi. “Mes čia galime čiulbėti kiek norime, bet nuo to niekas nesikeis”, - viename susitikimų neslėpė jis.

Visiško interaktyvumo dar nedaug

UAB “Būsto modernizavimo grupė” projektų vadybininkas Adomas Miliauskas surinko informaciją, kiek pažengta kituose pasaulio miestuose. Iš pavyzdžių tampa akivaizdu, kad Lietuva jau smarkiai atsilieka ne tik nuo JAV, Singapūro, Taivano, bet ir Estijos.

Anot A.Miliausko, e-paslaugos skirstomos į keturis lygius. “Pirmasis lygis - informacinio pobūdžio viešosios paslaugos, kai institucija pateikia informaciją internetu. Antrasis lygis - dalinė transakcija, kai institucija savo tinklalapiuose pateikia vartotojui iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpildęs ir išspausdinęs vartotojas gali jomis naudotis, pvz., pateikti institucijai duomenis.

Trečiasis lygis - dalinis interaktyvumas. Tada vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje, jis gali pateikti paklausimus, ir institucija elektroninio paklausimo pagrindu atsako į šį paklausimą, tačiau pažyma pristatoma neelektronine forma. Ketvirtasis lygis - visiškas interaktyvumas, kai vartotojas elektroniniais kanalais duoda užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą”, - paaiškino jis. Anot jo, Lietuvoje trečio ir ketvirto lygio paslaugos - dar retenybė.

Estai pirmauja

Anot A.Miliausko, tarp Baltijos šalių didžiausią pažangą yra pasiekęs Talinas. “Tai nulėmė kryptinga ir racionali nacionalinė politika. Šioje šalyje 2000 metais juridinę galią įgavo elektroninis parašas, o 2002 metais pradėta leisti elektroninė gyventojų ID kortelė. Dabar Taline galima tiesiogiai stebėti miesto tarybos ir valdybos susirinkimus, internetu netgi galima balsuoti Savivaldybių rinkimuose”, - sakė jis.

Gali būti, kad 2007 metais internetu bus galima balsuoti ir visuotiniuose rinkimuose. Iki šiol tik Šveicarijoje buvo galima balsuoti internetu.

Lietuvoje e-paslaugų srityje daugiausia pasiekta Šiauliuose. “Miesto savivaldybės svetainėje siūloma daugiau kaip 30 e-paslaugų, kurios yra trečiojo brandos lygio. Internete galima užpildyti formas ir jas išsiųsti, asmuo sistemoje turi save identifikuoti”, - sakė pašnekovas. Dar kelios savivaldybės siūlo e-paslaugas, tačiau jos dažniausiai yra tik pirmojo brandos lygio.

Ne vienos savivaldybės, kaip ir Kauno miesto, jau pačios interneto svetainės atrodo neprofesionalios ir atgyvenusios. Pavyzdžiui, Kauno svetainėje e-paslaugos “paslėptos” po skyreliu “Paslaugos”. Tačiau ne visada pavyksta prie jų prisijungti. Pati sistema jau paseno, todėl ją tobulinti nėra prasmės, verčiau kurti naują.

Rusai investuos milijardus

Tarp Europos miestų lyderiu vadinamas Londonas. Jau dabar įgyvendinta keliasdešimt projektų. “Londono mero institucija yra užsibrėžusi įdiegti e-paslaugas visose srityse, kurias kuruoja miesto valdžia”, - sakė A.Miliauskas.

Suomijos miestas Tamperė dažnai pateikiamas kaip pavyzdys kitiems. “Šiam mieste galimos tarnybinės elektroninės transakcijos. Veikia miestiečių, vaikų parlamento ir jaunimo forumai, interaktyvios istorijos pamokos, darbo paieška, internete pildomi prašymai priimti į darbą”, - sakė jis.

Tamperės e-kortelė naudojama kaip transporto bilietas, skaitmeninė piniginė, skaitmeninis vartotojo parašas. Kortele galima mokėti už bibliotekos paslaugas, už studentų pietus, baseiną. Ja galima naudotis kaip leidimu į Nokia miestelį, dalyvauti studentų vadovybės rinkimuose, registruotis darbo vietoje ir t.t.”, - vardijo pašnekovas.

Ambicingus tikslus kelia Maskva, pasiryžusi per 2003 - 2007 metus e-Maskvos projektui skirti 2 milijardus dolerių. “Ketinama įgyvendinti daugybę projektų. Kritikai kalba, kad rusai gali nespėti panaudoti tiek pinigų per tokį laiką”, - sakė A.Miliauskas.

Singapūras turi kuo pasigirti

JAV kai kurie miestai taip pat nemažai pasiekę. “Pavyzdžiui, Sietle net gyvūnų prieglaudose yra kameros, ir gyventojai visą parą gali stebėti jiems patikusį gyvūną, išsirinkti sau augintinį. E-bilietai naudojami viešajame transporte, mokant už komunalines, bibliotekų paslaugas, įsidarbinant, bendraujant su valdžios institucijomis. Niujorkas skelbiasi, kad numeriu 311 galima gauti informaciją 170 kalbų”.

“Singapūras iš esmės pasiekęs daugiau nei Londonas. E-kortelė naudojama kaip asmens tapatybės pažymėjimas, ja galima mokėti už maisto prekes parduotuvėse, kavinėse, už visuomeninį transportą, automobilių statymą aikštelėse, mokykloje už pietus, mokėti už kelius, laisvalaikio pramogas ir t.t.”, - sakė A.Miliauskas.

Singapūre kiekvienas automobilis turi specialų įrenginį, kurį būtina įsigyti arba išsinuomoti prieš įvažiuojant į šį miestą.

“Prie įvažiavimo į tam tikras miesto dalis įrengtos švieslentės, jose parodoma, kiek esamu laiku reikia mokėti už važiavimą toje dalyje. Automobilio vairuotojas gali pasirinkti, ar važiuoti pigiau, bet aplinkkeliais, ar brangiau, bet tiesiai. Apmokestinimo įkainiai kinta priklausomai nuo automobilių srautų tose miesto dalyse. Šis sprendimas padeda sumažinti kamščius”, - sakė jis.

Sėkminga Taivano patirtis

Kauno miesto savivaldybės sveikatos skyriaus darbuotojas Algimantas Kažemėkaitis lankydamasis Taivane domėjosi ir tuo, kaip įgyvendinta e-miesto programa.

“Ten padaryti trys dalykai. Visiems gyventojams nemokamai suteiktas elektroninio pašto adresas su miesto pavadinimu. Valdžia investavo pinigus į vartotojų mokymą. Paskaitos vyko mokyklose, studentai mokė praktikų metu. Jau įdiegtas e-bilietas. Jis išpopuliarėjo todėl, kad su juo daugelis paslaugų, pavyzdžiui, transporto bilietai, kainuoja 20 proc. pigiau nei perkant popierinius bilietus. Pačios kortelės suteikiamos už dyką, jas galima papildyti pinigais specialiuose terminaluose”, - pasakojo A.Kažemėkaitis.

Ne viskas pavyksta

Pasaulyje daugelyje miestų naudojantis e-paslaugomis sprendžiamos ir ekologinės problemos. Gyventojai paskundžia kaimynus, kurie neišneša šiukšlių ar kelia triukšmą. Internetu pasiūloma įtraukti konkretų medį į miesto paveldo sąrašą. Taip pat įvairiomis e-paslaugomis stengiamasi skatinti bendruomenių kūrimąsi ir stiprinimą.

Ne visi e-projektai pavyksta, nors iš pradžių atrodo patraukliai. “Pavyzdžiui, Estijoje buvo sumanyta įgyvendinti atsiskaitymą už transporto bilietus telefono žinute. Deja, tai sudarė galimybes sukčiauti, kai keleiviai laikydavo paruoštas žinutes ir tik įlipus kontrolieriui jas išsiųsdavo”, - pavyzdį pateikė A.Miliauskas.

Anot jo, dažniausiai nepavykę projektai būna tie, kurių įgyvendinimas užsitęsia pernelyg ilgai. “Technologijų vystymosi tempai yra labai spartūs, todėl laiku neįgyvendinus projekto jo techninis sprendimas moraliai pasensta ir pradeda neatitikti esamos situacijos”, - sakė A.Miliauskas.